Prieš kurį laiką bendrijos pirmininkė išgirdo teismo nuosprendį.
„2017 metų pabaigoje keli marijampoliečiai susisiekė su manimi ir paprašė susitikti. Jie man papasakojo visą schemą, kaip Samariečių bendrijos vadovė pardavinėja labdarai skiriamus maisto produktus.
Tie žmonės labai bijojo, norėjo kalbėti anonimiškai, teigdami, jog L.Dranžilauskienės labai geri santykiai su savivaldybe, todėl į pastarąją kreiptis nenori.
Paklausiau šių žmonių, ar jie sutiks duoti parodymus policijoje. Jie sutiko. Po to kreipiausi į Marijampolės policijos komisariato ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnus. Pusantrų metų vyko slaptas tyrimas, pareigūnai surinko daug medžiagos“, – pasakojo D.Gaižauskas.
Sėkmingai įvykdytas ikiteisminis tyrimas dėl patikėto turto pasisavinimo, sukčiavimo bei aplaidžiai tvarkomos apskaitos pasiekė teismą ir 52 metų Marijampoliečių krašto Samariečių bendrijos pirmininkė L.Dranžilauskienė, neįtarusi, jog pusantrų metų ją slapta stebėjo pareigūnai, sėdo į teisiamųjų suolą.
Pareigūnai ištyrė 2018–2019 metų L.Dranžilauskienės veiklą.
Samariečių bendrija, sudariusi sutartis su „Maisto banku“, iš įvairių prekybos centrų bei partnerių Vokietijoje gaudavo maisto produktų, kuriuos paramos gavėjams privalėjo dalinti nemokamai.
Tačiau tyrimo metu paaiškėjo, jog labdarai skirtais produktais buvo prekiaujama. Už juos turėdavo susimokėti ne tik paramos gavėjai, bet ir pašaliniai asmenys, kuriems jokia parama nepriklausė, tačiau jie norėjo maisto įsigyti pigiau nei parduotuvėje.
Slapto sekimo metu, pavyzdžiui, buvo užfiksuota, kaip L.Dranžilauskienė, iš prekybos centrų paėmusi kelias dėžes su produktais, nuvažiuoja prie Marijampolės konsultacinės poliklinikos ir vieną dėžę perduoda moteriai, kurią protokole pareigūnai pavadino „Sesele“.
Vėliau paaiškėjo, jog „Seselė“ L.Dranžilauskienės perduotus saldumynus, sūrius, kavą, mėsos produktus pardavinėjo, o gautus pinigus atiduodavo bendrijos pirmininkei.
„Seselė“ teisinosi, jog nedrįso L.Dranžilauskienės paklausti, iš kur ji gauna tuos produktus, nors žinojo, kur pastaroji dirba.
Teisme liudytojai pasakojo, jog labdaros valgykloje besimaitinantiems žmonėms L.Dranžilauskienė pasiūlydavo maisto produktų, už kuriuos reikėdavo susimokėti.
Liudytojai teigė, jog šis mokestis būdavo vadinamas auka Samariečių bendrijai.
L.Dranžilauskienė pati buvo nustačiusi „aukos“ dydį.
Mažesnis produktų maišelis kainuodavo 2 eurus, o pilna maisto dėžė nuo bananų – 10 eurų.
Liudytojai teigė, jog už duotas „aukas“ jiems nereikėdavo pasirašyti, nes pinigus pirmininkė įsidėdavo į kišenę ar piniginę.
L.Dranžilauskienė pareigūnams teigė, jog pinigus už labdarai skirtus produktus ji pradėjo imti tik 2018-aisiais dėl sunkios savo materialinės padėties, tačiau viena liudytoja sakė, kad ji produktų įsigydavo dar esant litams.
„Kai susipažinau su L.Dranžilauskiene, ji man pati pasiūlė pirkti maisto. Už 10 krepšelių produktų tada mokėdavau po 2 litus, – teigė liudytoja. – Per pirmus metus sumokėjau maždaug 1000 litų“.
Kita liudytoja – pirmos grupės neįgalumą turinti moteris – pasakojo, jog ji turi verstis iš 200 eurų pašalpos, todėl skaudu, kad jai nemokamai priklausančius produktus jai tekdavo pirkti.
Sunkiai besiverčianti neįgali bedarbė sakė, jog buvo priversta mokėti pinigus už labdaros produktus, nes šie būdavo parduodami pigiau nei parduotuvėje.
Kai kurie labdaros pirkėjai likdavo skolingi. Skolininkus L.Dranžilauskienė ragindavo greičiau susimokėti, antraip šie negausią maisto.
Viena moteris teisme pasakojo, jog L.Dranžilauskienė sakydavo, kad ji savivaldybėje turi daug pažįstamų, todėl niekas jai nieko nepadarys.
Šioje bendrijoje dirbo ir L.Dranžilauskienės dukra.
Teisme ji teigė, jog bendrijos veikla buvo nuostolinga, nuolat trūko pinigų, todėl paramos gavėjams aliejus, kruopos, mėsa, sūreliai, makaronai, jogurtai, daržovių konservai būdavo parduodami už 2–20 eurų.
Mergina tikino, jog už gautus pinigus bendrijos automobiliui pirkdavo degalų, mokėdavo mokesčius.
„Aukos“ nebuvo apskaitomos buhalterijos dokumentuose.
„Maisto bankas“, sužinojęs apie nesąžiningą Marijampolės krašto Samariečių bendrijos veiklą, nutraukė su ja sutartį.
Teismas konstatavo, jog L.Dranžilauskienė piktnaudžiavo socialiai remtinų žmonių pasitikėjimu, juos apgaudinėjo, sudarydama patikimos vadovės įvaizdį.
Marijampolės teismas L.Dranžilauskienei paskelbė baudžiamąjį įsakymą.
Ji per 36 mėnesius turės į valstybės biudžetą sumokėti 6 tūkst. eurų baudą ir per dvejus metus atlyginti turtinę žalą šešiems civiliniams ieškovams – 2791 eurą.
2011-aisiais L.Dranžilauskienė buvo įstojusi į „valstiečių“ sąjungą, nesėkmingai dalyvavo 2012 m. rinkimuose į Seimą.
Seimo narys D.Gaižauskas teigė, jog ši marijampolietė iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos buvo pašalinta 2015 m. po nemalonaus konflikto.
