Į klausimus atsako Lietuvos transplantologų draugijos prezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro pilvo organų chirurgas transplantologas, docentas Vitalijus Sokolovas.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų asmeninio gyvenimo posūkį?
Besimokydamas paskutinėse mokyklos klasėse, ypatingų norų ir tikslų neturėjau. Planavau stoti į Kauno politechnikos institutą ir tikriausiai būčiau tapęs inžinieriumi.
Kartą į mūsų namus atvažiavo mano pusseserė, baigusi mediciną. Ji su tokiu užsidegimu pasakojo apie studijas ir pačią mediciną, kad pats to nejusdamas užsikrėčiau meile šiam mokslui.
Baigęs mokyklą jau tvirtai žinojau – medicina, ir nieko kita.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Visos mano mintys sukasi apie darbą ir apie tai, kas su juo susiję.
Esu chirurgas ir dirbu organų transplantacijų srityje. Iš savo patirties žinau, kokie svarbūs yra medicinos pasiekimai bei išgelbėtos gyvybės, todėl su kolegomis stengiamės kuo labiau informuoti visuomenę apie donorystės programą, jos reikšmę.
Bandome kuo labiau išsklaidyti visas baimes ir abejones. Tikiuosi, kad jau greitai organų donorystės dovana Lietuvoje taps įprasta.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Mokydamiesi, kurdami technologijas, siekdami karjeros aukštumų neužmirškime pasirūpinti savo fizine ir psichologine sveikata, skirti laiko savo artimiesiems.
Linkiu būti emociškai stipria visuomene, kuriančia savo šalies ateitį.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Džiaugiuosi radęs savo profesiją ir pašaukimą, mylimą darbą.
Kai po ilgų valandų operacinėje užklumpa nuovargis, visada skubu į gamtą. Ten stebiu medžius, paukščius, žvėris ar saulės nutviekstas auksinio rudens spalvas.
Jeigu ne medicina, kas žino, ką būčiau pasirinkęs – gal tai būtų buvusi miškininkystė.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
