Anot buvusių VSD vadovų, žvalgybų darbas yra rinkti slaptą informaciją apie išorines grėsmes, tuo tarpu socialinės problemos, pabrėžia jie, yra ir viešai žinomos, ir jau dabar kitų Vyriausybės institucijų nagrinėjamos.
2010-2015 m. VSD vadovavęs Gediminas Grina Eltai akcentavo, kad Lietuvos žvalgybos institucijos yra atsakingos už išorines grėsmes, o ne vidines.
Pasak jo, socialinės problemos yra kitų Vyriausybės institucijų atsakomybė.
„Žvalgybos institucijų paskirtis nėra rūpintis vidinėmis problemomis.
Žvalgybos institucijų ir kontržvalgybos paskirtis rūpintis išorėje kylančiomis grėsmėmis.
Vidinės grėsmės yra Vyriausybės ir ministerijų reikalas, jeigu jos kyla dėl kažkokių vidinių priežasčių.
Niekada žvalgybos institucijos nenagrinės vidinių priežasčių, nes tai ne jų paskirtis“, – Eltai sakė G.Grina.
„Grėsmės, kurios yra viduje, jas turi žinoti ministerijos.
Jeigu jūs kalbate apie socialines problemas, pirmiausia, tai ministro atsakomybė. Jis nežino, kokios yra vidinės grėsmės? Juk čia nėra slaptos grėsmės.
Žvalgybos institucijos yra slaptos ir jos aiškinasi tuos dalykus, kurių niekas viešai nežino. Tai yra esminis dalykas ir mūsų politikai to niekaip per 30 metų suprasti negali.
Todėl ir kyla tokie nesusipratimai, kuomet kairė nežino, ką daro dešinė“, – sakė buvęs VSD vadovas.
G.Grinai pritarė ir pirmasis VSD vadas Mečys Laurinkus.
„Ar tą reikia daryti VSD, manau, kad ne. Tai nėra institucija, kuri tokius papildomus tyrimus turi atlikti, jie neturi specialistų tokioms vidinėms grėsmėms vertinti.
Čia reikia specialistų, tokius dalykus atlieka įvairūs institutai. Pasaulyje daug tokių egzistuoja ir valstybės specialiai juos kuria ir juos apmoka.
Tuomet yra užsakymai ir jie skelbia šiuos dalykus viešai. Saugumo tarnybos vienos to negali padaryti, nes neturi tam žmonių“, – sakė Eltai M.Laurinkus.
M.Laurinkus taip pat teigia, kad nors jis supranta prezidento norą gilesnės vidinių procesų valstybėje analizės, bet, pasak buvusio VSD vadovo, tam jau yra sukurti institutai.
„Ateityje gal ir būtų gerai tokį nedidelį tinklelį turėti žmonių, kur būtų galima užsakyti tokį tyrimą. Jį skelbti kaip tam tikrą perspėjimą, ar ką nors.
Nesvarbu kaip tai pavadinsi, nereikia visko įvardinti grėsmėmis. Iš esmės aš suprantu, ką nori prezidentas pasakyti, kad jis nori gilesnės vidinių įvairių procesų valstybėje analizės“, – teigė M.Laurinkus.
Pasak M Laurinkaus, nereikėtų socialinių problemų lyginti su išorinėmis grėsmėmis.
„Tai iš tikrųjų yra nelygūs dalykai. Karinė grėsmė yra didesnė už grėsmes, kurias kelia socialinės problemos, (...), bet aš (prezidento – ELTA) mintį suprantu ir ji gana teisinga“, – sakė jis.
VSD: departamento veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas
Ar departamentas galėtų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pateikti ataskaitas ne tik apie išorines grėsmes, bet ir apie vidines (socialinė atskirtis, regionų atskirtis ir t.t), VSD pateikė Eltai atsakymą.
„Valstybės saugumo departamento veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas. Vienas iš kontržvalgybos uždavinių yra „prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius Lietuvos Respublikos viduje ir galinčius turėti įtakos visuomeniniams politiniams, ekonominiams procesams, taip pat kuriais gali būti pažeidžiami valstybės suverenitetas, teritorijos neliečiamybė ir vientisumas, konstitucinė santvarka, valstybės interesai, gynybinė ir ekonominė galia.
Valstybės saugumo departamentas, remdamasis Žvalgybos įstatymu, kasmet visuomenei pateikia Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Šiame dokumente vertinami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigia VSD Strateginės komunikacijos skyrius.
ELTA primena, kad ketvirtadienį prezidentas užsiminė, jog VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) kasmet ruošiamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime norėtų matyti ir įspėjimus apie šalies vidaus grėsmes.
„Vidinės priežastys yra nė kiek ne mažiau svarbios, nei išorinės. Tai yra vis dar didelė socialinė atskirtis, regionų atskirtis, žmonių nepasitikėjimas teismais, teisėtvarkos sistema (...)
Esu įsitikinęs, kad mūsų vidinės grėsmės turi būti atspindėtos ir mūsų nacionalinio saugumo ataskaitose kaip lygiavertės, o kai kuriais atvejais – kaip svarbesnės, palyginti su išorinėmis grėsmėmis“ ketvirtadienį laidai „DELFI Dėmesio centre“ sakė jis.
