Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Rimvydas Paleckis kalbėjosi su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininko pavaduotoja Radvile Morkūnaite-Mikulėniene bei premjero patarėju Skirmantu Malinausku.
– Trečiadienį premjeras atsakė į klausimus apie žmonos įdarbinimą koncerne „Orlen Lietuva“. Radvile, jums pakako atsakymų?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Norėtųsi išsamesnių. Pats premjeras, atsakydamas, kad jūs galite paklausti žmonos, bet žinau, kad ji nekomentuos – tai irgi sudaro įspūdi, kad nėra noro atvirai pasakyti.
Aš suprantu, kad galima sakyti, kad tai privatus asmuo, bet vis tik politiko šeimos jau toks dalykas, kad eidami į šitą kelią mes suprantam, kad mūsų artimiausieji sykiais turi atsakyti į klausimus, jeigu jie kyla.
– Ko jums trūko? Kokį dar klausimą jam užduotumėte ir norėtumėte atsakymo?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Būtų tikslinga žinoti, ar tai buvo konkursas, kaip vyko, galbūt kodėl pasirinkta šita įmonė iš visų kitų.
Tie klausimai kyla ir iš pasirodžiusios viešosios informacijos, žurnalistinių tyrimų, kada panašu, kad šita Vyriausybė, suteikdama „Orlen“ įmonei išskirtines sąlygas veikti Lietuvoje, dėl to mūsų biudžetas prarado 6 mln. dėl tam tikrų įsiskolinimų, kad nekreipiant dėmesio į šitus faktus, įmonė sėkmingai veikia.
Taip, mes norim, kad užsienio kapitalas čia būtų, bet ar tai nėra atsidėkojimo gestas. Juolab, kad jau buvo tam tikri dalykai, susiję su krepšinio klubais, kurie buvo paremti.
– Jūs, kaip opozicijos politikė, galite teigti, kad šita Vyriausybė, vadovaujama S.Skvernelio, atsilygino „Orlen“? Be žodžio „galimai“, „panašu“.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Aš manau, kad yra labai sunku pasakyti tokius dalykus. Tiesiog kyla klausimai. Ir Prezidentūra buvo išsakiusi savo poziciją, kad netgi jeigu yra regimybė kažkokio konflikto, tie dalykai turi būti išsklaidyti.
Mes nė vienas negalim pasakyti, kokia buvo situacija, bet kyla pagrįstų abejonių, matant visą kontekstą ir ankstesnius žingsnius iš pačios „Orlen“ įmonės.
– Svarbus klausimas dėl įdarbinimo aplinkybių. Pone Malinauskai, ar tai buvo konkursas, ar kvietimas įmonės premjero žmonai, ar buvo skelbimas?
S.Malinauskas: Tas klausimas yra susijęs su premjero žmona, tą klausimą jau pakomentavo pati bendrovė. Be jokios abejonės, aš tikrai negaliu suteikti komentaro nei už premjerą, nei už jo žmoną.
Be jokios abejonės, žurnalistai gali paklausti, bet tikrai buvo daug klausimų, kurie susiję su pakankamai privačia informacija ir čia jau klausimas ar bendrovė, ar premjero sutuoktinė tą informaciją atskleis.
Premjeras tikrai pasakė pakankamai daug ir dėl pareigų, ir dėl atlyginimo.
– Bet kodėl šitos detalės neatskleidžia?
S.Malinauskas: Bendrovė pasakė labai aiškiai, oficialiame atsakyme žurnalistams, kad buvo išlaikytos visos standartinės procedūros.
Jeigu jūs norite dar detalesnio atsakymo, kreipkitės į bendrovę, kuri turėtų tai tikslinti.
– Kodėl premjeras negali to pasakyti? Kodėl pati žmona negali to pakomentuoti? Jums suprantama, kodėl taip yra?
S.Malinauskas: Aš puikiai suprantu situaciją, šiuo metu premjero žmona nėra tas žmogus, kuris būtų viešas, daug kur viešai matomas ir daug ką kalbėtų.
Tikrai matosi, kad žurnalistų susidomėjimas yra didžiulis ir premjeras pasirenka.
– Premjeras su žmona vaikšto į viešus renginius ir ji nėra nematyta, yra begalė nuotraukų.
S.Malinauskas: Aš jokiu būdu ir nesakau, kad ji yra nematyta, aš tiesiog sakau, kad žmogus pasirenka, kokią dalį informacijos atskleisti.
Ministras pirmininkas kaip viešas asmuo trečiadienį išėjo ir atsakė į visus žurnalistų klausimus, kurie buvo užduoti.
Kai klausimai baigėsi ir stojo tyla, jis padėkojo ir išėjo iš spaudos konferencijų salės.
Dabar klausimas, ar tą patį turėtų padaryti premjero žmona – yra tikrai daug sutuoktinių ir svarbių asmenų ir Lietuvos politikoje, kurie to kelio nesirenka.
– Kodėl trečiadienį kol pats premjeras premjeras nepaaiškino, už jį kalbėjo, beveik kaip atstovas spaudai, Ramūnas Karbauskis? Tai buvo derinta, žinoma, ar jums patiems netikėta buvo?
S.Malinauskas: Visiškai labai techniškas atsakymas – R.Karbauskis dalyvavo radijo laidoje ryte ir šito klausimo sulaukė.
Mes iš karto pasakėme visai žiniasklaidai, kad komentarai kaip ir visada po Vyriausybės posėdžio bus Vyriausybės rūmuose.
Šiuo atveju, Ramūnas pirmas gavo klausimą, tuos atsakymus pateikė. Ar tie atsakymai vykę, ar nevykę, kiekvienas matyt gali spręsti pats.
– Jūsų manymu, jie vykę?
S.Malinauskas: Mano vertinimu, geriausiai į tuos klausimus turi atsakinėti pats ministras pirmininkas ir jeigu nori jo sutuoktinė. Ne patarėjai, ne koalicijos partneriai ar partijų vadovai.
– Ar premjeras buvo nustebęs išgirdęs, kaip R.Karbauskis komentuoja, ar jis normaliai tą priėmė?
S.Malinauskas: R.Karbauskis išsakė savo poziciją taip, kaip jis suprato.
– Premjerui patinka tokie pasakymai už jį, kai kalba kiti? Ar jis būtų linkęs paprašyti patylėti, aš ateisiu ir pasakysiu pats?
S.Malinauskas: Už kelių valandų, pusdienio, kai baigėsi Vyriausybės posėdis, jis tą ir padarė. Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, buvo pasakyta tokia frazė, kad ministro pirmininko žmona eina dirbti tam, kad išlaikytų šeimą.
Tai ministras pirmininkas patikino, kad jos atlyginimas bus mažesnis daugiau nei du kartus negu jo gaunamas atlyginimas, tačiau tai irgi svarbu. Ministras pirmininkas neturi žmonos, kuri galėtų nedirbti.
– Paaiškėjo koks jos atlyginimas 800 „į rankas“ – bent jau iš tos informacijos, kurią skelbia „Orlen“. Tai reiškia, kad premjero atlyginimas maždaug 2 tūkst. eurų?
S.Malinauskas: Aš nežinau, koks yra atlyginimas. Premjero atlyginimas „į rankas“ yra šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. ir jis pasakė, kad nesiekia nė pusės atlyginimo. Matuokitės, mažiau nei 1,5 tūkst.
– Radvile, ar jums pakankamai aišku? Šita Vyriausybė daug kalbėjo apie skaidrumą, iš kitų to reikalauja ir tas yra teisinga. Ar pati ji sau tuos reikalavimus kelia?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Man atrodo, kad pastaruoju metu tikrai yra paslysta. Galbūt buvo į politinę areną ateita lyg su eikliu žirgu, o dabar iš to žirgo nebelabai žinia, kas gavosi.
Gal taip labiau į kuiną panašu, kalbant apie skaidrumo dalykus. Čia primint galima ir premjero keliuką, ir toleravimą ministro Jaroslavo Narkevičiaus sprendimų, kur kažkaip savo apygardos reikalus sugeba spręsti.
Tikrai pradžioje atrodė, kad šita valdžia nuoširdžiai nori spręsti korupcinius klausimus, tarkime Kalėjimų departamento klausimas buvo pirmais kadencijos metais pajudintas. Dėl to malonu, bet labai liūdna, panašu, kad yra paslysta.
Galvoju, matant perspektyvas ateinančių rinkimų, galbūt yra tam tikras neužtikrintumas ir noras truputėlį nukreipti klausimus į asmeninių problemų sprendimą.
S.Malinauskas: Jeigu mes nuo asmeninių dalykų nueitume į valstybės vertinimus, tai po ilgos pertraukos mes kylame visuose vertinimuose.
Tame pačiame korupcijos suvokimo indekse. STT duomenys rodo, kad korupcija mažėja, tapome EBPO nariai. Čia be asmeniškumų, čia objektyvus vertinimas.
– Jūs – premjero patarėjas anikorupciniais klausimais. Ar premjeras su jumis tarėsi apie tai, kad jo žmona galimai įsidarbins ar bus įdarbinta šitame koncerne?
S.Malinauskas: Ne, tikrai premjeras nesitarė dėl savo žmonos įsidarbinimo šitame kontekste.
– Jis čia nematė jokių galimų interesų konflikto? Jūs, kaip patarėjas būtent tais klausimais, tikėtina, turėjote jam kažką pasakyti ar patarti?
S.Malinauskas: Aš neabejoju, kad ir be patarėjo ministras pirmininkas įvertino visas aplinkybes, suprato, kad tai gali sukelti ažiotažą, nes bet koks sprendimas sukelia ažiotažą.
Į bet kurią darbovietę nuėjus vis tiek būtų vienoks ar kitoks dėmesys.
– Ar tikrai? Ar į bet kurią darbovietę būtų toks ažiotažas?
S.Malinauskas: Galbūt ne toks, bet jis būtų neabejotinai.
– Nes iš tikrųjų klausimas – kur tada dirbti premjero žmonai?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Viskas suprantama ir žmogus turi teisę ir savo profesinį potencialą kažkur įgyvendinti, visi puikiai suprantam.
Tiesiog keista, kad net jau prieš keletą mėnesių atsiradus viešai informacijai apie „Orlen“ įmonės santykius su premjeru, apie tai, kad buvo parama skirta konkretiems krepšinio klubams, kurie yra susiję su gerbiamo premjero bičiuliai – ir su ponu Gudeliu, ir su ponu Bieliausku.
Ir dabar šitas žingsnis. Jeigu viskas tvarkoj, tai yra labai neišmintinga.
S.Malinauskas: Pati didžiausia problema, kad tu turi komentuoti labai sudėtingus dalykus vienu sakiniu. Krepšinio klubai – „Žalgiriui“, „Lietuvos rytui“, „Lietkabeliui“ yra skiriama parama, „Orlen“ yra senas mecenatas, tai daro daug kartų, ir kultūrą remia, ir t.t.
Bet, kadangi yra kažkur asmenys, kurie yra pažįstami premjerui, automatiškai iš to turėtų turėti naudą premjeras.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Po to sutarimo buvo paskirta parama. O „Žalgirio“ atvejis – premjeras sakė grąžinęs skolą, bet patys sirgaliai nelabai sutiko tą žinią palankiai, turėdami minty, kad tai buvo politinės kampanijos dalis.
S.Malinauskas: Apie ką jūs kalbat, apie kokią skolą? „Žalgirio“ sirgaliai nepalankiai sutiko, kad buvo išmokėtas kažkada Vyriausybės nevykdytas įsipareigojimas „Žalgiriui“ laimėjus Eurolygą ir kada gavo paramą.
Aš manau, kad žiūri nemažai „Žalgirio“ sirgalių ir tikrai jie įvertins visa tai. Čia nėra jokios problemos.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Jūs nemaišykite. Paimate – krepšinis, šventas lietuviui dalykas.
S.Malinauskas: Tai jūs jį paėmėte.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Ne, aš įvardinau faktus. Jūs dabar sakote, kad krepšinio fanai įvertins.
S.Malinauskas: Kokią naudą iš „Žalgirio“ galėjo turėti S.Skvernelis?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Aš nesiimu vertinti, kokią naudą.
S.Malinauskas: Jūs ką tik padarėte tą vertinimą, tą pavyzdį pati iškėlėte.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Aš nepadariau vertinimo. Todėl, kad aš žinau, kai buvo paskelbta žinia, sirgaliai sureagavo švilpimu.
Tai man atrodo, kad jie atsakė, kaip jie vertina. Bet čia ne apie tai.
S.Malinauskas: Kuo čia dėti sirgaliai aš nesuprantu.
– Grįžtam prie fono, kurį užkabinote. „Orlen“ ne šiaip sau sukėlė tam tikrą reakciją. Skirmantai, jūs to nematėte, fono nejautėte? Premjeras nejaučia fono ar tiesiog nekreipia dėmesio?
S.Malinauskas: Nebuvo priimtas nė vienas sprendimas, kuris tik „Orlen“ būtų naudingas. Tikrai buvo išspręsti klausimai, kurie vilkosi labai seniai, nuo Andriaus Kubiliaus vyriausybės, nuo Algirdo Butkevičiaus vyriausybės.
Bet kurį paimkite, ar kalbame apie geležinkelius – 2009 m. pasirašyta 15-os metų sutartis, prie A.Kubiliaus. 2014 m. A.Butkevičius ją keičia, keičia tarifus, prasideda ginčai ir staiga S.Skvernelis tampa kraštiniu. Tas pats buvo su „Danpower“. Apie bet kurią istoriją kalbant.
– Radvile, sutinkate, kad S.Skvernelis išsprendė seną Lietuvos-Lenkijos skaudantį klausimą per „Orlen“, nes tai Lenkijai labai svarbi įmonė?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Aš suprantu, kad ir mums svarbu užsienio investicijos Lietuvoje, ir geri santykiai, ponas Skvernelis įdėjo pastangų.
Tačiau man kyla abejonių, kodėl šita įmonė turi teisę, pažeisdama taisykles, dalyvauti elektros aukcionuose, kada yra nesumokėjusi mokesčių.
– Gal ne tiek pažeisdama, kiek jai sudarytos išskirtinės sąlygos.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Tai čia ar vienaip, ar kitaip. Ir lygiai taip pat tos pačios skolos, kurios vilkosi iš ankstesnių metų – jos irgi tarsi išspręsta, „nunulinta“.
S.Malinauskas: Aš turiu paneiginėti tai, kas tiesiog nėra tiesa ir turiu tam minutę. Per minutę galima irgi atsakyti.
Pirmiausia, skolos nuo 2011 m., jei neklystu, dėl VIAP velkasi ne tik „Orlen“ 12,5 mln., bet taip pat ir kitų didžiųjų įmonių – „Achemos“, „Lifosos“.
Atmetus tas skolas, kurios yra ne vienos problema, klausimas buvo – teisminis ginčas, labai ilgas dėl to, ar bendrovės, kurios generuoja savo elektros energiją, turėtų iš viso dalyvauti VIAP schemoje.
Ir pasisakė praėjusiais metais Europos Teisingumo Teismas ta tema. Bet dabar atsiranda kitas klausimas dėl vadinamų rezervinių galių aukciono.
Tai reiškia, kad Lietuva turi nusipirkti kažkur aukciono būdu pajėgumus, kurie reikalingi už mažiausią kainą.
Tai dabar kokį nuostolį pajaučia Lietuva, jeigu yra daugiau dalyvių aukcione, kurie gali pasiūlyti geresnes sąlygas? Man tą labai sunku suprasti.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Gal nebus tiksli, nepriimkit 100 proc. už metaforą, bet truputėlį kaip buvo vienas Vilniaus meras. Gerai dirba, tai kas, kad biški vagia.
S.Malinauskas: Kas čia pavogė iš ko konkrečiai?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Nepavogė, aš sakau nepriimkit 100 proc. šitos metaforos. Tai nėra pagal taisykles ir tai yra išskirtinės sąlygos.
Tai nėra turbūt teisinga kalbant apie tai, kad biudžetas galimai praranda lėšas. Man atrodo pasakyti, kad čia biški netvarkoj, bet žiūrėkit, platus paveikslas viskas tvarkoj.
S.Malinauskas: Aš nesakau, kad netvarkoj. Aš sakau, kad tai buvo labai sena problema, kurią reikėjo išspręsti ir tai buvo išspręsta.
– Kitas klausimas – ar premjeras galės toliau dalyvauti sprendimų priėmime, kurie lies „Orlen“ interesus?
S.Malinauskas: Ne, negalės. Jis laikosi viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje taisyklių, jis pats deklaravo savo žmonos darbovietę, ne kažkas atkasė apie tai.
Be jokios abejonės, deklaravęs jis turės nusišalinti nuo visų klausimų, kurie kelia interesų konfliktą.
– Ministrai, kurie jam pavaldūs ir, tikėtina, derins su juo poziciją? Tas nusišalinimas bus tik formalus.
S.Malinauskas: Yra daug klausimų, nuo kurių ministras pirmininkas yra nusišalinęs. Pavyzdžiui, dėl pareigūnų pensijų ir kitų klausimų.
Visada procedūra yra ta pati. Be jokios abejonės, dažniausiai pavaduoja jį, pavyzdžiui, finansų ministras, dažniausiai taip vertinama kaip vicepremjeras, ir jis veda posėdį.
Nei pirmininkaujant, nei balsuojant premjeras nedalyvauja ir ta pati nusišalinimo procedūra bus visada visiems ministrams pirmininkams.
– Kiek ta abejonė visuomenei yra, kad būtent priimta ar pradėjo dirbti žmona dėl to, kad premjero ir „Orlen“ santykiai yra tokie, kokius žinom iš viešosios erdvės?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Aš manau, kad visuomenei yra nuogąstavimo dėl to, kad tai yra seka. Turbūt ta draugystė – politinis sandoris – su Lenkų rinkimų akcijos ministru, kad mes matome negerus dalykus, prezidentas išreiškė nepasitikėjimą.
Fonas ir kontekstas toks, kad atsiranda neskaidrių dalykų, kurie turbūt akumuliuojasi ir žmonėms kyla pagrįsti klausimai.
– Jūs matote naudą premjero sprendimo „Orlen“ atžvilgiu, turint omenyje Lietuvos ir Lenkijos santykius? Strateginius, tarpvalstybinius, NATO kontekste kažkokią naudą matote?
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Aš manau, kad tarpusavio valstybių santykiai turi būti geri, bet šitos temos klausimas nemanau, kad turėtų būti esminis – ir premjero žmonos įsidarbinimo klausimas – kalbant apie geopolitinius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
S.Malinauskas: Tikrai sutinku, kad žmonos įsidarbinimas apskritai neturėtų būti tiek eskaluojamas, bet visi keliam klausimus, o atsakymas yra labai paprastas. Geri santykiai tarp valstybių turėtų būti, bet labai dažnai nebuvo.
Ir konservatorių vyriausybei esant taip pat. Šiandien klausimas labai paprastas – jeigu jūs įsivaizduojate, kad turėsite gerus strateginius santykius su Lenkija, nespręsdami klausimų esminės, svarbiausios įmonės regione, Lenkijos vyriausybės valdomos įmonės, mano galva, jūs esate labai naivi.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė: Už tai neturi būti gaunama nauda ar premjero šeimos atžvilgiu, ar jo bičiulių, bendražygių atžvilgiu.
S.Malinauskas: Visiškai sutinku su tuo.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 23.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
