Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, ragindamas įvertinti, ar toks asmenų stebėjimas viešose vietose neprieštarauja duomenų apsaugos reikalavimams ir nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių.
„Siekis geriau kontroliuoti viešąją tvarką negali tapti ištisomis paromis trunkančiu gatvių, kelių, o kartu ir į stebėjimo lauką patenkančių žmonių sekimu, – sako teisingumo ministras E.Jankevičius. – Tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai įpareigoja mus gerbti žmonių teisę į privatumą.
Prieš įrengiant stebėjimo kameras savivaldybės turi atlikti poveikio vertinimą ir konkrečiais duomenimis pagrįsti stebėjimo įrangos būtinumą tam tikrose vietose, pavyzdžiui, didelis eismo avaringumas ar didelė kriminogeninė rizika“.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra nurodžiusi, kad vaizdo stebėjimas turi būti teisėtas, o jo tikslas aiškiai apibrėžtas dokumentuose.
Be to, fiziniai asmenys turi būti informuojami apie vykdomą vaizdo stebėjimą.
Taip pat turi būti nustatytas kiekvienos vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo tikslas, o jų vieta pasirenkama, įvertinus toje vietoje galinčias kilti rizikas, kriminogeninę situaciją ir kt.
Vaizdo stebėjimo kameros ir jų vaizdo duomenų tvarkymui naudojama įranga turi atitikti aukštus saugumo reikalavimus ir būtina laikytis nustatytos duomenų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų.
Ministro teigimu, perkant vaizdo registravimo įrangą, greičio matuoklius reikėtų konsultuotis su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija ar pasidomėti tarptautine tokio pobūdžio teisine praktika, kad vėliau nebūtų techninių problemų ar finansinių nuostolių.
Pavyzdžiui, Vokietijoje teismas priėmė sprendimą dėl vidutinio greičio matuoklių. Konstatuota, kad toks duomenų tvarkymas neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, nes užfiksuojami ne tik eismo pažeidėjai, bet ir kiti jo dalyviai.
