Dabartinis Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubo sporto direktorius 35 metų L.Kleiza ėmėsi bylinėtis su įmone „Taupių namų fabrikas“. Jos direktorius – grupės „Antis“ gitaristas Petras Ubartas-Sniegius, o vienintelė akcininkė – jo žmona Olga.
Buvęs krepšininkas teismo prašė „Taupių namų fabrikui“ iškelti bankroto bylą, mat įmonė ne tik nevykdė įsipareigojimų, bet ir galimai vėjais paleido daugiau kaip 160 tūkstančių eurų, kuriuos L.Kleiza sumokėjo avansu.
„Tai yra vagystė, tad sieksiu teisingumo. Noriu, kad tokie dalykai nepasikartotų ir daugiau niekas nenukentėtų nuo šios įmonės ir šio žmogaus“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo L.Kleiza.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Inga Staknienė vakar patenkino buvusio krepšininko ieškinį ir įmonei „Taupių namų fabrikas“ iškėlė bankroto bylą.
Tikėjosi greitų statybų
Ši istorija prasidėjo 2018 metų rugsėjį, kai Agnetos ir Lino Kleizų šeima įsigijo sklypą šalia Vilniaus su jau parengtu projektu karkasinio-monolitinio namo statyboms. Pardavėjai net turėjo numatę planuojamų statybų rangovą – „Taupių namų fabriką“.
L.Kleizai patiko idėja palyginti greitai turėti ekologišką namą, tad jis su „Taupių namų fabriko“ direktoriumi P.Ubartu pasirašė sutartį. Pagal ją namas turėjo būti baigtas 2019 metų kovo mėnesį.
Garsiems Europos ir NBA klubams praeityje atstovavęs L.Kleiza iki tol, kol namas bus pastatytas, įsipareigojo „Taupių namų fabrikui“ mokėti avansą.
Visa sutarties suma buvo 200 tūkstančių eurų.
Tačiau, anot L.Kleizos, iki praėjusių metų kovo mėnesio jo namas taip ir nevirto statybų aikštele.
Nuolat klausėsi pažadų
„Ryto“ klubo sporto direktorius mėgino kalbėtis su P.Ubartu, tačiau arba iš viso negalėdavo su juo susisiekti, arba išgirsdavo tik pažadus.
„Kai namas jau turėjo būti pastatytas, bet jo dar nebuvo nė ženklo, Linas ir Agneta kreipėsi į mus, tad pradėjome ieškoti sprendimo kalbėdamiesi su rangovu.
Sutarėme, jog reikia daugiau laiko, – man pačiam girdint P.Ubartas pasakė, kad namas bus baigtas 2019 metų gegužę. Žinodamas, kad statybos trunka ilgiau nei planuota, daviau jam laiko iki liepos pabaigos ir pateikėme naują rangos sutartį“, – pasakojo L.Kleizos advokatas Povilas Karlonas.
Tačiau „Taupių namų fabriko“ direktorius vilkino ne tik sutarties pasirašymą, bet ir toliau nevykdė įsipareigojimų pastatyti namą.
P.Karlonui jis guodėsi, kad įmonės darbuotojai turi bėdų, todėl kol kas nėra kam dirbti. Vis dėlto P.Ubartas patikino, kad iki liepos pabaigos namas bus pastatytas.
Kleizų šeima nutarė dar palaukti, nes jau buvo susitaikiusi su mintimi, kad į naują namą vasarą neįsikels.
„Viskas taip ir liko, kol rudenį paskambino Agneta ir pasakė, kad rangovas lyg ir bandė kažką daryti, bet atliko tik dalį užsakymo, ir tą ne taip, kaip buvo numatyta. Dar mėginome kalbėtis su P.Ubartu, o jis vėl ieškojo kaltų, kodėl nespėja.
Galiausiai Linas nutarė užsakyti kitą projektuotą ir teistis dėl skolos su „Taupių namų fabriku“, kuris neįvykdė įsipareigojimų“, – pasakojo P.Karlonas.
Neįprastas ieškovo žingsnis
Vis dėlto buvęs garsus krepšininkas nutarė eiti netradiciniu teisiniu keliu.
Kleizų šeima nusprendė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, užuot bandžiusi pirmiausia teisme prisiteisti skolą.
Pasak P.Karlono, taip nutarta, įvertinus visą derybų, įsipareigojimų nevykdymo ir "Taupių namų fabriko" veiksmų kontekstą, taip pat - P.Ubarto elgesį: „Kadangi niekas nevyko nuo praėjusių metų rugsėjo, pradėjome formalius teisinius veiksmus.
Pirmiausia rangovui nusiuntėme pranešimą dėl rangos sutarties nutraukimo, nes darbai nevykdomi, neatlikti ir neatrodo, kad bus atlikti.
Drauge pareikalavome grąžinti avansu sumokėtus pinigus. Išsiuntę pranešimą dėl skolos sumokėjimo įspėjome, kad jos negavę kreipsimės dėl bankroto bylos kėlimo.“
Anot L.Kleizos advokato, įprastinį kelią – pirmiausia teisme reikalauti skolos – buvusio krepšininko šeima nutarė aplenkti, kad išvengtų papildomo proceso ir galiausiai vis tiek atsidurtų tame pačiame taške.
„Visas atsakovo elgesys rodo, kad jis nelinkęs bendradarbiauti, kas rangos santykiuose yra vienas pamatinių principų. Be to, ir oficiali įmonės apyvarta atrodo per menka, žinant, kokius užsakymus ji priima.
Tad manome, kad netikslinga eikvoti klientų ir teismų resursus dar metus ar pusantrų bylinėjantis dėl akivaizdžios skolos grąžinimo, jei paskui greičiausiai vis tiek paaiškės, kad ta įmonė neturi iš ko jos sumokėti?
Jei pats asmeniškai nebūčiau bendravęs su P.Ubartu, jei nebūčiau matęs, kaip jis vengia bendravimo, kaip žada vykdyti statybas, bet pažadų vis tiek nevykdo, nebūtų taip apmaudu“, – sakė P.Karlonas.
Viešame tinklalapyje rekvizitai.lt nurodyta, kad 2018 metais įmonės „Taupių namų fabrikas“ pardavimo pajamos siekė iki 20 tūkstančių eurų, kai vien L.Kleizos sutarties su šia įmone suma buvo dešimtkart didesnė.
L.Kleizai apmaudžiausia, kad jis pasitikėjo P.Ubartu, laikė jį patikimu verslininku: „Maniau, kad šeimą turintis žmogus tikrai neapgaus.“
Vis prašydavo avanso
Pateikęs ieškinį dėl bankroto bylos kėlimo „Taupių namų fabrikui“ buvęs krepšininkas tikisi sutaupyti laiko ir pinigų. Be to, jis mano, kad šiuo atveju turi daugiau galimybių atgauti rangovui avansu sumokėtus pinigus.
Mat jei galiausiai paaiškėtų, kad įmonė neturi pinigų kreditorių reikalavimams vykdyti, bankroto administratorius turėtų galimybę trūkstamą turtą išieškoti iš fizinių asmenų – „Taupių namų fabriko“ direktoriaus ir vienintelės akcininkės – jo žmonos.
Byloje „Taupių namų fabrikui“ atstovaujantis advokatas Vaidotas Sviderskis teigė, kad L.Kleiza pasielgė keistai kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo jo klientams, nors neturi nei teismo sprendimo, kad įmonė jam tikrai skolinga, nei vykdomojo rašto.
„Šiuo metu, jei žiūrėtume formaliai, „Taupių namų fabrikas“ nėra L.Kleizai skolingas, nes nėra jokio dokumento, kuris pagrįstų skolą.
Sutartis yra, bet teismo sprendimo dėl sutarties nevykdymo nėra. Sutarties įvykdymo ribos ar apimtis jau kelia diskusijų, bet šioje byloje apie tai nebus kalbama“, – aiškino V.Sviderskis.
Vis dėlto teisėja I.Staknienė vakar nusprendė, kad L.Kleizos ieškinys dėl bankroto bylos „Taupių namų fabrikui“ yra pagrįstas, tad teismas, naudodamasis kompiuterine sistema, paskyrė ir bankroto administratorių.
„Taupių namų fabrikas“ dar turi teisę skųsti šį sprendimą Apeliaciniam teismui.
Tikisi pasiekti teisingumą
„P.Ubartas nuolat rasdavo pasiteisinimų, kodėl darbai yra nevykdomi, nors tuo pat metu prašydavo mokėjimų avansu – neva turi kuo greičiau užsakyti medžiagas.
Kai prašydavome parodyti, kas atlikta, jis teigdavo, kad nespėja, nes susirgo darbuotojai, kad nėra stalų, kad trūksta papildomo projekto. Matant, kad niekas nevyksta, baigėsi mūsų kantrybė ir kreipėmės į advokatus.
Rengėme bendrus susitikimus, geranoriškai sutarėme pailginti darbų atlikimo terminą, kalbėjomės su juo, važiuodavome į cechą, bet viskas veltui.
Tikiu, kad Lietuvoje yra teisingumas ir bendrovės, kurios nevykdo įsipareigojimų, negali veikti. Tai patvirtina ir teismo nutartis, kuria „Taupių namų fabrikui“ buvo iškelta bankroto byla. Tikiu, kad per ją bus galutinai išsiaiškinta, kas asmeniškai yra atsakingas už žalos mums sukėlimą, ir už tai atsakys“, – emocingai kalbėjo L.Kleiza.
Užsakė kitą projektą
Nutraukęs sutartį su „Taupių namų fabriku“ L.Kleiza namui statyti užsakė kitą projektą ir pradėjo naujas statybas.
„Dabar pats plytas mūriju“, – juokavo krepšininkas. Nors į naują namą jis su šeima ketino įsikelti dar pernai vasarą, statybų pabaiga kol kas nekvepia.
„Noriu, kad mano vaikas augtų ne ant miesto grindinio, kad turėtų kur lakstyti ant žolės, kad būtų saugus, bet dėl nesąžiningų žmonių esu priverstas laukti ilgiau, buvau apvogtas, turėjau viską perplanuoti, perdaryti“, – sakė L.Kleiza.
J.Valančiūno skolininkas įklimpo smarkiai
Kitas garsus Lietuvos krepšininkas, NBA komandai „Memphis Grizlies“ dabar atstovaujantis Jonas Valančiūnas (nuotr.), per teismus įrodė, kad jo pažįstamas yra skolingas didelę sumą pinigų.
Apeliacinis teismas nusprendė, kad klaipėdietis Viktoras Usovas, kuris iš krepšininko skolinosi pinigus, turės grąžinti 43 993 eurų skolą ir per 3 tūkst. eurų palūkanas.
J.Valančiūnas pinigus V.Usovui skolino 2012 m. vasarį, bet niekaip negalėjo jų atgauti. Krepšininkas net sutiko, kad pažįstamas pinigus grąžintų per penkerius metus, bet jis vis tiek nemokėjo skolos.
Tai – ne vienintelė V.Usovo nuodėmė. 2018 m. gegužę Klaipėdos policijos pareigūnai po ilgo ir sudėtingo tyrimo sulaikė šį klaipėdietį, kuris įtariamas kelerius metus tvirkinęs mažamečius ir nepilnamečius berniukus ne tik uostamiestyje, bei ir kituose Lietuvos miestuose
V.Usovas yra žinomas pramogų ir sporto pasaulyje, įvairiuose socialiniuose projektuose, skirtuose vaikams. Anksčiau jis dirbo krepšinio klube „Neptūnas“.
Įtariamajam pavykdavo įkalbėti socialiai pažeistus vaikus tenkinti jo lytinę aistrą už įvairų atlygį – alkoholį, tabako gaminius, pinigus ir galimai narkotines medžiagas. Šiuo metu vyksta šio kaltinamojo teismas.
Nutarė pasirinkti rizikingą kelią
Rasa Vaičekauskytė
Teisininkė
„Jei nėra teismo sprendimo ir yra bent menkiausia tikimybė, kad tai – ginčas dėl paties skolos fakto, yra rizikos, jog teismas gali neiškelti bankroto bylos, nes neaišku, ar iš viso yra skola, o jei ji ir yra, neaišku, kokio ji dydžio.
Tokių atvejų teismų praktikoje yra nemažai.
Tada asmuo priverstas kelti kitą bylą dėl skolos priteisimo. Tik tada, kai turima įrodymų, kad neįmanoma išieškoti skolos, ruletė vėl pradeda suktis iš naujo.
Jei teismas iškelia bankroto bylą, jau galima prognozuoti, kiek asmuo turės įdėti pastangų, kad tą skolą susigrąžintų, – bankroto byla dar jokiu būdu nereiškia, kad asmuo atgaus savo pinigus.
Jei bankroto administratorius bus be iniciatyvos, pinigų neieškos, nekels ieškinių dėl žalos atlyginimo vadovams, o turto bankrutuojanti įmonė neturės, ieškovui gresia šalia reikalaujamos skolos patirti dar ir teisines išlaidas.
Bankroto administratorių išrenka teismas ir jo parinkimas yra loterija.
Ieškovas tokioje byloje gali laimėti, jei įmonė turi turto skolai padengti, kreditorių nėra daug ir įmonė išties atsiskaito su ieškovu.
Beje, daug kreditorių mano, kad jei pasibaigus bankroto bylai įmonė išregistruojama, viskas tuo baigiasi.
Tačiau, pagal naujausią teismų praktiką, kreditorius gali kreiptis į teismą su tiesioginiu ieškiniu vadovui, akcininkui ar kitam atsakingam asmeniui, jei turi tam pagrindo, jau ir po įmonės išregistravimo.“
