Projektas buvo parengtas vadovaujantis pirmadienį skubiai sušauktos Valstybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) sprendimu.
„Paskelbus ekstremalią situaciją bus peržiūrėtos visos rekomendacijos ir dalis jų taps privalomais nurodymais – tuomet bus galima priimti sprendimus, kurių vykdymas bus privalomas“, – Vyriausybės posėdyje aiškino Sveikatos apsaugos viceminitras Algirdas Šešelgis.
Vyriausybė šiuo sprendimu taip pat nusprendė steigti Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, kuris nuo šiol koordinuos veiksmus. Šio centro vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
A.Šešelgis įvardijo, kas keisis
Sveikatos apsaugos viceministras A.Šešelgis tikino, kad sprendimas paskelbti ekstremalią padėtį šalies mastu reikalingas didėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu ir jam jau plintant Europoje.
„Šio viruso paveiktų teritorijų sąrašas Europos regione gali greitai keistis, tai didina infekcijos įsivežimo riziką į kitas Europos Sąjungos ir Europos ekonominei erdvei priklausančias šalis, taip pat ir į Lietuvos Respubliką“, – sakė jis.
Anot viceministro, ekstremalios situacijos paskelbimas leis lengviau naudoti valstybės rezervą situacijai valdyti, įsigyti įvairias priemones be viešųjų pirkimų, tai pat leis teikti privalomus nurodymus dėl migracijos iš tam tikrų valstybių ar jų regionų į Lietuvą ir atvirkščiai.
Beje, dėl koronaviruso atostogas viena diena anksčiau nusprendė baigti premjeras Saulius Skvernelis, kuris, kartu su iš komandiruotės grįžtančiu Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, ketvirtadienį rinksis į dar vieną Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdį.
Vyriausybė taip pat palengvino ekstremalių situacijų skelbimą valstybės mastu. Civilinės saugos įstatymo pataisas pateikusi Vidaus reikalų ministerija nurodo, kad taip reaguojama į teisinius trūkumus, išaiškėjusius per pernai kilusį gaisrą Alytaus padangų perdirbimo gamykloje.
Kurios rekomendacijos virs privalomomis – neaišku
Tiesa, Sveikatos apsaugos viceministras A.Šešelgis po posėdžio tiksliai neįvardijo, kurios rekomendacijos galėtų virsti būtinomis.
„Kaip pavyzdį sakau: vaikams mokyklose ar priešmokyklinio ugdymo įstaigose turi būti patalpa, kur jie galėtų rankytes dezinfekcinėmis priemonėmis nusivalyti, dezinfekuoti. Įstaigoms turėti tokią vietą būtų prievolė.
Jeigu neturėtų, būtų bandoma kalbėtis su vadovais, kad jie nusižengia reikalavimams“, – apie rekomendacijas, kurios gali virsti privalomomis kalbėjo A.Šešelgis.
Paklaustas, kodėl kyla problemų dėl 14 dienų nedarbingumo suteikimo grįžusiems iš Šiaurės Italijos, viceministras sakė, kad nebuvo tikimasi tokio žmonių antplūdžio.
„Mes nesitikėjome tokio antplūdžio – tai yra fantastinis kiekis žmonių. Jeigu mes skaičiuosime, kad kiekvieną savaitę į Lietuvą tiesioginių skrydžių yra 15 lėktuvų, jie visi pilni. Yra tikrai nemažai žmonių, kurie kreipiasi, tad tam tikrų nesklandumų tikrai nebus išvengta, nebarkite“, – prašė jis.
Ž.Vaičiūnas: „Nėra priežasties panikuoti“
Ministrą pirmininką S.Skvernelį pavaduojantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas po Vyriausybės posėdžio detalizavo priežastis, lėmusias ekstremalios situacijos paskelbimą.
„Turiu pabrėžti, kad jis (ekstremalios situacijos paskelbimas – aut.past.) orientuotas į prevenciją, į geresnį pasirengimą. Šiuo atveju, šis sprendimas leis efektyviau vykdyti procedūras, susijusias su pirkimais, prevencija. Bus sukurtas valstybės lygio operacijų centras, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Pasak jo, į pirmą posėdį centras rinksis ketvirtadienį, posėdžio metu bus sudaromi sąrašai, numatantys, kiek ir kokių papildomų priemonių reikia įsigyti. Būtent šis centras koordinuos ir visą komunikaciją, susijusią su koronavirusu.
„Iš esmės, pats didžiausias pavojus yra ne pats virusas, bet panika. Labai aiškiai sakome: nėra priežasties panikuoti“, – pabrėžė Ž.Vaičiūnas.
S.Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas po posėdžio paaiškino, kad prie ekstremalių situacijų koordinavimo grupės dar atsiras ir komunikacijos grupė. Komunikacijos grupė pradės po pirmojo ekstremalių situacijų centro posėdžio. Jai vadovaus pats S.Malinauskas.
Pateikė rekomendacijas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė rekomendacijas keliauti svetur planuojantiems žmonėms. Jiems rekomenduojama rimtai susimąstyti, ar kelionė būtina, nes gali prireikti karantino kitose šalyse.
Šiuo metu lietuviams, keliaujantiems po Šiaurės Italijos regionus, siunčiamos trumposios SMS žinutės su informacija, kaip reikėtų elgtis koronaviruso atveju ir kur kreiptis.
Visų keliautojų, kurie per pastarąsias dvi savaites buvo ne tik Kinijoje, bet ir Italijos Veneto, Lombardijos, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionuose, prašoma registruotis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje pateikiamą anketą.
Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pagrindiniame epidemijos židinyje – Kinijoje – šiuo koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 77 tūkst. žmonių, iš jų daugiau kaip 2,6 tūkst. mirė.
Tiesa, PSO trečiadienį pranešė, kad dabar per dieną užregistruojamų naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų daugiau yra ne Kinijoje, o už jos ribų. Tai rodo Kinijoje atsiradusio koronaviruso protrūkio eigos pasikeitimą.
Šiuo metu Italija yra labiausiai naujojo koronaviruso sukeliamos ligos COVID-19 paveikta Europos valstybė – joje nustatyta daugiau kaip 300 užsikrėtimo atvejų, o 11 pacientų mirė.
Trečiadienį apie pirmąjį šalyje užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejį pranešė ir Graikija. Ši liga diagnozuota neseniai Italijos šiaurėje apsilankiusiai moteriai.
