Šį ketvirtadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“ užvirs diskusija apie neseniai visą Lietuvos visuomenę sujaudinusį įvykį, policijos reakciją ir dingusių vaikų šalyje statistiką.
Nors sausio viduryje sudrebinęs galimas mergaitės pagrobimas baigėsi laimingai ir anot policijos, pagrobimo įvykio nebuvo, tačiau istorijoje liko daug nežinomųjų, o visuomenė iki šiol kelia klausimą kas įvyko tą vakarą prie Televizijos bokšto sostinėje.
„Kai baigsis ikiteisminis tyrimas, prokurorai paaiškins daugiau įvykio detalių. Pirmiausiai buvo noras nuraminti visuomenę, kadangi šiai dienai neturime duomenų, jog būtų padarytas kažkoks tai nusikaltimas ar nusikalstama veikla“, – pasakojo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Apie galimą mergaitės pagrobimą pareigūnams pranešė 11-12 m. amžiaus berniukai, o pagrobimo versijai nepasitvirtinus, visuomenė ėmė dvejoti dėl liudininkų pasakojimo patikimumo. Visgi policijos atstovas skuba pabrėžti, jog į bet kokį pranešimą reikia reaguoti rimtai ir operatyviai.
„Tokiuose įvykiuose nėra svarbu ar skambutis yra sulaukiamas iš suaugusio žmogaus, ar iš vaiko. Tokia informacija dėl galimo pagrobimo yra A kategorijos, policija privalo sureaguoti nedelsiant, pasitelkiant maksimalias pajėgas. Vos sulaukus pranešimo apie dingusį vaiką yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, važiuojama į įvykio vietą, apklausiami liudininkai, šeima, surenkami dingusiojo duomenys. Labai svarbu išsiaiškinti ir priežastis, dėl ko vaikas galėjo išeiti ir negrįžti. Kartais tėvai, mokyklos ar net globos namai slepia tas priežastis, bijo pasakyti jas, taip klaidindami pareigūnus“, – pasakojo R. Matonis.
Nurimus emocijoms dėl galimo nusikaltimo, policija ir vidaus apsaugos institucijos nutikusį įvykį vertina kaip geras pratybas. R. Matonis džiaugiasi ir įvairių organizacijų aktyviu įsitraukimu, savivaldybės bendradarbiavimu, bet taip pat prabyla ir apie iškilusias saugumo spragas.
„Mūsų šalyje, kol neįvyksta kažkokia tragedija, atsitikimas, tol į tai yra žiūrima atsainiau. Kai tik kas nors įvyksta, visos tarnybos, žinybos, institucijos susiima ir visi tada mes suprantam, kokia tai didelė problema ir imame ją spręsti. Žinoma, tokiais atvejais iškyla ir trūkumai: galbūt nepakankamas vaizdo kamerų kiekis mieste, dėl duomenų apsaugos vaizdo kameros baigiasi ties tam tikra riba, kuri žymi tam tikros įstaigos teritoriją.
Tokiais atvejais matome vietas, kur mes dar galime pasitobulinti. Kituose šalyse įvažiuoti į miestą ir iš jo išvažiuoti neužfiksavus vaizdo kameromis automobilis negali. Kartais atrodo, jog duomenų apsauga yra svarbesnė už gyvybę. Televizijos bokšte yra įrengtos tikrai labai geros vaizdo kameros, deja, jos stebi tik bokšto ribas. O kas vyksta už tvoros – ten jau jie stebėti negali. Duomenų apsauga yra labai svarbu, tačiau žmogaus saugumas ir gyvybė vis tiek turėtų būti aukščiau“, – drąsiai laidoje teigė R. Matonis.
Kasmet Lietuvoje dingsta apie tūkstantį vaikų
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kasmet Lietuvoje dingsta apie 1000 vaikų. Žinoma, didžioji dalis jų būna surastų, tačiau net ir vienas nerastas vaikas yra skaudus faktas šalies saugumo kūrimui.
„Kiekvienais metais sulaukiame apie 700-800 dingusių vaikų įvykių. Kiekvienų metų gruodžio paskutinę dieną vedame statistiką, kiek tuo metu yra nerastų vaikų. 2019 metų gruodžio 31 d. buvo 66 nerasti vaikai, bet per sausio mėnesį 40 iš jų jau buvo surasti. Šiai dienai yra 26 dar nerasti vaikai, tačiau galbūt rytoj ar poryt jie jau atsiras“, – teigė R. Matonis.
Statistika rodo, jog dažniausiai bėgti yra linkę paaugliai iš probleminių šeimų arba globos namų. „SOS Vaikų kaimai“ Lietuvoje vadovė Liudovika Pakalkaitė tikina, jog paaugliai bėga ne be priežasčių ir jiems yra reikalinga specialistų pagalba.
„Paauglys, kuris ateina į vaikų globos namus, tai nėra jo pasirinkimas. Ir paaugliai, kurie ateina į „SOS vaikų kaimus“ visais atvejais turi savo gyvus tėvus. Tai reiškia ir mama, ir tėtis atsisakė, negalėjo pasirūpinti arba smurtavo prieš vaiką. Kiti artimi giminaičiai taip pat nebenorėjo arba nebegalėjo to vaiko užauginti. Ir visas tas etapas nuo mažens iki paauglystės tą paauglį priverčia kažką daryti – arba jisai bėga, arba jisai išorėj daro kokius tai veiksmus, arba jisai save žaloja“, – pasakojo L. Pakalkaitė.
Problemos kyla ne tik vaikų globos namuose, bet ir probleminėse šeimose. Pasitaiko net tokių atvejų, kuomet tėvai nepasigenda dingusio vaiko, nesidomi jo veikla ir net nežino, kur jis yra.
„Liūdna, bet yra tokių šeimų, kuriems nelabai įdomu, kur yra jų vaikas ir apie jo galimą dingimą praneša tik po kelių dienų, dažniausiai išsipagirioję. Iš normalių šeimų, kurios rūpinasi savo vaiku, be jokios abejonės pranešimą apie dingimą gauname nedelsiant ir net kartais, kol atvyksta pareigūnai, vaikas jau būna atsiradę ir sugrįžęs. Tas perdėtas aliarmas keliamas ne be reikalo, nes tėvai privalo pradingus vaikui ir kilus įtarimui nedelsti skambinti policijai“, – laidoje pasakojo R. Matonis.
Nors vaikų teisėsaugos institucijos į vaikų dingimus reaguoja sparčiai, anot Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, statistinius duomenis Lietuvos iki šiol vis dar bandoma pagražinti.
„Tą drąsiai teigiu iš 18 metų darbo patirties. Neretai savivaldybės, ypač mažesnės, jos gyvena įsitikinimais, jog pas juos viskas yra gerai. Dažnai susiduriame su sovietiniu požiūriu, jog nenorima patikrinimų, nenorima pasakyti, kad yra problemos. Šita ydinga sistema slepia labai daug pažeidimų“, – teigė K. Mišinienė.
Siekiant pagerinti dingusių vaikų paiešką ir informuoti visuomenę apie tokį atvejį, 2018 metais Lietuvoje buvo įdiegta „Amber Alert“ sistema. Tai socialinio tinklo „Facebook“ funkcija, leidžianti teisėsaugos institucijoms išsiųsti pranešimą su dingusio vaiko duomenimis. Ši sistema veikia tik itin ekstremaliu atveju, kuomet kiekvieno asmens suteikta informacija gali būti naudinga paieškoje.
„Projektas atkeliavo iš Amerikoje ir nuo 2018 metų buvo įdiegtas ir Lietuvoje. Sistema, veikianti „Facebook“ platformoje, yra administruojama policijos pareigūnų. Kuomet įvyksta ekstremalus vaiko dingimo atvejis ir policijos pareigūnai gauna pranešimą, jog yra dingęs vaikas, kreipiasi tėvai, iškyla pavojus jo gyvybei, neatmetamas išgabenimo iš Lietuvos ribų atvejis – tuomet pareigūnai šią informaciją paskelbia „Facebook“ ir kiekvienas šio socialinio tinklo atstovas gauna pranešimą apie dingusį vaiką, jo nuotrauką bei dingimo aplinkybių informaciją. Ši žinia yra paskleidžiama 200 km spinduliu, nuo paskutinės galimos vaiko buvimo vietos“, – kalbėjo Tarptautinės karštosios linijos 116 000 dėl dingusių vaikų atvejų vadybininkė Dovilė Dimšaitė.
Kaip reaguoti į dingusio vaiko atvejį, kur kreiptis ir kokias problemas spręsti, jog tokių įvykių pavyktų išvengti – apie tai jau šį ketvirtadienį, 21 val. 30 min.. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“.
