Pastarasis šiuo metu turi nedarbingumą. Tačiau ministras tikino, kad pastarojo atleidimas neturįs nieko bendro su medžiokle, kurioje dalyvavo verslo ir politikos elito atstovai.
„V. Laukiui pasiūlyta palikti tarnybą už darbus, kuriuos jis atliko per pastaruosius pusantrų metų“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt tvirtino K. Mažeika.
Jis pabrėžė, kad V. Laukys apskritai nevaldė situacijos Aplinkos apsaugos departamente (AAD).
Šių metų sausio viduryje po padangų gaisro vertinimo Alytuje ir skandalo, susijusio su įmone „Grigeo Klaipėda“, kai paaiškėjo, kad jos vamzdžiais ne vienerius metus į Kuršių marias tekėjo teršalai, smardinę visą miestą, AAD buvo negailima kritikos ir Prezidentūroje.
Tada prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius tvirtino, kad aplinkosaugos sistema šiuo metu primena užsistovėjusią balą: „Matome, kad aplinkos apsaugos sistema neveikia. Nėra departamento valios ir vizijos tvarkytis su tais iššūkiais. Sistema dažnai saugo pažeidėjus, bet ne gamtą“.
Ministras K. Mažeika sausį dar nesiryžo atleisti V. Laukio iš pareigų: „Jis turi ne pasitikėjimo kreditą, o avansą iki kovo 1 d. pateikti konkrečius darbus ir atlikti žingsnius, kurie tą pasitikėjimą ugdytų, kad sistema keistųsi“.
Po tokio ministro ultimatumo pats V.Laukys tikino neišgirdęs savo adresu nepasitikėjimo: „Tokio vieno žodžio nebuvo pasakyta. Buvo išsakytas ministro matymas, kad turime efektyvinti kontrolę, pareigūnai turėtų dirbti skaidriau, kad būtų maksimaliai įgyvendintos kontrolės priemonės“.
Antradienį išsakyto ministro reikalavimo trauktis iš posto V. Laukys dar nekomentavo.
Paklaustas, ar AAD vado nulinčiavimui turėjo įtakos tai, kad šiomis dienomis į viešumą iškilo įtarimų, jog aplinkosaugininkai galėjo dangstyti skandalingąją medžioklę, kai buvo nušauta žindanti stumbrė, o kaltę už tai prisiėmė Utenos savivaldybės tarybos narys, valstietis Jonas Slapšinskas, ministras tokius sutapimus kategoriškai neigė: „V. Laukio veiklos vertinimas buvo pradėtas kur kas anksčiau, nei medžioklės tyrimai“.
Tačiau panašu, kad naujametinė medžioklė, vykusi šių metų sausio 2 d., kurios metu buvo nušauta žindanti stumbrė, o jos stumbriukas neišgyveno, gali netrukus K. Mažeikai sukelti dar vieną rimtą galvos skausmą, nes kaltę už tai prisiėmė jo bendrapartietis J. Slapšinskas, o kas dalyvavo toje medžioklėje, tiksliai nežinoma iki šiol.
Tik neoficialiai buvo paviešinta, kad kompanija buvo tikrai solidi: Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, socialdarbietis Rimantas Sinkevičius, buvęs europarlamentaras socialdemokratas Zigmantas Balčytis, buvęs Seimo narys kooperatyvo „Agroaves group“ vadovas Jonas Jagminas, įmonės „Grigeo“ didžiausias akcininkas Gintautas Pangonis, „Biovelos“ bendraturtis Virginijus Kantauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ įkūrėjas Rolandas Valiūnas, kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų Arvydas Gribulis. Medžioklei vadovavo Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio Krekenavos girininkijos girininkas Jonas Leika.
Paklaustas, kodėl iki šiol nežinomi visi dvidešimt penki medžioklės dalyviai, ministras tvirtino, kad tam trukdo teisės aktai, saugantys asmenų duomenis: „Turiu tą medžioklės dalyvių sąrašą prie širdies. Trečiadienį ieškosime būdų, kaip jį visą paviešinti, kad būtų išsklaidytos visos abejonės.
Juk buvo įtarimų, kad ir aš toje medžioklėje dalyvavau, ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis, ir Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė“.
Iš karto po medžioklės Krekenavos girininkijos vadovas J. Laukys lrytas.lt tvirtino, esą medžioklėje nedalyvavo nė vienas politikas.
K. Mažeika gynė girininką: „Tai gal jis tų politikų nepažino. Gal nesidomi politika“.
Ministras tvirtino, kad pats tos grandiozinės medžioklės dalyvių sąrašą pamatęs tik vasario 17 d., todėl dar neturėjęs laiko pasikalbėti su valdančiojoje daugumoje sykiu dirbančiu kolega R. Sinkevičiumi ir paklausti, kodėl šis taip ilgai tylėjęs ir neprisipažinęs anksčiau: „Reikėtų kuo greičiau baigti tą katės-pelės žaidimą“.
