Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu bei Lietuvos turizmo rūmų vadove Žydre Gaveliene.
– Pone Šešelgi, pirmadienį buvo nuspręsta Vyriausybei rekomenduoti skelbti ekstremalią padėtį šalies mastu. Kada tai bus padaryta, kada bus svarstoma Vyriausybės posėdyje ir ką šis statusas leistų jums padaryti geriau negu dabar?
A.Šešelgis: Šiandien jau turbūt visi puikiai žino, kad labai daug visokių prevencinių priemonių yra imamasi – patikros oro uostuose, rekomendacijos atitinkamai tam tikroms institucijos, mokykloms, vaikų darželiams, savivaldybėms.
Pasirengimas yra ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Mums trūksta tokio dalyko, kad jeigu bus paskelbta ekstremali situacija, mes galėsime dalį šitų rekomendacijų paversti privalomomis, ko tikrai reikėtų.
– Kokios tai galėtų būti rekomendacijos?
A.Šešelgis: Tai galėtų būti higienos laikymosi priemonių turėjimas ir švietimo įstaigose. Galėtume pasakyti: privalomai turite turėti rankų dezinfekavimo priemones mokyklose, darželiuose.
Privalomai pavežėjai, kurie dirba su oro uostais, turėtų turėti. Kaip turi gesintuvus, taip turėtų turėti tas priemones. Ir visa eilė kitų priemonių, kurias galima būtų skaityti nebe rekomendacijomis, o privalomomis priemonėmis. Jeigu grįžtate per oro uostą, tai jums jau registracija būtų greičiausiai privaloma, o ne rekomenduotina ir tai ženkliai padėtų visuomenės sveikatos specialistams identifikuoti žmones keliaujančius.
Ir jeigu kartais atsitiktų taip, kad virusas atkeliautų į Lietuvą, labai greitai yra nustatoma, kas kokiu reisu atkeliavo, kokiu reisu keliavo – su jais būtų galima nedelsiant paprasčiau susisiekti ir imtis griežtesnių prevencinių priemonių.
– Ar šis klausimas bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdyje?
A.Šešelgis: Mes tikimės, kad tai bus svarstoma artimiausiu metu. Kokie bus sprendimai, neskubėkime, palaukime.
– Gali tekti laukti premjero, grįžtančio iš atostogų?
A.Šešelgis: Mes tikimės, kad gali būti ir trečiadienį Vyriausybės posėdyje šitas klausimas svarstomas.
– Ponia Gaveliene, kaip reaguoja mūsų turistai, kurie įsigijo kelialapius? Turbūt reikėtų kalbėti apie Šiaurės Italiją – dabar slidinėjimo sezonas. Ar jau kreipėsi daug žmonių tiek į jūsų rūmus, tiek į kelionių agentūras, galbūt atšaukinėja keliones?
Ž.Gavelienė: Situacija yra paprasta, mes gauname skambučius iš tų, kurie įsigijo per kelionių agentūras ir kelionių organizatorių. Didelės panikos nėra ir čia reikėtų labai pasveikinti tiek Sveikatos apsaugos ministeriją, tiek Visuomenės sveikatos centrą, tiek visus gydytojus, kurie prie to prisideda.
Informacijos tikrai yra daug ir pakankamai. Natūralu, kad tai nuo mūsų dalį darbo nuima ir paniką sumažina.
– Pirmadienį viena pagrindinių informacijų buvo viceministro paskelbta, kad nerekomenduoja keliauti į Šiaurės Italiją. Kaip mūsų žmonės reagavo, atšaukė dalį kelionių?
Ž.Gavelienė: Tai nebuvo vien Šiaurės Italija, tai buvo tam tikri regionai Šiaurės Italijoje. Šiuo metu pagrindinis keliavimo srautas vyksta į slidinėjimo regionus. Ten nė vienos uždraustos zonos ar regiono, į kurį nepatartina vykti, nėra. Lietuvaičiai slidinėja ir kiek mums tenka bendrauti su savo klientais, jie sako: žinote, panika yra didesnė Lietuvoje nei pačiame regione. Regione, kaip ir saulė yra, slidinėjimas vyksta, visi džiaugiasi atostogomis.
– Ir niekas neskambina, niekas neatšaukinėja?
Ž.Gavelienė: Tikrai skambina, sulaukiam skambučių, bet daugiau nerimo yra ne tai, kas vyksta dabar, o kas vyks ateityje. Yra vienas kitas skambutis, kurie abejoja, ar jiems dabar vykti į kelionę. Tačiau tam yra labai aiškus išaiškinimas tiek Valstybinės vartotojų teisių tarnybos, kada galima atšaukti kelionę ir kada privalu grąžinti pinigus.
– Ar užtenka komisijos, kuriai vadovauja A.Šešelgis rekomendacijos, kad nevykti ten? Užsienio reikalų ministerija taip pat rekomenduoja nevykti. Ar tokiu atveju žmogus, matydamas, kad į tą regioną rekomenduojama nevykti, gali atgauti pinigus už įsigytą kelialapį?
Ž.Gavelienė: Kiekvienas keliautojas turėtų glaudžiai bendrauti su kelionių agentūra ar organizatoriumi, kuris vykdo kelionę. Su juo bendraudami glaudžiai tikrai gaus pačią naujausią informaciją. Vien rekomendacinio požiūrio, žinoma, kad neužtenka, reikia Užsienio reikalų ministerijos sprendimo, kad lietuviams uždrausta vykti į tą regioną. Ko pasekoje organizatoriai gali priimti sprendimą, kad nebus vykdomi skrydžiai.
– Viceministre, ar galime prieiti prie tokios situacijos, kad su jūsų rekomendacijomis Užsienio reikalų ministerija paskelbtų, kad į tuos ir tuos regionus lietuviams vykti negalima?
A.Šešelgis: Aš manau, kad čia klausimas ženkliai platesnis. Vien tik tai, kad mes parekomenduosime Užsienio reikalų ministerijai – be abejo, mes su jais ir taip bendradarbiaujame, jie dalinasi informacija, kas vyksta pasaulyje, mums labai operatyviai ją teikia.
Čia jau yra ir šalių susitarimas. Mes galime nuspręsti, kad pradėsime blokuoti savo kelius, kur yra su Lenkija, Šengeno erdvės šalis – to mes vienašališkai padaryti negalime. Šengeno erdvė grindžiama žmogaus teise laisvo judėjimo pagrindu.
– Bet tokiais atvejais jau atsiranda precedentų. Ta pati Austrija buvo neįsileidusi iš Italijos traukinio. Svarstoma taip pat atkurti tam tikrose vietose pasienio kontrolę. Visa tai įmanoma, jeigu yra tam poreikis.
A.Šešelgis: Tai nėra tiesa, kad nebuvo įsileidusi. Ji įsileido, tik kada buvo įtarimas dėl koronaviruso, jis buvo užlaikytas tiek, kad tas virusas nebūtų pasklidęs ir būtų įsitikinta, kad jis toliau galės saugiau važiuoti. Čia yra natūrali priemonė, pas mus ta pati situacija, jeigu taip atsitiktų, lygiai taip pat būtų.
Oro uoste yra net atskiros teritorijos, praėjimai, kur žmonės atskridę iš galimai rizikos zonos, yra suregistruojami, paimami kontaktiniai duomenys, kad būtų galima po to lengviau su jais pakontaktuoti ir užkardyti tolimesnį viruso plitimą. Šitas yra daroma, bet tai nereiškia draudimų.
Draudimai būtų tokios priemonės, kaip žinome Italijos šiaurės kai kuriuose regionuose – jau dabar yra nebeleidžiama eiti vaikams į mokyklas, užsidaro kai kurios įstaigos, biurai, kino teatrai. Čia jau yra draudimai, kur jie nebegali funkcionuoti pagal savo paskirtį.
– Mes galime pasiekti tokią viruso išplėtimo stadiją, kad bus uždrausta?
A.Šešelgis: Jeigu aplinkybės pareikalaus tokių sprendimų, be jokios abejonės, tokie sprendimai bus priimti. Mes viską darome, kad mums tokių sprendimų nereikėtų, o užtektų prevencinių priemonių. Tikrai žinome, kad šalyse, kur ir buvo atvažiavę, įvežti kažkokie atvejai, kaip, pavyzdžiui, Suomijoje, jie labai sėkmingai susitvarkė, buvo izoliuota, buvo imtasi būtinų priemonių.
Šiandien ten yra pasveikęs žmogus ir ten jokių problemų nebėra. Manom, kad mes irgi turim viską padaryti, kad jeigu taip atsitiktų, kad tas vienetinis atvejis taip ir liktų vienetiniu, o jis neišplistų pagal teritoriją ir neužkrėstų kitų žmonių.
– Ponia Gaveliene, kokia situacija yra su Tenerife? Į tą viešbutį mūsų kelionių agentūros taip pat pardavinėja kelialapius. Ar yra ten ir lietuvių, ar vis dar tęsiama prekyba į tą viešbutį?
Ž.Gavelienė: „Novaturas“ yra vienas iš didžiausių kelionių organizatorių, vežantis iš Lietuvos į Viduržemio jūros kurortus, taip pat ir į Tenerifę. Jie keliautojų ten šiuo metu neturi. Ne visi kelionių organizatoriai dar pateikė informaciją.
Bet reikėtų pagirti ir pažymėti, kaip viešbutis tvarkosi su situacija. Izoliuoja visą aplinką, ten 1000 žmonių, tačiau tie žmonės ir toliau yra viešbučio teritorijoje, ir toliau atostogauja. Tik imtasi prevencinių priemonių, kad neužkrėsti kitų, jeigu kartais virusas pasitvirtintų.
– Ar reaguojama lygiai taip pat kaip ir su Azijos atveju? Į Aziją buvo atšauktos kai kurios kelionės.
Ž.Gavelienė: Kelionės yra atšauktos į Kiniją. Dauguma aviakompanijų atšaukė skrydžius į tą regioną. Keliauti į Kiniją šiandien nepataria niekas – nei avialinijos, nei kelionių organizatoriai, nei didžiulės globalios kompanijos.
– Kuo skiriasi kad į Kiniją atšaukti buvo skrydžiai, į Šiaurės Italiją ne? Į Kiniją draudimo, regis, nėra.
Ž.Gavelienė: Kinijai yra duota rekomendacija ir į Uhaną yra uždrausta.
A.Šešelgis: 80 tūkst. yra patvirtintų atvejų ir didžioji dauguma yra būtent Kinijos tuose regionuose. Ten rizika ir pavojus yra labai dideli. Bet žiūrėkim, ką padarė patys kinai. Jie karantinavo milijoninius miestus ir ten nei išskristi, nei atskristi, nei traukiniu išvažiuoti, nei automobiliu, nei viešuoju transportu jau yra nebeįmanoma.
Yra beprasmiška kažkur bandyti veržtis į uždarą teritoriją, kur tikrai yra darbas daromas, kad suvaldyti koronavirusą ir padėti tiems žmonėms, kurie yra užsikrėtę.
– Pone Šešelgi, jūs pats vyktumėte dabar į Šiaurės Italiją?
A.Šešelgis: Jeigu nebūtų būtinybės, aš susilaikyčiau, jeigu tie regionai – 4 ar 5 nustatyti kaip rizikos regionai. Tikrai susilaikyčiau, jeigu nebūtų mirtinos būtinybės.
– Kaip jūs vertinate tai, kad mūsų kelionių agentūros toliau sako, kad draudimo nėra, mes ir toliau skraidinsime žmones būtent ten?
A.Šešelgis: Man pačiam teko būti Italijoje, Dolomitinėse Alpėse – tai truputėlį toliau nuo šių regionų. Bet galimybė iš Dolomitinių Alpių pavažiuoti iki Venecijos tikrai yra labai nesudėtinga, jeigu tu su automobiliu atostogauji.
Bet jau šiuo atveju, jeigu esate Dolomitinėse Alpėse, jums nereikėtų planuoti savo ekskursijos į Veneciją. Jūs patektumėte į tam tikrą riziką. Juolab, kad grįžti namo iš Dolomitinių Alpių nereikia pavažiuoti būtent pro Veneciją ar tuos rajonus.
Jūs tiesiog aplenkiate juos, grįžtate namo ir kol jie nepaskelbti kaip rizikos rajonai, tikrai rizika praktiškai labai nedidelė.
Ž.Gavelienė: Iš Dolomitinių Alpių nei į Venecijos regioną, nei į Milaną kelionės, ekskursijos nėra organizuojamos. Yra remiamasi visomis rekomendacijomis. Tačiau turėtume paminėti, kad kiekvienas keliautojas, lietuvis irgi yra atsakingas už tinkamą higieną.
Visų pirma, 80 proc. visų korona atvejų yra dėl netinkamų rankų plovimų. Reikia 20 sekundžių plautis rankas muilu, naudoti visas dezinfekcines priemones, kurios yra prieinamos, visada turėkite jas rankinuke, venkite būti zonoje, jeigu žinote, kad ten žmonės iš kažkur grįžę.
Sąmoningai darbdaviams rekomendacija – jeigu žmonės grįžo iš to regiono ar Kinijos, sudarykite galimybes dirbti iš namų. Tai yra pagrindiniai dalykai, kurie apsaugos mus nuo ligos plitimo.
– Pone Šešelgi, pirmadienį užsiminta ir dėl penktadienio „Eurolygos“ rungtynių – Kauno „Žalgiris“ turėtų priimti varžovus iš Milano. Kaip bus su šiomis rungtynėmis? Norima lyg atšaukti jas.
A.Šešelgis: Užsiminta atšaukti ar neatšaukti – kol kas dar nebuvo kažkokių sprendimų priimta. Buvo palaikomas ryšys ir su varžybų organizatoriais, ir pačios komandos vadovais. Jie žadėjo antradienį pranešti oficialiai sprendimus, kokie priimti.
– Ką medikai sako?
A.Šešelgis: Medikai labai sunerimę dėl šitų varžybų ir sako, kad bet kuriuo atveju užtektų ir vieno žmogaus, kuris atskristų čarteriniu reisu kartu su komanda, kuris galbūt yra viruso nešiotojas. Pas mus gali tapti labai didele problema.
– Galbūt reikėtų neleisti rungtynėms įvykti?
A.Šešelgis: Sveikatos apsaugos ministerija nėra kol kas tokia galinga ir įgaliota.
– Bet jeigu trečiadienį būtų nuspręsta ekstremalią situaciją paskelbti šalies mastu?
A.Šešelgis: Palaukim.
– Vilniaus meras Remigijus Šimašius pateikė rekomendacijas, kaip elgtis – plautis rankas ir panašiai – tačiau savo pranešimo pradžioje parašė: net nėra klausimo, ar virusas pasieks Lietuvą. Anot jo, taip ir bus. Ar teisingi šie Vilniaus mero žodžiai, jis pateikia kaip faktą, kad virusas tikrai pas mus ateis, ar tai labiau panikos skleidimas?
A.Šešelgis: Jeigu meras tikrai taip pasakė, kaip yra parašyta, greičiausiai gal kokią dovaną turi numatyti ateitį, nežinau. Bet mes padarysim viską, kad tas virusas į Lietuvą ne tik, kad neateitų, o jeigu ir ateitų, kad jis būtų čia pat lokalizuotas ir nepaplistų taip, kaip yra kitose šalyse.
– Jūs per spaudos konferenciją pasakėte, kad nereikia panikuoti, kad žmonės laikytųsi ramiai, bet štai atsiranda toks pranešimas, kad virusas tikrai bus – iš valdžios institucijos, pačio mero.
A.Šešelgis: Reikėtų jo paklausti, nes dažnai politikai kada pasako, po to paaiškina, ką jie turėjo omenyje. Aš tikrai nenorėčiau mero komentuoti, čia turbūt jis pats turėtų pasisakyti. Mes visada, kai tik turėjom kažkokių sunkumų, turėdavom visokių priešininkų, kurie visada abejodavo, kažką kitaip sako.
Tymų atveju antivakserių judėjimas kaip sukilo. Bet mes dirbam savo darbą, stengdamiesi nesimėtyti, neįžeidinėti kitų, tiesiog gerbdami kitų nuomonę einam į priekį ir tik laiko klausimas buvo, kada mes tas situacijas suvaldėme. Ir dabar yra daug tokių, kurie abejoja, kad tas, kas yra daroma, yra per mažai daroma. Mes tada norim dar sustiprinti tuos dalykus.
Mes, aišku, žmones girdim, tikrai nenorėtumėm, kad jie abejotų mūsų veiksmais, kad jie pasitikėtų mumis ir savimi ir taptų bendrų visų veiksmų dalimi. Kol kas tikrai panikai pagrindo nėra. Ir laboratorijoje, kai ateina vis daugiau mėginių, yra visi neigiami. Gal pajuokavau ir per spaudos konferenciją, kad vienas yra nustatytas gripas viename iš mėginių, o kiti praktiškai švarūs žmonės.
Čia grynai galbūt irgi nepasitikėjimo arba baimės, kad aš galiu jau kažką turėti – tikrai noriu nuraminti. Kol kas nėra tokių atvejų, laboratorija yra pasirengusi visą parą dirbti.
– Ponia Gaveliene, ar turizmo agentūros pastebi, kad žmonės susilaikytų nuo kelionių apskritai, ar jie prašo keisti į mažiau rizikingus regionus?
Ž.Gavelienė: Tie, kurie dabar daro pasirinkimą, kur vykti ateityje, visada klausia patarimo. Mano patarimas yra toks: arba renkamės kitą regioną, arba jeigu tikrai abejojame, yra papildomas draudimas, kuris jums padės išvengti kelionės nuostolių.
Aviabilietą perkate su draudimu, mokate 10 proc. sumos ir jūs susigrąžinate didžiąją dalį aviabilieto sumos. Viešbutį perkate – atšaukiama. Ir ik nuo jūsų sprendimo priklausys, ar jūs vykstate į kelionę, ar ne.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 23.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
