Žurnalisto Mindaugo Vasiliausko ir A.Verygos pokalbis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ vyko dar prieš paskelbiant apie pirmąjį koronaviruso atvejį Lietuvoje.
– Pradėkime nuo Ekstremalių situacijų komisijos posėdžio. Ką svarstėte ir ar priėmėte kažkokius konkrečius sprendimus? Viceministras Algirdas Šešelgis teigė, kad paskelbus ekstremalią situaciją jau galite ne rekomenduoti, o įpareigoti visuomenę, institucijas elgtis vienaip ar kitaip.
– Turėjome pasitarimą, jeigu formaliai vertinti. Išklausėme institucijų apie jų pasirengimą, surinkome visą reikiamą informaciją apie galimus papildomus poreikius. Jeigu kažko reikėtų, tik priminsiu, kad mes Lietuvoje neturime nė vieno nustatyto atvejo, tai kol kas kalbame apie viską teoriškai. Kai kurios priemonės yra funkcionuojančios, bet tikrai ruošiamės.
Visiškai neseniai yra įvestos papildomos priemonės ir pasienio kontrolės punktuose – informacija dalinama ne tik atskrendantiems, bet ir atvažiuojantiems automobiliais. Kalbėjom apie rekomendacijas viešiems renginiams, nes tikrai jų laukia daug. Ir kovo 11-osios, ir Kaziuko mugė. Rekomendacija yra labai paprasta, kadangi mes koronaviruso neturim, bet turim labai realų gripo virusą, kuris siaučia, jau turim mirčių.
– Galų gale, koronavirusas artėja prie Lietuvos.
– Taip, jis artėja. Turime ir visiškai realių grėsmių, kurios vyksta, tai rekomendacija yra pirmiausia žmonėms, kurie turi padidintą riziką. Tai yra vyresnio amžiaus žmonėms ir kurie turi lėtinių ligų, kur komplikacijų rizika yra didesnė, vengti tokių renginių. Tikrai rekomenduotumėme nesilankyti, nesvarbu, kas tai būtų. Ar teatras, ar viešas renginys kad ir lauke.
Tiesiog tas rizikas suprasti, kad jos yra realios. Rekomendacijos pateiktos įstaigoms visoms – tiek viešoms, tiek neviešoms, ir viešo maitinimo, kad pasirūpintų rankų dezinfekcijos priemonėmis, nes tai pagrindinė priemonė. Buvo kalbėta ir apie kariškių pasitelkimą, jeigu pritrūktų savanorių kad ir oro uostuose, kad nenutrūktų darbas. Tikrai labai daug dalykų buvo aptarta.
– Bet kažkokių įpareigojimų įstaigoms nebuvo nuspręsta, kol kas viskas rekomendacinio lygmens ir išklausyta informacija iš institucijų?
– Taip. Kol kas rekomendacijų ir užtenka. Kol nėra realiai nustatyta nė vieno atvejo, kol infekcijos realiai neturime, nelabai ir reikia kažkokių įpareigojamų sprendimų. Bet situacija bet kada gali pasikeisti ir kaip viceministras teisingai minėjo, galima taikyti visas reikiamas priemones.
– Išklausėte institucijų, ko trūksta. Čia, ko gero, eina kalba apie medicinos įstaigas. Ar jos jau susidūrė su medikamentų, priemonių trūkumu?
– Kol kas ne. Tikrai niekas su trūkumais nėra susidūrę todėl, kad mes dar neturime ligos. Dar nėra ko pritrūkti. Net ir laboratorija, kuri atlieka tyrimus, nėra pilnai apkrauta pačių tyrimų srautu.
Ji dar gali minimum 3 kartus didinti tyrimų apimtis. Aptarėm, kad yra dar dvi įstaigos, kurios turi įrangą, reikalingą tyrimams atlikti, jos bus įpareigotos įsigyti regentus. Jeigu iškiltų didesnis poreikis tyrimams, kad mes jį galėtume patenkinti.
Renkame iš įstaigų poreikį, ko galėtų prireikti, jeigu situacija būtų maksimaliai bloga. Šiandien dienai mes esame iš rezervo tiems, kam reikėjo, priemonių pateikę, savo Sveikatos ministerijos valdomą rezervą atnaujinę, bet tikrai renkame operatyviai poreikius, kurie galėtų iškilti, jeigu situacija taptų labai bloga.
– Užsiminėte apie sausumos, pasienio kontrolę, ten lyg pasieniečiai pasirinktinai stabdo tam tikras transporto priemones, informuoja. Oro uostuose žmonės registruojami. O kaip su tarpmiestiniais autobusais – ar ten išsiųstos tos pačios rekomendacijos dėl dezinfekcijų, žmonių informavimo?
– Dėl tarpmiestinių – kol Lietuvoje neturim infekcijos nustatytos, tarpmiestinius mūsų Lietuvoje kursuojančius nelabai turi prasmę stabdyti ar ką nors su jais daryti. Tie, kurie įvažinėja į šalį, tai tas pats, kaip automobiliais atvykstant.
Yra ta pati logika tiesiog informuoti atvykstantiems. Dėl dezinfekcijos rekomendacijos bus pateiktos savivaldybėms, nes savivaldybės valdo autobusų parkus. Dėl dezinfekcijos, papildomų saugos priemonių, rankų dezinfekcija kad būtų pasirūpinta – bus tos rekomendacijos pateiktos.
– Apie viešus renginius užsiminėte, sakote, kad jų atšaukti kol kas nėra reikalo. Garsiausiai nuskambėjęs Kauno „Žalgirio“ rungtynių reikalas. Jūs nerekomenduojate ten vykti, rekomendavote nukelti rungtynes ar žaisti be žiūrovų. Atvyksta komanda iš Milano, Šiaurės Italijos, kur yra rizikos regionas. Kaip jūs vertinate Kauno klubo nepaisymą jūsų rekomendacijų, kalbėjimą apie tam tikrus finansinius nuostolius ir prisiėmimą didesnės rizikos?
– Matyt laikas parodys, kiek tie mūsų įspėjimai buvo teisingi ar neteisingi. Dėl ko mūsų situacija buvo sudėtinga, nors Milanas ir yra regionas, kuriame dalis Šiaurės nedidesnių miestų yra izoliuoti, bet iš tų izoliuotų vietų niekas neatvyksta, nes ten neišleidžiami.
– Iš kur žinoma, ministre? Galbūt pavieniai sirgaliai atskris.
– Pavieniai ne tik sirgaliai, bet žmonės gali ir šiaip atvykti į Lietuvą. Užtat ta logika vieną kokį nors renginį išskirti...
– Bet Milano komanda didina tikimybę, kad atskris būtent iš to regiono.
– Kiek mes esam informuoti, čarteriniai reisai yra atšaukti, atvyks tik keli žmonės su komanda. Mes pateikėm rekomendacijas, kaip jie turėtų būti patikrinti, dar pačioje Italijoje tiek dėl temperatūros, kitų priežiūros priemonių.
Komandai mūsų ir arenai yra pateiktos rekomendacijos, kaip pasirūpinti žiūrovais. Dar kartą galiu pakartoti žmonėms, kurie vertina savo sveikatą, gyvybę. Ne tik į šitas varžybas, bet ir į kitus renginius, kur yra tikimybė pasigauti gripo virusą, kuris realus, Kaune paskelbta epidemija.
Tai supraskim, kur einat – į vietą, kur dalis dar neturi simptomų to paties gripo ir gali jus užkrėsti. Tikrai siūlyčiau rizikas žmonėms įsivertinti ir tiesiog neiti į varžybas, net jeigu ir yra bilietas įsigytas. Ta situacija bet kada gali blogėti, keistis. Šiandien dienai mes imperatyvių priemonių neturime labai pagrindo imtis.
– Nebus taip, kad, neduok Dieve, kažkas užsikrės varžybų metu, pasklis virusas, mes pradėsime dievagotis, kad kažkas kažko iki galo nepadarė?
– Teoriškai, atsisukus atgal, visą laiką gali pagalvoti, kad kažką protingiau galėjai padaryti. Medikai turi vieną nuomonę, kiti specialistai, kurie vertina labiau judėjimą, rizikas, užsienio reikalų piliečių judėjimą, kuris nėra ribojamas iš tų regionų – supraskime, kad žmonės juda, važiuoja.
Yra rekomendacijos, kam rekomenduojama likti namie. Tas pats galioja visiems, tiek einantiems į tas varžybas, tiek atvykstantiems. Italai, manau, tas pačias rekomendacijas ir žaidėjams teikia. Tikiuosi, kad komanda rimtai vertina rizikas. Ketvirtadienį sprendimo neturėjome pagrindo priiminėti, užtat kad pas mus nėra tos infekcijos.
Tai nereiškia, kad nereikia saugotis, kad nereikia prisižiūrėti, taikyti asmeninių higienos priemonių ir nereiškia, kad galima visiškai užsimerkti, jeigu esate pagyvenęs žmogus ar sergate lėtinėmis ligomis, arba jaučiatės negerai. Tikrai nereikėtų ten eiti.
– Ministre, tiek socialiniuose tinkluose, tiek žiniasklaidai pranešinėjama apie jau užsikrėtusius asmenis. Neva valdžia slepia informaciją. Parduotuvėse matome vaizdą, kad pradėtos šluoti kruopos, makaronai, kiti produktai, vaistinėse panašūs atvejai. Ar jums atrodo, kad visuomenė šiek tiek panikuoja?
– Matom tam tikrų panikos apraiškų, jos buvo matomos ir anksčiau, kai buvo susirinkę Europos Sąjungos ministrai ir apie tai buvo kalbama kaip apie komunikacines problemas, ką daryti, kaip atsakingą komunikaciją skatinti, kad žmonės nepanikuotų. Teisingai paminėjote pavyzdžius, žmonės perka maisto produktus, nors jų dabar realiai jiems nereikia.
Matyt prekybos centrai net ir džiaugiasi augančiais pardavimais, bet kol kas pagrindo panikai tikrai nėra. Nemanau, kad pradėtų maisto produktų apskritai trūkti, net jei pas mus tas virusas ir patektų. Tikrai būtų pasirūpinta, jeigu tektų ar miestą, miestelį izoliuoti, tikrai būtų rūpinamasi, kad ten gyventojai nepritrūktų nei maisto produktų, nei kitų priemonių. Kitas pavyzdys yra kaukės, kurios neapsaugo nuo šitos infekcijos.
Yra labiau skirtos, kad žmogus, kuris sloguoja, čiaudi ar kosėja neapkrėstų kitų. Bet man neteko matyti, kad žmonės tokiu tikslu jas naudotų. Jų prisipirko, jas laiko namie, kai kas net ir perpardavinėja, iš to užsidirba.
– Kai kurių kainos išaugo net 20 kartų.
– Pirmiausia nėra prasmės jas prisipirkus laikyti, nebent žmogus stengiasi pasaugoti kitus. Bet rekomendacija, jeigu sukarščiavote, tai nevaikščiokite niekur, neikite į darbą, neapkrėskite kitų, nevažinėkite viešuoju transportu, nelabai ir tos kaukės gal reikės, kam ji tada bus naudinga. O jeigu būti šalia virusu užsikrėtusio, šita kaukė neapsaugos žmogaus.
– Ketvirtadienį prezidento patarėjas išreiškė nuomonę, kad jeigu jūs būtumėte anksčiau grįžęs iš komandiruotės JAV, jeigu premjeras anksčiau būtų grįžęs iš atostogų, visuomenė būtų ramiau reagavusi. Kaip jums toks pasakymas?
– Visa šita istorija arba problema su koronavirusu turbūt ne prieš savaitę iškilo. Mes jau seniai esame aktyvavę ir Ekstremalių situacijų operacijų centrus, komunikacija vyksta nuolat. Mes neturime atvejo užfiksuoto kažkokios ekstremalios situacijos, dėl kurios man reikėjo grįžti.
– Politikavimas tokie žodžiai?
– Ne, aš manau, kad tiesiog yra išsakoma nuomonė ir nesiimsiu aš jos vertinti, kas tai yra. Tai tiesiog nuomonė.
– Vilniaus savivaldybė taip pat aktyviai reiškėsi, tiek nevyriausybinių organizacijų savanoriams siuntinėjo tam tikrus pranešimus, rekomendacijas, tiek „Facebook“ Vilniaus meras pareiškė, kad virusas tikrai ateis į Lietuvą. Kaip jums tokie Vilniaus valdžios veiksmai? Ar jie neprisideda prie visuomenės nuotaikų?
– Aš galiu tik apgailestauti, kad tokiu būdu buvo pasielgta, kad buvo išgąsdinti savanoriai. Tikrai dėkoju visiems savanoriams, kurie savanoriškai, neatlygintinai prisideda, padeda. Kas tai bebūtų, ar „Raudonojo kryžiaus“, ar „Maltos“, ar Šaulių sąjungos savanoriai. Gąsdinti juos – aš nelabai supratau, iš kur jie ištraukė, kad nėra tų priemonių.
– Jūs tai laikote gąsdinimu?
– Tai ir buvo gąsdinimas. Galų gale, tai niekaip nepasitvirtino, nes tos priemonės jiems buvo duotos, jie buvo jomis aprūpinti. Nežinau, iš kur savivaldybė sugalvojo, kad yra kažkas nesaugaus. Kitas dalykas, savivaldybei pačiai turėtų rūpėti pasirūpinti ir savanorių, kad jų daugiau būtų, kitų priemonių aktyviau imtis, paskatinti mokyklas aktyviau rankų higieną vykdyti, o ne tokiu būdu visuomenę gąsdinti. Man atrodo, kad tai tiesiog neatsakingas elgesys.
– Kaip ligoninėse mūsų medikai pasiruošę, kokia ten situacija? Fiksuojate išaugusius pacientų srautus, kurie eina, domisi? Ar visi medikai informuoti, ką daryti? Žiniasklaidoje nuskambėjo pora atvejų, kai žmonės praneša, kad grįžo iš Šiaurės Italijos, tačiau medikai ne visi sureaguodavo tinkamai, bent jau taip kaip jūs ar jūsų kolegos aiškina.
– Yra nuolat informacija siunčiama, atnaujinama, mes ir toliau tą darysim. Matyt, pavienių atvejų tikrai visokių gali atsitikti, nes dirba žmonės, ne mašinos. Jie gali būti kažko neišgirdę, ar vadovas gali būti ko nors neperdavęs, nepasakęs.
Tikrai stengiamės operatyviai spręsti, buvo dėl nedarbingumų išdavimo visokių klausimų kilę, tai juos irgi stengiamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija objektyviai derinti, kad tikrai problemų nekiltų. Dėl pacientų srautų – taip, skambučių skaičius yra išaugęs, yra susidomėjimas labai didelis, mes plėsime ir telefoninių konsultacijų galimybes, kad tikrai gyventojai galėtų laiku prisiskambinti, informaciją gauti.
Kiekvieną dieną sutartu laiku sutarsim, kada žurnalistams pateiksim informaciją, kad nebūtų spekuliacijų, kad gal yra kažkas Lietuvoje. Tikrai net ir žurnalistams nėra prasmės stengtis ką nors išsiaiškinti, nes laboratorija Lietuvoje yra viena.
Pirmas informaciją apie nustatytą virusą gausiu aš. Niekas kitas jos nelabai ir pranešt galės, tikrai gydymo įstaiga gaus tik po to informaciją, pirmiausia mes ją sužinosim. Tikrai informuosime visuomenę, kur tai atsitiko, kokiomis aplinkybėmis ir kas yra daroma dėl to. O šiaip įstaigos ruošiasi, mes turime virš 500 lovų infekcinėse ligoninėse.
Tiek yra lovų, kur būtų galima tuos pacientus guldyti. Dar yra papildomai galimybė išplėsti daugiau negu 200. Žinoma, yra ruošiami scenarijai ir tokie, kad jeigu ten netilptų, toliau ką daryti, kokias patalpas numatyti, kur būtų galima išplėstinai karantinuoti. Tikrai visi planai yra ruošiami.
– Jie nėra dar iki galo paruošti?
– Savivaldybės turės identifikuoti vietas, kokios tai galėtų būti – ar salės, ar sporto salės. Čia ne apie gydymą kalbam. Kalbam labiau apie papildomas vietas, nes dabar ligoninės yra pasiruošusios, viską turi – vaistus, apsaugos priemones. Bet dabar nėra dar viruso.
Priklausomai nuo to, kas įvyktų, situacija labai dinamiškai gali įvairiai vystytis. Tada, pagal situaciją, ir spręstume.
– Viešųjų pirkimų tarnyba išplatino savo pranešimą, kad ekstremalios situacijos paskelbimas valstybės mastu nereiškia, kad galima įsigyti tam tikrų priemonių be viešųjų pirkimų procedūrų. Kaip tai suprasti?
– Tai tikrai yra išsiaiškinta. Tai tam tikras ar nesupratimas, ar neįsigilinimas, ar neišsiaiškinimas. Tikrai surinkę papildomus poreikius, ko reikia, kas tai bebūtų – kažkokios apsaugos priemonės – tikrai centralizuotai tą įsigysime ar gausime ir tada iš rezervo atlyginsime.
Tikrai čia net ir netaikomos viešųjų pirkimų procedūros, tikrai nereiktų jų painioti ir kelti paniką ar toms pačioms įstaigoms, ar Lietuvos gyventojams.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 23.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
