Į klausimus atsako pedagogė, visuomenininkė, Trečiojo amžiaus universiteto įkūrėja Ona Sakalauskienė.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Daugiau nei 60 įtempto, atsakingo darbo metų. Artėja pensija. Ką reikės daryti? Gyvenau ir dirbau įdomiai, prasmingai, neskaičiuodama valandų. Mano gyvenimo šūkis – „Tikroji sėkmė – tai kasdienis gyvenimas sklidina širdimi“ (JAV rašytoja Sarah Ban Breathnach).
Be tiesioginio darbo, visuomet turėjau kokią nors visuomeninę veiklą. Ir, sakyčiau, visada sėkmingą.
Gal dėl to mokinių, vėliau – studentų, buvau mylima, gražiausiais vardais vadinama. Ryšiai dar nenutrūkę – bendraujame, susirašinėjame, susitinkame. Ir tai suteikia gyvenimo džiaugsmo.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Priešpaskutiniais darbo metais sužinojau apie Lietuvoje besisteigiančius trečiojo amžiaus universitetus (TAU). O kodėl nepabandžius?
Ir štai 2005 m. kovo 1 d. trijų bendradarbių iniciatyva Marijampolės trečiojo amžiaus universitetas atvėrė duris. Buvęs kolegijos direktorius Sigitas Valančius suteikė patalpas, davė inventorių.
Jokių trukdžių darbui nebuvo. Nerimo būta. Ar to kam nors reikės? Kas vadovaus fakultetams? Juk darbas – savanoriškas, be atlygio.
Šiandien, žengiant į penkioliktuosius TAU mokslo ir veiklos metus, nerimo nebeliko. Senjorų – studentų, pasirengusių mokytis, tobulėti, siekiančių neatsilikti nuo sparčiai kintančio gyvenimo, norinčių bendrauti, keliauti, yra daug.
Dirbame sutartinai, visa komanda: fakultetų dekanai, seniūnai. Tariamės, diskutuojame, planuojame, ieškome lektorių. Džiaugiuosi, kad tiek daug puikių žmonių susibūrė aplink mane!
Netikėjau, kad universitetas bus toks populiarus ir išaugs į tvirtą besimokančiųjų organizaciją.
Darbo formos ir mokymosi metodai yra įvairūs: paskaitos, praktiniai užsiėmimai, diskusijos, darbas grupėse, knygų aptarimai, susitikimai su žinomais žmonėmis, Mokslo žinių dienos Lietuvos aukštosiose mokyklose, protmūšiai, konferencijos, festivaliai, ekskursijos po Lietuvą ir už jos ribų, rašinių konkursai ir kt.
Senjorai džiaugiasi ir didžiuojasi universiteto pasiekimais, aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, mokymuose, respublikiniuose bei tarptautiniuose renginiuose, garsina universitetą už Lietuvos ribų.
Gal dėl to pažymint senjorų aktyvumo ir kartų solidarumo metus 2012 m. spalio 1 d. į mokslo metų pradžios šventę atvyko prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Esate gražiausias pavyzdys, kaip galima burti žmones, kurie nori žinoti, mokytis ir bendrauti. Būdami aktyvūs jūs stiprinate bendruomenę ir pilietiškumą. Jūsų noras tobulėti – sektinas pavyzdys jaunajai kartai. Meilę žinioms ir Lietuvai jūs perduodate savo vaikams ir vaikaičiams“, – sakė šalies vadovė.
Visomis išgalėmis siekiau pakeisti požiūrį į pagyvenusį žmogų, nes nesimokydamas dažnas senyvo amžiaus žmogus praranda interesą gyventi dabartimi.
Šiandienos visuomenėje kiekvienam būtina išsiugdyti nuostatą ir gebėjimą mokytis visą gyvenimą. Trečiojo amžiaus universitetai kaip tik ir vykdo šią misiją – moko senjorus. O trumpinys TAU išreiškia universiteto tikslą – viskas, kas daroma, skirta Tau, mielas senjore.
Atminkite, kad darydamas gerus darbus savęs neprarandi, tik atrandi dar vieną galimybę ir viltį – viltį prasmingai gyventi.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Niekas gyvenime tau laimės nesukurs. Tik pats žmogus gali rinktis, kuriuo keliu jam eiti. Jo likimas yra tik jo pasirinkimo pasekmė. O kelias, kuriuo žmogus eina per gyvenimą, yra tik jo kelias.
Atsigręžkime kiekvienas į save ir paklauskime, ką aš gero padariau savo Tėvynei Lietuvai, kad ji būtų graži, kad žmonių akys švytėtų, kad jie būtų laimingi.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Gyvenimas prabėgo nepastebimai. Esu laiminga, Sibiro tremtinio ženklu paženklinta, gyvenimo džiaugsmo nepraradusi senjorė. Dukros užaugo, sukūrė šeimas. Esu turtinga senelė ir prosenelė – turiu keturis anūkus ir tiek pat proanūkių.
Gyvenime nieko nekeisčiau. Visą laiką turėjau širdžiai mielą darbą.
Sėkmingai įžengiau į devintą dešimtį. Gyvenimo prasmę ir pilnatvę man suteikia optimizmas ir noras gyventi. Dar ne laikas sustoti – ne visos pasaulio šalys aplankytos, ne visos knygos perskaitytos, ne visi darbai nudirbti...
Manau, kad gyvenimo saulėlydis yra toks pat žavus kaip ir saulėlydis gamtoje, kai saulė leidžiasi į jūrą ar slepiasi už aukštų kalnų. Teko matyti saulėlydį Sacharoje – nuostabus reginys.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
