„Šioje istorijoje viskas labai įtartina“, – ištarė tarptautinės verslo teisės specialistas Š.Gasparianas, dirbantis Šveicarijos bendrovės atstovybėje Maskvoje.
Rusijos sostinėje gyvenančio teisininko klientai – didžiausios pasaulyje naftos prekybos bendrovės, šimtamilijoninius verslus valdantys turtuoliai.
Paklaustas, ar jį taip pat galima vadinti milijonieriumi, 57 metų maskvietis pajuokavo: „Galite ir taip vadinti, jeigu tik po to manęs neužgrius mokesčių inspektoriai.“
Bet netrukus pašnekovas paniro į liūdnus apmąstymus. Jis prisiminė ilgametį bičiulį R.Karpavičių, su kuriuo pažintis užsimezgė dar 1992-aisiais ir kuris šį žemiškąjį pasaulį po sunkios ligos paliko praėjusių metų rugpjūčio 9-ąją Kaune.
„Pradėję bendrą verslą mes tapome ir gerais draugais. Daug žinojome vienas apie kitą, šeimas, vaikus, anūkus. Kartu atostogaudavome, kepdavome šašlykus.
Pastaruoju metu neturėjome bendro verslo, bet ir toliau palaikėme tvirtus ryšius.
Raimondas atvykdavo paviešėti pas mane į Maskvą, o aš – pas jį į Nidą, į Tenerifę“, – pasakojo Š.Gasparianas.
Kai R.Karpavičių užklupo vėžys, maskvietis bičiulis suskubo ieškoti jam pagalbos vienoje geriausių pasaulio klinikų Šveicarijoje.
Tačiau šios šalies medikai sutartu laiku lietuvio taip ir nesulaukė. Š.Gasparianui dėl to buvo ir apmaudu, ir įtartina.
„Raimondas telefonu man pasakė, kad nevykti į užsienio klinikas jį įkalbėjo Aistė (našlė A.Karpavičienė, tada dar Grybauskienė. – Aut.)“, – atsiduso Š.Gasparianas, kuris prieš metus dar tikėjosi, kad Šveicarijos klinikoje jo draugui bus suteikta geriausia medicininė pagalba.
Maskvietis, pažadėjęs sergančiam lietuviui jį aplankyti, praėjusių metų vasarą specialiai atvažiavo į Kauną. Tačiau pamatyti draugo jam nepavyko.
Sugrįžusiam į Maskvą Š.Gasparianui po kurio laiko atskriejo našlės Aistės žinutė, kad 61 metų R.Karpavičius mirė.
Ši žinia maskvietį ne tik sukrėtė, bet ir pasėjo įtarimų. Jis prisiminė viešnagę draugo viloje Tenerifėje 2018-ųjų vasarą, atvirus pokalbius prie baseino ir ten atskridusią A.Grybauskienę iš Kauno.
Tada Š.Gasparianas šią moterį pamatė pirmą kartą. R.Karpavičius ją pristatė kaip „Marijampolės pieno konservų“ rinkodaros specialistę, kuri esą dirbs ir su gamyklos filialu Santa Kruso mieste.
Pažintis su kauniete Š.Gasparianui tada nesukėlė didelių įtarimų. Bet vėliau klostęsi keisti įvykiai jį privertė rimtai susimąstyti: gal prieš ilgametį draugą buvo panaudota klasta siekiant užvaldyti jo turtą, kuris vertinamas apie 110 milijonų eurų?
Po posėdžio – skambutis
Dar labiau Š.Gasparianą pribloškė telefono skambutis, kurio jis sulaukė šių metų vasario 3-iosios, pirmadienio, vakarą. Našlė Aistė paprašė jai padėti.
Prieš tai savaitgalį „Lietuvos rytas“ publikavo naują tyrimą ir paviešino skandalingų faktų apie aukštų policijos pareigūnų dalyvavimą kovoje dėl mirusio verslininko turto.
O Vilniuje prasidėjo uždaras teismo procesas dėl užginčyto R.Karpavičiaus testamento, kuris buvo perrašytas 2019 metų kovo 5-ąją.
Pakeistą testamentą tvirtino 69 metų kaunietė notarė Ramutė Valantiejienė, kuri netrukus po to išėjo į pensiją.
Pagal pakeistą testamentą, namus Nidoje ir Tenerifėje R.Karpavičius paliko 45 metų kaunietei A.Grybauskienei. Jų santuoka buvo skubiai įregistruota 2019 metų kovo 28-ąją Kaune, kai verslininką jau stipriai alino vėžys.
Visas kitas turtas, vertinamas apie 110 milijonų eurų, lygiomis dalimis atiteko A.Grybauskienei ir broliui Henrikui Karpavičiui, kuris nuo 2004 metų nedalyvavo nei R.Karpavičiaus versle, nei gyvenimo įvykiuose.
40 metų su verslininku gyvenusi jo pirmoji žmona 63 metų Audronė Karpavičienė ir jų sūnus 39-erių Rokas Karpis liko be palikimo.
„Po Raimondo mirties sužinojęs, kad jo testamentas buvo perrašytas, aš labai nustebau. Kaip viskas vyko iš tiesų, žino Dievas, Aistė ir kiti žmonės, kurie prie to prisidėjo.
Bet tai, kas įvyko, yra neteisinga ir nesuprantama, nes Raimondas buvo ne iš tų žmonių, kurie galėtų išduoti artimuosius, palikti juos be lėšų“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo svarbus liudytojas Š.Gasparianas.
Po R.Karpavičiaus mirties našlė Aistė viešai tvirtino, kad su juo dvejus metus gyveno tarp Palangos ir Tenerifės, bet maskvietį toks jos pareiškimas nustebino.
Iki 2018 metų vasaros jis A.Grybauskienės nebuvo nei matęs, nei girdėjęs, nors dažnai bendraudavo su bičiuliu lietuviu.
Išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“ davęs teisininkas iš Maskvos atvirai papasakojo, ko jauna našlė jo neseniai prašė, kaip jo neprileido prie R.Karpavičiaus Kaune, kaip ji elgėsi Tenerifėje ir kam milijonierius žadėjo palikti savo verslą.
Našlė darė spaudimą
– Neseniai sulaukėte kaunietės našlės skambučio. Kokiu tikslu ji jums skambino? – paklausiau Š.Gaspariano.
– Paskambinusi Aistė aiškino, neva buvo labai nustebusi, nes teisme pamatė mano pavardę liudytojų sąraše. Neva aš – prieš ją.
Pasakiau, kad aš nei prieš, nei už ją. Jei mane teismas pakvies liudyti, aš pasakysiu tiesą. O ta tiesa gali būti prieš ją ar prieš ką nors kitą. Teismas turėtų nuspręsti, kas yra tiesa.
Pažįstu Raimondo sūnų Roką nuo jo vaikystės. Manau, kad iš jo atimti palikimą – nesąžininga.
Ir anksčiau Aistė paskambinusi bandė vaizduoti nuskriaustąją, skundėsi, kad prieš ją paduoti ieškiniai teismui. Paklausiau, kodėl ji stebisi.
Ji tikino, neva to irgi nenorėjo, neva jai tiek pinigų nereikia.
Bet tai jų reikalas aiškintis, o mano reikalas – sakyti tiesą.
Galėsiu prisiekti ir prieš teisėją, ir prieš Dievą.
Ji dėstė, neva jie (pirmoji šeima. – Aut.) Raimondą apvogė. Tai nuskambėjo komiškai. Aš daug metų puikiai pažinojau Raimondą – jis nebuvo iš tų žmonių, kuriuos galėtų kas nors apvogti.
– Ar našlė jums darė spaudimą kaip svarbiam liudytojui?
– Taip. Ji norėjo, kad jos pagailėčiau, ir mano žodžius, pasakytus Kaune, pateikė savaip.
Ji pasakė: jeigu aš nesu prieš ją, tai liudydamas teisme galėčiau jai padėti. Neva aš jai esu žadėjęs, kad padėsiu.
Atsakiau, kad žadėjau padėti ne jai, o savo bičiuliui Raimondui, kai jis dar buvo gyvas.
Turiu gerų ryšių Šveicarijoje ir norėjau, kad ten medikai jį pakonsultuotų. Būtent tai ir turėjau galvoje, o ne parodymus, kurie būtų naudingi būtent jai.
Patikinau ją, kad niekada iki šiol nedariau nuodėmių ir dabar nesiruošiu to daryti.
– Ši moteris yra studijavusi psichologiją. Gal ji naudojo žinias asmeniniams tikslams?
– Esu teisės mokslų kandidatas, dirbu su pasaulinių kompanijų verslo sutartimis, pažįstu daugybę žmonių.
Kai 2018-aisiais Aistė atvyko į Tenerifę ir Raimondas man pasakė, kad ji gamykloje užsiims rinkodara, po kokių trijų dienų sukirbėjo mintis, kad ta moteris galėtų manipuliuoti žmonėmis.
Tokios tiksliai žino, ko joms reikia ir kokiais būdais to siekti.
Tada paprašiau savo pažįstamų Lietuvoje pasiaiškinti, kas ta moteris ir iš kur taip staiga atsirado.
Po kurio laiko mane pasiekė kalbos, kad ji prieš tai galėjo suktis ir aplink turtingą vieno didmiesčio merą.
Pristatė kaip darbuotoją
– Kada jūs paskutinį kartą buvote R.Karpavičiaus viloje Tenerifėje?
– Tai buvo 2018 metų vasarą. Buvome iš anksto sutarę kartu žiūrėti pasaulio futbolo čempionato televizijos transliacijas.
Birželį nuvykau į jo vilą ir ten ilsėjausi apie pusantro mėnesio.
– Kada Tenerifėje pamatėte A.Grybauskienę? Kaip ji buvo jums pristatyta?
– Ji atvyko vėliau nei aš, po maždaug dviejų savaičių.
Galbūt tai buvo birželio pabaigoje? Iki tol jos nebuvau matęs. Tenerifėje Raimondas buvo užsiminęs, kad atvyks jo įmonės rinkodaros specialistė, kuri dirbs ir su jo gamykla Santa Kruso mieste.
Tuomet ten dar buvo Raimondo sūnėnas, kuris prižiūrėjo vilą.
Ta vila didelė – visi gyvenome kaip viešbutyje. Raimondas ir Aistė buvo įsikūrę skirtinguose miegamuosiuose.
Viloje buvo pilna Audronės Karpavičienės nuotraukų, jos ir anūkų portretų. Viskas buvo savo vietose kaip ir anksčiau.
Vieną vakarą viloje Tenerifėje mudu su Raimondu ilgai kalbėjomės gurkšnodami viskį. Prieš tai aš ir Aistė buvome nuvykę į prekybos centrą nupirkti maisto. Ji ilgai užtruko, kol parduotuvėje išsirinko paukštienos.
Tą vakarą Raimondui atvirai pasakiau, kad ta moteris man pasirodė nyki. Raimondas pritarė: „Taip, nuo jos darosi tvanku.“ Jis tada ją palygino su tvankiu oru – tokiu būna sunku kvėpuoti.
Tenerifėje Raimondas daug dirbo – kiekvieną ankstų rytą išvykdavo į gamyklą Santa Kruse. Mes su jo sūnėnu eidavome pasivažinėti kartais, žaisdavome biliardą. O Aistė maudydavosi baseine.
Vakarais visi susitikdavome. Vakarieniaudavome prie baseino. Aš ir Raimondas žiūrėdavome futbolo transliacijas arba eidavome prie vandenyno, jis ten plaukiodavo.
– Gal buvo ženklų, kuriuos vienas kitam paprastai rodo įsimylėjėliai?
– Jie nė iš tolo nebuvo panašūs į įsimylėjėlius, kurie bučiuojasi, laikosi už rankų, vienas prie kito glaudžiasi. Todėl mane labai nustebino vėlesni įvykiai.
Dar viešint Tenerifėje Raimondas manęs paprašė surasti žmogų, turintį elevatorių – konvejerinį įrenginį.
Aš jam rugpjūčio pabaigoje paskambinau iš Odesos ir pasakiau, kad tokį įrenginį radau, kad gali atgabenti jam į gamyklą.
Tada jis perdavė linkėjimus ir nuo Aistės. Aš nustebau. Jis iškart paaiškino, kad ji dirba gamykloje, rūpinasi rinkodaros reikalais.
Gal jam buvo nepatogu apie ją kalbėti, nes aš gerai pažinojau Audronę, be to, mes abu su Raimondu turėjome vienodą požiūrį į tradicinę šeimą.
– Gal R.Karpavičius užsiminė jums apie gyvenimo pokyčius, planuojamą ateitį su nauja moterimi?
– Apie tai jis nė žodžiu neužsiminė. Būdamas viloje Tenerifėje aš nė karto nemačiau, kad Raimondas ją būtų apkabinęs.
Jie kalbėdavo tik apie verslą, rinkodarą. Kartą buvo atvažiavę ispanai, tarėsi dėl naujo įrenginio gamykloje.
Ji irgi bandė įsiterpti į pokalbį, nors matėsi, kad nieko nesigaudo.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
