Žinia apie tokį „Swedbank“ anksčiau dirbusios moters karjeros posūkį viešąją erdvę sudrebino antradienį, kai portalas lrytas.lt pranešė, kad pats premjeras šia informacija papildė savo viešųjų ir privačių interesų deklaraciją.
Dar pernai rudenį buvo pasklidę įtarimų, kad Vyriausybė pernelyg uoliai rūpinasi „Orlen“ gerove ir interesais Lietuvoje, savo ruožtu gaunant galimos naudos.
Todėl tai, kad premjero žmona savo nauja darboviete pasirinko būtent „Orlen“ priklausančią bendrovę, dabar daug kam nepasirodė visiškai atsitiktinis dalykas ar sutapimas.
Kita vertus, išties sunku patikėti, jog S.Skvernelis su lenkų verslininkais būtų asmeniškai sutaręs, kad jie įdarbins jo žmoną nevadovaujamose pareigose ar būtų patys sugalvoję taip pamaloninti.
Bet kokiu atveju belieka stebėtis, kad nei premjeras, nei jo aplinka nenumatė, kokios reakcijos sulauks šis žingsnis, o jei ir numatė, visiškai nepasirengė į triukšmą sureaguoti taip, kaip derėtų.
Sunku pasakyti, ar prieš papildant premjero deklaraciją dar reikėjo oficialaus pranešimo spaudai, kad jo žmona įsidarbino „Orlen“ įmonėje. Galbūt.
Tačiau akivaizdu, kad jau tą akimirką, kai kilo triukšmas, S.Skvernelio komanda turėjo iš karto pateikti visus duomenis, kurie galėtų įrodyti, jog S.Skvernelė į darbą buvo priimta skaidriai, pagal įprastas procedūras, kurioms niekas negalėjo turėti įtakos iš viršaus.
Užuot tai padarę, ir premjero patarėjai, ir jis pats atrodė lyg vidurnaktį pakelti iš lovų. S.Skvernelis pasakė nieko konkretaus nežinantis ir pasiūlė žiniasklaidai kreiptis į jo sutuoktinę.
Čia pat su pašaipa pridūręs, kad ji vis tiek nieko nepasakys. Iš tiesų, S.Skvernelė pareiškė apie tai nekalbėsianti, nes ji esą nėra viešas asmuo. Tai kas tada viešas?
Nieko keista, kad premjerą dėl to sukritikavo net jo patarėjas S.Malinauskas ir uoliausia visų valdančiųjų gynėja valstietė A.Širinskienė.
Sunku suvokti, kaip galima daryti šiurkščias politines klaidas tokiu metu – baigiantis kadencijai ir jau riedant į Seimo rinkimų tiesiąją išasfaltuotu keliuku.
Tokios istorijos, taip pat ir nevykęs reagavimas į jų sukeltą triukšmą dar labiau mažina asmeninį premjero patrauklumą politinėje rinkoje.
Be to, tai silpnina S.Skvernelio pozicijas ir derybose su valstiečių vedliu R.Karbauskiu, kuris, atrodo, ėmėsi lemiamo spaudimo prieš premjerą siekdamas jį dar kartą pasikinkyti rinkimams.
Prieš savaitę R.Karbauskis staiga paskelbė, kad traukiasi iš Seimo valstiečių frakcijos seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų, o S.Skvernelį kviečia būti partijos rinkimų sąrašo vėliavnešiu.
Pats premjeras anksčiau buvo iškėlęs ultimatumą – arba R.Karbauskis traukiasi iš partijos vadovų, arba premjeras rinkimuose renkasi savarankišką kelią. Bet dabar – kita situacija.
Jei S.Skvernelis rengiasi kovai rinkimų fronte, jam faktiškai nėra iš ko rinktis, o likti su valstiečiais – geriausias variantas.
Tai suprasdamas R.Karbauskis ir pažadėjo trauktis tik iš frakcijos seniūnų, bet toliau lieka partijos pirmininku.
Nieko nuostabaus, kad valstiečių vedliui su premjeru taip ir besistumdant, ir besibučiuojant pasklido įvairių sąmokslo teorijų.
Pagal vieną jų, R.Karbauskis galėjo pastūmėti S.Skvernelį padaryti tą politinę klaidą dėl S.Skvernelės darbo. Juolab kad pats valstiečių vadovas viešai užsiminė, jog su juo pats premjeras tarėsi, ar nekils kokių bėdų jo žmonai įsidarbinus „Orlen“, o jis, R.Karbauskis, esą nuraminęs, kad viskas bus gerai.
Be to, valstiečių vedlio pabrėžtinai reiškiama parama premjerui, džiaugiantis, kad žmona padės vyrui išlaikyti šeimą, greičiau ne padeda S.Skverneliui, o tik dar labiau tirština įtemptą atmosferą.
Įdomu, kad opozicijai žvanginant savais ginklais šia padėtimi nepuolė naudotis prezidentas G.Nausėda. Iš pradžių jis paskelbė, jog aukšti politikai turėtų vengti netgi interesų konflikto regimybės, ir pridūrė, kad tuo gali pasidomėti tarnybinės etikos sargai.
Bet vėliau Prezidentūra patarė visiems neaštrinti situacijos ir prabilo apie visų žmonų teisę į darbą.
Vadinasi, G.Nausėda bent kol kas nenori pulti į tiesioginę kaktomušą su premjeru, neatidavusiu susisiekimo ministro J.Narkevičiaus galvos.
Šalies vadovas verčiau renkasi paerzinimo ir patampymo už ūsų taktiką.
Pavyzdžiui, G.Nausėda toliau nelaimina S.Skvernelio pateikto kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus, premjero patarėjo L.Savicko – esą savo sprendimą paskelbs iki Seimo pavasario sesijos, kuri prasidės kovą.
Prezidentūra netgi mėgino derėtis už premjero nugaros su viceministrais, kad jie sutiktų užimti ministro postą.
O tokiam planui neišdegus paskelbė ne mažiau juokingą argumentą, kodėl nesiryžta skirti L.Savicko, – esą jis gali tapti kandidatu į Seimą, o tai iš esmės trukdytų jo darbui vadovaujant ministerijai.
Beje, ir komentuodamas R.Karbauskio sprendimą trauktis iš frakcijos seniūnų ir Kultūros komiteto pirmininkų vyriausiasis prezidento patarėjas P.Mačiulis tai pavadino sektinu pavyzdžiu – pasirodo, visi rinkimuose ketinantys dalyvauti politikai, kurie eina aukštas pareigas, turėtų iš jų pasitraukti.
Pagal tokią logiką, prieš Seimo rinkimus turėtų atsistatydinti didžioji dalis ministrų kabineto ir bent pusė parlamento, nes neabejotina, kad daugelis politikų sieks mandatų.
Įdomu, ar R.Karbauskio pavyzdžiu prieš kitus prezidento rinkimus paseks ir G.Nausėda, jei sieks antrosios kadencijos?
