Kalbėjo apie esamos rinkimų sistemos ydas
„Nors jau nemažai esame apie tai kalbėję, taip pat man pavyko įteikti prezidentui susitikime, juo labiau kad prezidentas yra išreiškęs nuomonę, kad reikia kalbėti apie rinkimų sistemą, nes yra daug problemų“, – tokiais žodžiais spaudos konferenciją pradėjo „socialdarbiečių“ pirmininkas G.Kirkilas.
Pasak jo, esamos vienmandatės apygardos neatspindi bendruomenių.
„Svarbiausia priežastis – mūsų žmonės, mūsų rinkėjai nori balsuoti už asmenybes. Būtent šis projektas ir suteikia tokią galimybę“, – pagrindinę priežastį, kodėl reikia reformuoti rinkimų sistemą, apibrėžė G.Kirkilas, pabrėždamas, kad siūlomas modelis yra išbandytas Lenkijoje ir Latvijoje, o prieš karą tokia sistema veikė ir Lietuvoje. Dabar siūloma patobulinta jos versija.
Jis akcentavo, kad į diskusiją dėl rinkimų sistemos reformavimo kvies ne tik politinių partijų lyderius, bet ir ekspertus.
„Mes prieš kiekvienus rinkimus pakeičiame beveik trečdalį apygardų ribų. Suformuojame vienmandates apygardas, kurios neatspindi jokios bendruomenės. <...> Didelės prasmės išsaugoti tą mažoritarinę dalį nėra, jau nekalbant apie tai, kad mes praktiškai išrenkame dviejų rūšių parlamentarus ir tas atsispindi Seimo darbe, ypatingai svarstant biudžetą“, – trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė G.Kirkilas.
Suformuotų 14 apygardų
„Šita idėja man kilo tuomet, kai dirbau ambasadoriumi Estijoje. Mane nustebino, kaip aktyviai dalyvauja piliečiai parlamento rinkimuose Estijoje“, – idėjos ištakas apibrėžė J.Bernatonis. Pasak jo, Estijos sistema yra modernesnė ir labiau atitinka rinkėjų lūkesčius, be to, prarandama žymiai mažiau rinkėjų balsų ir ženkliai geriau atspindima rinkėjų pareikšta valia.
„Sakoma, žmonės nori balsuoti vienmandatėse apygardose. Tai yra netiesa. Žmonės nori balsuoti už asmenybes“, – tvirtino J.Bernatonis.
J.Bernatonis detalizavo, kad rinkėjas gautų sąrašus ir galėtų pasirinkti vieną asmenybę, už kurią balsuoja. Visa Lietuva būtų padalinta į 13 zonų. Kiekvienoje apskrityje būtų išrinktas numatytas Seimo narių skaičius.
Kaunas būtų padalintas į Kauno miestą ir Kauno rajoną. Vilniaus miestas būtų dalijamas į dvi teritorijas. Prie bendro apygardų skaičiaus prisidėtų 1 pasaulio lietuvių apygarda, taip sudarant iš viso 14 apygardų.
Jei keistųsi rinkėjų skaičius, keistųsi ne apygardų ribos, o mandatų skaičius.
Būtent apskritys, anot G.Kirkilo, ir atspindi bendruomenes.
Lietuvą lygino su Baltarusija
J.Bernatonio teigimu, kuriant dabartinę Seimo rinkimų sistemą, Aukščiausioje Taryboje buvo labai skubėta.
„Tokia sistema – likusi mažoritarinė – yra Baltarusijoje, kur yra galimybė nuspręsti, kas bus išrinkta ir iš dalies, pusiau Lietuvoje. Ir Lenkija, ir Latvija, ir Estija grįžo prie tų rinkimų sistemų, kai jos buvo tuomet, kai jos buvo išties laisvos, nepriklausomos valstybės“, – tvirtino parlamentaras.
Z.Vaigauskas konferencijos metu pastebėjo, kad Lietuva yra vienintelės regiono valstybė, kuri pasiliko okupacinio režimo rinkimų sistemos bruožus. Pasak buvusio VRK pirmininko, negeras dalykas, kad apygardų ribos Lietuvoje nuolat kaitaliojasi. Siūloma sistema, Z.Vaigausko teigimu, užtikrintų, kad nebūtų pražūvančių rinkėjų balsų, o lėšos būtų efektyviai taupomos.
„Socialdarbiečiai“ akcentavo, kad save išsikėlę kandidatai, įtvirtinus siūlomą reformą, įgautų tokias pat teises kaip partijų kandidatai, o partijos būtų priverstos ieškoti asmenybių, už kurias balsuoja žmones.
