Joje skelbiama apie dabartinės VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgybos rinktą informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
Kaip naujienų agentūrai BNS sakė pats V.Ušackas, rinkimų kampanijos metu jo komandos nariai esą sulaukė skambučių iš VSD atstovų, kuriais siekta juos įbauginti ir atgrasyti nuo tolesnio dalyvavimo rinkimuose.
Nors VSD iš karto pareiškė, kad nerinko ir neteikė jokios informacijos apie minimus asmenis, vėliau duotame interviu BNS dabartinis VSD vadovas Darius Jauniškis kalbėjo, kad asmenų patikrinimai yra įprasta praktika, o pokalbių su VSD atstovais nereikėtų traktuoti kaip bauginimo.
G.Grina: yra du variantai
Buvęs VSD vadovas G.Grina nesiryžo svarstyti, kiek ši situacija yra reali, tačiau pabrėžė, kad yra tik du variantai – informaciją pateikusio VSD pareigūno klaida arba neaiškūs VSD veikimo metodai.
Bet kuriuo atveju, G.Grinos įsitikinimu, situaciją atidžiai aiškintis turėtų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
„Gaunasi taip, kad arba pareigūnas kažko nesupranta, arba VSD neaišku, ką daro. Neturint įvairios informacijos, labai sunku kažką pasakyti. Iš principo tai turi aiškintis NSGK, nes čia yra parlamentinės priežiūros objektas.
(...) Patį klimatą VSD turėjo aiškintis NSGK. Pasigendu komiteto rimtesnio požiūrio. Neaišku, ką apkaltinti ar neapkaltinti, bet aišku, kad NSGK nežino, kas dedasi VSD.
Tai kuo užsiima NSGK? Kol komitetas nesudėlios puzlės iki smulkmenų, nieko čia nebus“, – svarstė buvęs VSD vadovas.
Klausimas ir dėl informacijos pateikimo metodo
Jam klausimų sukėlė ir pats metodas, kaip VSD pareigūnas galėjo perduoti informaciją V.Bakui.
„Įtariu, kad ta informacija buvo pateikta raštu tuometiniam NSGK pirmininkui (V.Bakui, – aut.past.). Taip spėju todėl, kad yra labai daug pavardžių. Neįmanoma atsiminti tiek pavardžių, ypatingai rašant tokio pobūdžio skundą. Raštiškas dokumentas yra dokumentas, t.y. jeigu kyla kokių klausimų, jau reiks aiškintis, kas meluoja.
Tas žmogus, kuris parašė, jis parašė raštu ir nebegali pasakyti, kad suklydo. Suprantate, kokia gaunasi situacija: jis rašo raštu prieš savo vadovus, teisingai ar neteisingai, bet rašo raštu. Faktas, kad, jeigu vienas pareigūnas taip parašo, yra kažkas rimto.
Įsivaizduokite, ką reiškia tam pareigūnui parašyti tokį raštą. Tai jis gali nebedirbti tame departamente greitai“, – aiškino G.Grina.
„Jeigu yra informacijos užsakymas, tai turi būti ir atsakymas. Be rimto tyrimo čia yra tik insinuacijos. Čia turi būti viskas išsiaiškinta, kas kur ką rašė, kas kur ką sakė. Jeigu institucija dirba biurokratiškai, tai tokių problemų nekyla, nes mašina sukasi, bet jeigu prasideda užsakymai, tada prasideda problemos“, – pridūrė jis.
G.Grinos teigimu, VSD turi teisę tikrinti informaciją apie asmenis, tačiau klausimas, kaip tai yra daroma ir kieno užsakymu. Anot jo, prezidentui Gitanui Nausėdai ar premjerui Sauliui Skverneliui neužtenka išreikšti pasitikėjimo VSD, situacija turi būti aiškinamasi.
„Čia kalba eina apie institucijos reputaciją. Išeiti ir pasakyti, kad pasitikiu, nieko nereiškia – daug kuo galima pasitikėti. Reikia aiškintis, buvo taip ar nebuvo“, – pareiškė buvęs VSD vadovas.
Pareigūno tapatybė neatskleista
BNS gauti duomenys rodo, kad aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs Seimo ir teisėsaugos atstovus, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą V.Ušacką.
Informaciją apie tai pareigūnas 2019 metų balandį pateikė tuometiniam Seimo NSGK pirmininkui V.Bakui. Informaciją taip pat yra gavę generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
Informaciją pateikusio žvalgybos pareigūno tapatybė jo paties prašymu nėra atskleista. Dokumentai rodo, kad jam gali būti suteiktas pranešėjo statusas.
Pranešėjas yra pateikęs informaciją apie tris epizodus. Jis teigė, kad informacija buvo renkama apie G.Nausėdos aplinkoje rinkimų kampanijos metu buvusius politikos, verslo ir kultūros žmones, įskaitant dabartinius G.Nausėdos komandos narius.
Primename, kad prezidentas G.Nausėda Kalėdų išvakarėse registravo Žvalgybos įstatymo pataisas. Jos reglamentuotų žvalgybos teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, žvalgybos pareigūnams būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.
Viešojoje erdvėje daugiausia abejonių sukėlė prezidento siūlymas leisti žvalgybos tarnyboms iškviesti žmones į prevencinį pokalbį.
