Deklaracijoje nurodoma, kad premjero sutuoktinė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“ (tiesa, deklaracijoje įmonės pavadinimas nurodomas su klaida).
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas antradienio pavakare negalėjo patvirtinti deklaracijoje paskelbtos informacijos.
„Aš apie tai girdžiu pirmą kartą, turiu paklausti premjero“, – portalui lrytas.lt sakė T.Beržinskas, pažadėjęs susisiekti su Vyriausybės vadovu.
Netrukus premjero atstovas patvirtino, kad S.Skvernelis papildė deklaraciją, tačiau jo komentaras nebuvo išsamus: „Atsiradus naujoms aplinkybėms, susijusioms su sutuoktinės darbovietės pasikeitimu, premjeras, kaip to reikalauja teisės aktai, nurodė šias naujas aplinkybes savo deklaracijoje. Daugiau komentarų nebus“.
T.Beržinskas portalui lrytas.lt negalėjo pasakyti, nuo kada ir kokias pareigas S.Skvernelė pradėjo eiti degalinių tinklą valdančioje bendrovėje.
Jis taip pat atsisakė plačiau komentuoti, ar premjero žmonos įsidarbinimas su „Orlen Lietuva“ susijusioje įmonėje gali būti kaip nors susijęs su šiam koncernui esą Vyriausybės taikytomis nuolaidomis.
„Negaliu komentuoti to, kas turi ne daug ką bendra su realybe“, – sakė T.Beržinskas.
Pernai rudenį S.Skvernelis sulaukė kaltinimų, kad jo vadovaujama Vyriausybė priėmė ne vieną naftos gigantui esą naudingą sprendimą.
Kaip rašė portalas 15min.lt, naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdantis koncernas iš valstybės gavo milijoninių užsakymų, kurių sąlygos prieš tai esą buvo pakeistos pagal koncerno pageidavimus.
Nors buvo daroma prielaida, kad tokia buvo gerų santykių su Lenkija kaina, S.Skvernelis visą laiką kategoriškai neigė, jog lenkams buvo daroma nuolaidų.
Vyriausybės vadovas aiškino, kad tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuva“ pasiektas susitarimas atitiko valstybės interesus. Anot S.Skvernelio, taikus ginčo sprendimas atnešė naudą tiek įmonėms, tiek ir tarpvalstybiniams santykiams.
„Skleidžiamas – nenoriu sakyti „klaida“ – sąmoningas melas ir dezinformacija. Susitarimas su „Orlen“ buvo neišvengiamas, ginčas, kuris buvo besitęsiantis keliolika metų, jis kenkė ir „Lietuvos geležinkeliams“ pirmiausia, ir pačiai „Orlen“ įmonei ir tarpvalstybiams santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – kilus abejonių dėl padarytų nuolaidų, kalbėjo praėjusį lapkritį kalbėjo premjeras.
Jo teigimu, neišsprendus konflikto su „Orlen“, Lietuvai būtų grėsę šimtus milijonų eurų siekiantys praradimai.
S.Skvernelis taip pat neigė, jog Vyriausybė kaip nors prisidėjo prie koncerno sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose, taip pat prašęs paramos krepšinio klubams.
„Orlen Lietuva“ didžiausia suma parėmė Kauno „Žalgirį“, taip pat Vilniaus „Rytą“, kurio vienas stambiausių dalininkų yra su valstiečiais per Seimo rinkimus dirbęs viešųjų ryšių konsultantas Darius Gudelis.
Koncerno paramos taip pat sulaukė Panevėžio „Lietkabelis“, kuriam vadovauja buvęs S.Skvernelio kolega kelių policijoje, milijonierius Alvydas Bieliauskas.
