Pagal jas būtų privaloma skelbti medžioklių dalyvių sąrašus ir tikrinti jų blaivumą.
Ką tokios pataisos pakeistų?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su S.Gentvilu bei Lietuvos medžiotojų klubo „Gamta“ prezidentu Raimondu Ribačiausku.
– Pone Gentvilai, trumpai, ką jūs siūlote ir kodėl?
S.Gentvilas: Aš siūlau tai, apie ką šnekėjo premjeras 2017 m. Po to, kai Jurbarko girių būrelyje išaiškėjo, kad yra visas mazgas arba klasteris Aplinkos ministerijos ir urėdijų vadovų.
Tada premjeras šnekėjo apie tai, kad medžioklės lapai buvo vieši ir neturim slapstytis už visokių duomenų apsaugos.
– Medžioklės lapai yra medžioklės dalyvių sąrašas ir sumedžiotas laimikis?
S.Gentvilas: Prieš medžioklę kiekvienas pasirašo ant medžioklės lapo, kuris vis dar yra popierinis, su vandens ženklais – kas dalyvauja medžioklėje, po medžioklės jis užbaigiamas ir užpildomas.
Jie šiandien yra slapti, žurnalistai užtruko mėnesį iškasti po medžioklės. Atrodo, didžiausia valstybės paslaptis, kas dalyvavo ir kas galėtų paliudyti.
– Jūs siūlote, kad tie medžioklės lapai būtų vieši. Kitas jūsų siūlymas yra dėl alkoholio.
S.Gentvilas: Mano antras siūlymas yra dėl priverstinio blaivumo tikrinimo, nustačius medžioklės pažeidimą, kai tai įvyksta.
Sausio 2 d. vykusi medžioklė – atvažiuoja inspektorius, blaivumas net nepatikrinamas. Vaisingumas stumbrės nenustatytas, veterinaras pakviečiamas tik 3 dienos po medžioklės. Medžioklės lapai yra slepiami. Viskas spingsi raudona šviesa.
– O kaip praktikoje jūs įsivaizduojate? Atvažiuoja aplinkosaugininkas, jis turi teisę tikrinti blaivumą?
S.Gentvilas: Konkrečiai aplinkosaugininkas šiandien neturi.
– Tai tada kviesti policiją?
S.Gentvilas: Taip. Ir nieko čia išskirtinio. Jeigu yra nusižengimas, o yra didelis nusižengimas, žmonės nešiojasi ginklus. Prieš metus buvo skausmingas įvykis, kai medžioklės metu išgėręs kolega pašovė kitą kolegą.
Tais atvejais, kai nustatomi pažeidimai, kad būtų priverstine tvarka. Šiandien aplinkosaugininkas atvažiavo, pamatė veidų iš televizoriaus ir nedrįso nė suforminti tikslingos baudos ir patikrinti girtumo.
O ką dar kalbėti apie tai, kad visuomenei buvo ilgai tampoma už ūsų ir nežinoma, kas ten buvo. Ir šiandien nė vienas iš jų neatsiliepia žurnalistams į skambučius.
Vietoj tos sensacijos buvo galima padaryti keletą elementarių veiksmų. Veterinarą iškviesti iš karto, policiją iš karto, patikrinti, nustatyti aiškų pažeidimą ir likę 31 tūkst. medžiotojų nebūtų kaltinami.
– Pone Ribačiauskai, kaip jums S.Gentvilo išsakyti pasiūlymai? Jie ką nors keistų – medžioklės lapų viešinimas ir privaloma blaivumo patikra?
R.Ribačiauskas: Žiūrint į tą įvykį, kas liečia stumbrą, matau tai, kad iš ties tas įstatymas keičiamas dėl labai siauro medžiotojų rato.
Pakankamai turtingų ir įtakingų žmonių, kurie laiks nuo laiko susiduria ar papuola į tam tikras situacijas, kurios truputėlį kertasi su įstatymu.
Ypatingai daug medžioklių komerciniuose plotuose. Jeigu žiūrėti Europos Sąjungos teisę, žmogaus buvimo vieta yra traktuojama kaip duomenų apsauga.
Ir tai parašyta 4 punktu, tai jau pakankamai sudėtinga. Juolab, reikėtų prisiminti tai, kad vidutinis medžiotojo amžius Lietuvoje yra 62 metai.
32 proc. žmonių, kurių telefonai yra su knopkytėm. Tai jiems atsiranda pakankamai įdomi problema. Jeigu mes turime problemą su komerciniais medžioklės plotais, tokiu atveju čia yra išvis labai paprasta.
Tereikėtų padaryti tvarką, patikslinti tuose plotuose, kad tai būtų vieša tvarka, aš nieko prieš. Nors kam Lietuvai reikalingi tie komerciniai medžioklės plotai?
– Grįžkim prie mygtukinių telefonų. Čia jokia problema – medžioklės lapą elektroninėje erdvėje galėtų užpildyti medžioklės vadovas.
R.Ribačiauskas: Nėra visuose atvejuose. Medžioklės vadovas visada užpildys, jeigu yra kolektyvinė varyminė medžioklė.
Tačiau yra individualių medžioklių – kaip palaukimas, sėlinimas, bebravimas.
Medžioklės, kur medžiotojas, turintis lapą, turi pats asmeniškai ir yra pats medžioklės vadovas – didžioji dalis medžioklių dabar yra tokios.
– Gal pats turėtumėte pasiūlymų, ką reikėtų padaryti, kad ateityje būtų išvengta panašių dalykų?
R.Ribačiauskas: Kaip nekeista, netgi turtingi žmonės, kurie šiuo metu perka medžioklės plotus naujus, nori, kad grįžtų medžioklės licencijos.
Aš buvau šokiruotas. Mes siūlom ministerijai, padarom paprastą modeli.
Jeigu mes grąžinam licencijas ir medžiotojas sumedžioja žvėrį, jo negali pajudinti iš vietos tol, kol jis neatsiuntė žinutės į centrinį duomenų banką, kaip yra su vilkais.
Štai ir viskas. Bet kokiu atveju mes tą žvėrį susekam ir susekam medžiotoją, jeigu įvyksta medžioklė.
– Pone Gentvilai, ką manote?
S.Gentvilas: Supraskime, kad sausio 2 d. vyko ne šiaip palaukimo medžioklė, o komercinė, valstybės išnuomotame plote, profesionaliam.
Aš į urėdiją kreipiausi asmeniškai su raštais, prašydamas, kad ateityje visada būtų numatyta išankstinis pasirašymas, kad nuomojamės tik su sąlyga, kad būtų viešinama.
Bet nei ministras, nei urėdas šito nepatvirtino, tai reikia įstatymą inicijuoti. Mano įstatymo pasiūlymas, kad tik dėl profesionalių medžioklės plotų.
O kalbant apie varyminę medžioklę, tegul nejuokina gerbiamas Slapšinskas, kad jis nieko nepažinojo, kad kiti jo nepažinojo. Ten buvo 25 žmonių publika iš 31 tūkst.
Žmogus, kuris sako „aš nepažinojau“. Prezidento rinkimų kandidatas antrame ture Zigmantas Balčytis turėtų būti gerai pažįstamas žmogus.
– Lygiai taip pat Rimantas Sinkevičius – Seimo narys ir buvęs ministras
S.Gentvilas: O ministras Kęstutis Mažeika, kuris sako: „šitie vardai ir pavardė man nieko nesako“. Tada kokį mes ministrą turim, kuris nelabai pažįsta didžiausių Lietuvos verslininkų – tie, kurie daro reikšmingiausius sprendimus.
– Ką rodo tai, kad tokios pavardės – Jonas Jagminas, Gintautas Pangonis, Rolandas Valiūnas, R.Sinkevičius, Z.Balčytis – yra vienoje komercinėje medžioklėje?
S.Gentvilas: Tai yra ilga tradicija, besitęsianti nuo medžioklės atsiradimo. Medžioklė yra ta vieta, kur susitinka tokie žmonės. Klausimas, ar jie daro kažką blogo.
Čia kritinis atvejis, kai buvo padarytas nusižengimas ir kas keisčiausia, kad nė vienas iš tų žmonių nepranešė nieko, papildomos informacijos.
Aš jų vietoje būčiau tą pačią minutę visų medžiotojų labui ir garbei pasakęs: įvyko klaida, šovė vienas žmogus, aš dalyvavau medžioklėje.
R.Sinkevičiaus, Z.Balčyčio vietoje aš tą būčiau pasakęs ir jokios čia sensacijos.
– Pone Ribačiauskai, jus įtikina medžioklės dalyvių paaiškinimai, kad niekas nieko nežino ir nematė to incidento, kaip buvo nušauta stumbrė ir apskritai vos ne pirmą kartą apie tai girdi.
R.Ribačiauskas: Visa tai atrodo truputį juokingai. Medžiotojai, manyčiau, visą įvykį įvėlė į tokią paslapties skraistę, ko pasekoje mes turime pakankamai aštrią situaciją, besisukančią apie medžioklės klausimus ir, tame tarpe, apie medžioklės garbę ir vietą Lietuvos visuomenėje.
Manau, kad šiaip vyrai ir visi kiti, kurie tyrė, pasielgė pakankamai negarbingai, slėpdami šitą atvejį. Dėl to tai atrodo ne visai rimtai.
– O Jono Slapšinsko tvirtinimas, kad jis šovė į šerną, bet pataikė į stumbrą?
R.Ribačiauskas: Man tai kelia šypseną, atvirai pasakysiu. Aš jaučiausi įžeistas kaip medžiotojas to asmens veiksmų, šito veiksmo. Bet vienas pliusas, kad jis nors pripažino.
Vienintelis iš tos kompanijos teisingai pasielgė, pripažino: aš sumedžiojau, aš padariau klaidą, aš sumoku. Toliau visa kita yra paslaptis. Tai yra blogai.
– Egzistuoja versija, kad iš tikrųjų stumbrę pašovė ne J.Slapšinskas, o kažkas kitas ir paskui būrelio nariai tik susimetė baudai. Tai įmanoma?
R.Ribačiauskas: Įstatyme kaip ir negalima, bet jeigu jie susimetė ir nėra nieko įrodančio, iš esmės įmanoma.
– Jūs ilgai užtruktumėte rasdamas 12,2 tūkst. eurų sumokėti baudai?
R.Ribačiauskas: Man tai be galo dideli pinigai.
– O kaip paaiškinti tą faktą, kad nušauta stumbrė, atvykus aplinkosaugininkams, jau buvo pradėta doroti? Jai buvo išimtos žarnos ir viduriai.
R.Ribačiauskas: Pagal viską, dorojimas prasideda varyminei medžioklei pasibaigus. Nors įstatymas kanopinėms žvėrims leidžia po medžioklės paleisti vidurius miške.
Šiuo metu veterinariniai reikalavimai yra tokie, kad mes galime vidurius palikti plėšrūnams – lapėms, vilkams.
– Bet akivaizdu, kad buvo aišku, kad neteisėtai nušautas į Raudonąją knygą įtrauktas gyvūnas – stumbras. Kodėl buvo paleisti viduriai?
R.Ribačiauskas: Aš manyčiau, ko gero, paskubėta.
S.Gentvilas: Švelniai tariant paskubėta. Veterinaras iškviestas tik po 3 dienų. Vyko medžioklė ketvirtadienį ryte, veterinarai suformuoja aktą pirmadienį ryte, neradę vaisingumo įrodymų.
Aš savaitę po medžioklės gavau asmeniškai iš neabejingų žmonių tešmenų nuotraukas, kas man leido pagrįstai sakyti ir po to aš jas perdaviau teisėsaugai, nuo ko prasidėjo visas tyrimas.
Paprašiau ir Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus, ir kolegų, kad ištirtų genetinius tyrimus tarp sausio 15 d. atsiradusio stumbriuko ir nušautos stumbrės, kuri yra universiteto laboratorijoje.
Medžiotojams profesionalams, ministrui, kuris yra veterinarijos mokslų daktaras, suvesti galus, kad čia yra absurdo teatras, užtrunka sekundę.
Tu abejoti turi bet kokia kita versija. Bet ką mes matome, šitas absurdo teatras tęsėsi tol, kol žurnalistai ar opozicijoje esantis Seimo narys nesikreipė į teisėsaugą, neieško dokumentų. O ką veikia Lietuvos aplinkosauga.
– O ką ji turėjo daryti, jeigu atvažiuoja – paleisti viduriai. Kodėl paleidžiami viduriai – tam, kad negestų mėsa. Ar galima daryti prielaidą, kad galbūt medžioklės dalyviai ketino tyliai pasidalinti stumbrą ir niekam nieko apie tai nepranešti?
S.Gentvilas: Rimvydas Valatka „Lietuvos ryto“ televizijos eteryje sakė: jis girdėjęs tokią versiją, kad šiaip tame būrelyje, kuriam priklauso ir Bronius Bradauskas, seniai galvota ir juokauta, kad reikia paragauti stumbrienos, bet tą dieną buvo du varovai, kurie buvo ne tradiciniai varovai ir tiesiog nuspręsta nenuslėpti šito nusikaltimo.
Žmonės, dalyvaujantys politikoje, teisėje, versle ir esantys aukštumoje supranta, kas čia per situacija.
Vietoj to, kad kovotų viešumu ir gintų savo reputaciją, buvo pasirinkta eilę daryti dalykų, kurie byloja apie tai, kad kažkas ne taip.
Čia ne stumbro nušovimas ir sumaišymas per taikiklį yra didžioji sensacija, bet kad tie žmonės buvo medžioklėje, kad inspektoriai, kure atėjo, tapo paklusnūs ir formino visaip įmanomai, kad tik nepamatytų nei blaivumo, nei vaisingumo, kad nebūtų išviešinta.
Tai yra didžioji sensacija šioje medžioklėje ir tai teršia visų medžiotojų vardą. Čia mes turime daryti išvadas.
Švedijoje prieš 3 metus dviejų didžiausių miškų savininkų prezidentai pasikvietė finansų ministrą į medžioklę Andersą Borgą.
Už 2 savaičių Švedijos Antikorupcinė tarnyba pasikvietė ministrą apklausai: ką šnekėjai su „Volvo“, „Ericsson“ ir kitų įmonių prezidentais, nes tai yra jautrūs dalykai.
Švedai nusprendė visa tai viešinti.
– Pone Ribačiauskai, čia tik vieno būrelio problema, ar daug tokių būrelių, kurie yra tarsi uždaros kastos, kuriose įtakingi verslininkai ir politikai sprendžia savo problemas?
R.Ribačiauskas: Būreliai daugeliu atvejų susiformuoja pagal poreikius, bendraminčius. Lygiai taip pat mes turime moterų klubus, būrelius.
Manyčiau, kada būrelyje yra žmonės vienodi pagal pažiūras ir piniginę – iš tikrųjų nėra blogai.
O kas liečia politiką – ji buvo ir bus daugelyje klausimų, kada žmonės susirenka aptarti ir ekonominius, ir politinius klausimus, yra pakankamai normalu.
To išgyvendinti netgi su Simono pasiūlymais tikrai nepavyks.
– O kaip tampama medžiotoju? Nuėjau, nusipirkau šautuvą ir aš jau medžiotojas?
R.Ribačiauskas: Oi ne, tai pakankamai sudėtingas dalykas. Reikia turėti dokumentus, išklausyti kursus, išlaikyti egzaminą – sudėtingą.
Nors, jeigu žiūrėti pagal Europos praktiką, ypač pagal Vokietiją, kaip etaloną paėmus, kursai nėra sudėtingi 72 val. akademiniai ir išlaikyti egzaminą, kaip teises, prie kompiuterio, yra pakankamai įmanoma.
– Kodėl nėra medžiotojų registro?
R.Ribačiauskas: Prieš metus laiko Aplinkos ministerija panaikino medžiotojų registrą, šalia kitų įstatyminių pakankamai aktų, kurie galbūt medžiotojams buvo palankūs.
Šiuo metu apie medžiotojus Lietuvoje beveik neturime informacijos: kiek mes jų turime, pagal amžių, pasiskirstymą ir t.t.
Vienintelė dabar yra viltis, kad policija turės tokią apskaitą, kaip žmonių, turinčių ginklą. Ir viskas.
– Pone Gentvilai, nemanote, kad būtų logiška grąžinti medžiotojų registrą? Nežinau, ar jūs žinote, kiek Seime yra medžiotojų?
S.Gentvilas: Nereikia demonizuoti žmonių už jų laisvalaikį, garbingas reikalas yra medžioklė. Žmonės, tebūnie, susitinka ir bendrauja, bet sąvadas nieko neišspręs.
Čia labiau klausimas yra kas įvyksta, kaip įvyksta pažeidimas. Čia didysis pažeidimas, kaip mes šitą situaciją sprendžiame.
– Esant sąrašui, gal būtų skaidresnė medžiotojų veikla?
S.Gentvilas: Aš nevadinčiau, kad ji nėra skaidri. Aš tik šitą precedentą vertinu kaip labai prastą, kuris tęsiasi visoje skandalingoje aplinkosaugos epopėjoje.
Dangsto, atvažiuoja aplinkosaugininkas, pamato lygesnius prieš įstatymą negu kiti, nesinori bausti, pakišti alkotesterio, forminti didelių baudų ir čia yra fundamentinis klausimas valstybėje.
Ar nomenklatūrinėse medžioklėse užtikti žmonės padarė nusižengimą atsako vienodai, kaip ir bet kas, Jonas Jonaitis medžiotojas, ar jiems yra daromos išimtys ir baksnojama tik į kitus medžiotojus, kurie tikrai garbinga veikla užsiima.
Čia yra fundamentalus klausimas, ar mūsų aplinkosauga žiūri: jūs esate „Grigeo“, tarptautinė įmonė, mes jus kontroliuosime mažiau, o atsijosime ant kitų, ir lygiai taip pat su medžiokle.
Padarėte nusižengimą, prašau, maksimaliai procedūras įvykdyti ir tai visų medžiotojų labui.
– Aplinkos ministras K.Mažeika turi svarų žodį, gali padaryti kokį reikšmingą sprendimą?
S.Gentvilas: Šiandien pat gali pasirašyti įsakymą, kad profesionalūs medžioklės plotus gali nuomoti tik iš anksto sutikus apie pavardžių viešinimą, jis taipogi gali perkelti medžioklės lapus į internetą, reglamentuoti jų „online“ suvedimą, nes šiandien vis dar archajiškai mes 6 ryto susirinkę, žiemos metu su tušinuku rašosi žmonės ant lapo.
Sukeisti, mėnuo praėjo nuo medžioklės, nenoriu skleisti panikos visuomenėje, bet suprasti, kad medžioklės lapai elektroninėje valstybėje jau seniai turėjo būti internete.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 23 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
