Į klausimus atsako kino aktorė, žurnalistė, rašytoja Gražina Baikštytė.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Tikiu likimu. Būna, sieki užsibrėžto tikslo, tačiau aplinkybės susiklosto visiškai kitaip, lyg vedžiotų likimo pirštas.
Norėjau eiti tėvelio lituanisto keliu, bet tapau aktore.
Asmenybės, pakreipusios mano kūrybinį kelią teisinga vaga, jau išėjusios Anapilin: Algirdas Jonas Jurgelevičius (1932–2018 m.) – tremtinys, mokytojas, Kauno profsąjungų rūmų liaudies šokių ansamblio „Suktinis“ vadovas, pakvietęs mane, septyniolikmetę, šokti į savo ansamblį; Kęstutis Adomaitis (1948–1996 m.) – Pantomimos teatro aktorius, režisierius ir vadovas, su kuriuo mokėmės toje pačioje Kauno IV vidurinėje mokykloje, pakvietęs mane vaidinti jo vadovaujamame Pantomimos teatre; Liudvikas Ruikas (1938–2004 m.) – fotografas, pamatęs mane scenoje šokančią, o vėliau – demonstruojančią Kauno „Mados“ fabriko madas, prikalbino mane fotosesijai, nuotrauka „Gražina“ (1969 m.), apkeliavusi daug tarptautinių parodų ir pelniusi apdovanojimus, nutiesė man kelią į kaimyninių respublikų filmavimo aikšteles dar iki studijų Visasąjunginiame valstybiniame kinematografijos institute (VGIK); Sergejus Bondarčiukas (1920–1994 m.) – aktorius, režisierius, VGIK Aktorinio meistriškumo katedros vadovas, iš tūkstančių atrinkęs mane kartu su kitais penkiolika gabių jaunuolių, priėmęs į savo vadovaujamą kursą, kurį baigusi gavau profesionalios kino aktorės diplomą (1973–1977 m.).
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Lietuva – tai mes. Rūpi Lietuvos žmonės – tiek mažas ar jaunas, tiek brandaus amžiaus ar senjoras. Rūpi ir paprastas žmogus, ir daug pasiekęs menininkas, kaip kiekvienas jų jaučiasi savo tėvynėje.
Jaudina, kad dauguma skursta, neišgyvena ir todėl bėga iš Lietuvos. Taip neturi būti! Lietuvos pensininkai neturėtų pakliūti į Europos šalių nepasiturinčiųjų sąrašą kaip treti nuo galo.
Meno žmonės – geriausi savo šalies ambasadoriai, tačiau dažnai mūsų talentai sėkmingiau atsiskleidžia svetur nei tėvynėje.
Sakoma, kad savam krašte pranašu nebūsi, tačiau norėtųsi, kad ir čia, Lietuvoje, jie būtų vertinami, puoselėjamas jų menas, kad menininkams būtų sudarytos sąlygos kurti ir jie atrastų vietą savo tėvynėje bei paneigtų aksiomą apie savo krašto pranašus.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Su dukromis ir anūke dalyvaudama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtame unikaliame nacionaliniame fotoprojekte „Lietuva ir mes“ jau palieku žinutę ateitiems kartoms!
Didžiuokimės savo tapatybe. Aš didžiuojuosi būdama lietuvė!
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Dar mokykloje buvau linkusi į humanitarinius mokslus, norėjau studijuoti lietuvių arba anglų kalbą ir, nors likimas mane nuvedė į aktorystę, tačiau noras rašyti niekur nedingo.
Rašyti pradėjau būdama penkiasdešimties, visai kaip Žemaitė. Iš pradžių rašiau moteriškiems leidiniams, o dabar jau rašau knygas.
Esu parašiusi dvi knygas: „Rimo Tumino sodas“ ir „Gyvenimas kaip teatras“, o trečioji jau pakeliui.
Per 45 kūrybinius metus nusifilmavau 40 kino filmų, o šiandien esu rašanti aktorė. Rašytoja savęs vadinti nedrįstu. Profesine prasme mano svajonės išsipildė!
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
