„Tai buvo naujametė sausio 2 d. neeilinė medžioklė su neeiliniais medžiotojais ir, deja, neeiliniu „laimikiu“ – apsivaikavusia stumbre.
Akivaizdu, medžioklės metu galimai buvo nuslėptas nusikaltimas. Neteisėtai nušovus apvaisintą arba palikuonį turinčią, žindančią stumbro patelę žala gamtai trigubėja ir nuo 12 tūkst. išauga iki 36 eurų. Kyla pagrįstų įtarimų, kad šis nusikaltimas buvo toleruojamas ir nuslėptas aukščiausių institucijų vadovų, nes jie galimai taip pat dalyvavo medžioklėje“, – nušautos stumbrės situaciją vertina liberalas S.Gentvilas.
Dalyvavo ir žinomi politikai?
Iš karto po to, kai į viešumą pateko informacija, kad toje medžioklėje galėjo dalyvauti ne tik verslo, bet ir politikos atstovai, portalas lrytas.lt kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją ir paprašė medžioklės dalyvių sąrašo.
Buvo atsakyta, kad privatūs asmenys, dalyvavę medžioklėje yra įmonės klientai, kuriems buvo suteikta komercinė paslauga: „Įmonės komercinės veiklos konkretūs duomenys apie įmonės profesionalios medžioklės organizavimo paslaugos klientus nėra viešieji duomenys“.
Portalą lrytas.lt pasiekė politinių užkulisių kalbos, esą toje nelemtoje medžioklėje galėjo dalyvauti ir kai kurie ministrai bei kiti aukšti valdžios pareigūnai.
S.Gentvilas neneigė, kad jis turi panašios informacijos: atseit, į naujametę medžioklę buvo sukviesti įtakingi verslo ir politikos atstovai.
Savo rašte Generalinei prokuratūrai Seimo narys į tai taip pat atkreipė dėmesį: „Šios privačios medžioklės organizavimu galimai rūpinosi pats Krekenavos urėdijos padalinio vadovas, o į medžioklę buvo kviesti aukščiausi Aplinkos ministerijos įstaigų pareigūnai ir gerai žinomų Lietuvos verslų savininkai“.
Verslininkai - nekalbūs
Lrytas.lt jau anksčiau buvo išsiaiškinęs, kad medžioklėje dalyvavo žinomas verslininkas Darius Nedzinskas. Jis teigė medžiojantis jau daug metų: „Susirenka tie patys žmonės. Atsitiktinių žmonių tikrai nebuvo. Dešimtmečius kartu medžiojame. Tačiau daugiau nieko komentuoti nenorėčiau“.
Kai kurie medžiotojai prasitarė, kad sausio 2 d. medžioklėje dalyvavo įmonės „Biovela Group“ vadovas Virginijus Kantauskas.
Šis verslininkas, išgirdęs lrytas.lt klausimą apie medžioklę, pasakė, esąs užsienyje ir pokalbį telefonu iškart baigė.
Urėdas tikina valdininkų nematęs
Kaltę dėl nušautos stumbrės prisiėmęs Utenos rajono savivaldybės tarybos narys, įmonės „Utenos vandenys“ darbuotojas Jonas Slapšinskas kažkodėl nenorėjo prisiminti, su kuo medžiojo sausio 2 d., kai medžioklę organizavo Valstybinės miškų urėdijos Krekenavos padalinys: „Nėra jokios paslapties, tačiau aš medžioklėje dalyvavau ne su savo būreliu. Vyko komercinė medžioklė. Joje turėjo dalyvauti bet kokių būrelių nariai, bet kokie medžiotojai, kurie susimokėjo 150 eurų ir turi teisę medžioti“.
J.Slapšinskas kažkodėl negalėjo atsakyti, kas buvo medžioklės vadovas: „Aš jo nepažįstu. Jis neprisistatė vardu pavarde. Apskritai, nepažįstu nė vieno ten buvusio žmogaus“.
Bandant aiškintis, kaip galima atsidurti medžioklėje nepažįstant jos vadovo, J.Slapšinsko atmintis atgijo: „Jo vardas Jonas. Jis supažindino su medžioklės tvarka bei taisyklėmis ir pirmajame varyme mane ištiko nelaimė“.
Matyt, jis turėjo galvoje Krekenavos urėdą Joną Leiką. Pastarojo rankose buvo sausio 2 d. medžioklės dalyvių sąrašas ir jis visus matė akis į akį.
Tačiau J.Leika dievagojosi, kad medžioklėje nebuvo nė vieno aukšto valdžios atstovo ar politiko: „Medžioklę užsakė „Tauro“ klubas. Bet iš politikų gal nieko ir nebuvo. Dabar iš politikų nedaug ir būna. Prieš kiek laiko politikų būdavo (medžioklėse – Red.) daug. Dalyvavo verslininkai. Sąrašą sudarinėjau pats. Iš viso buvo 24 medžiotojai ir aš.
Pats medžioti neturėjau laiko. Juk turėjau rimto organizacinio darbo. Kai bažnyčioje vyksta atlaidai, klebonas irgi neturi laiko mišias laikyti. Bet nei ministro Andriaus Palionio, nei ministro Kęstučio Mažeikos tikrai nebuvo“.
J.Leika taip pat neigė, kad medžioklėje dalyvavo Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė. Pastarasis irgi tvirtino į garsiąją medžioklę nevykęs.
Žemės ūkio ministras, patyręs medžiotojas A.Palionis paklaustas, ar pagrįstos kalbos, kad jis neva buvęs naujametėje medžioklėje, kategoriškai paneigė: „Aš tokiose medžioklėse nedalyvauju“.
Su aplinkos ministru K.Mažeika pastarosiomis dienomis redakcijai susisiekti nepavyko: jo telefonas arba išjungtas, arba juo neatsako.
Požiūriai į duomenų apsaugą skiriasi
Kas vis dėlto lėmė, kad medžioklės, per kurią krito stumbrė, dalyvių sąrašas prilygsta valstybės paslapčiai, nors premjeras Saulius Skvernelis dar 2017 m. yra sakęs, kad šie sąrašai neturėtų būti slapti?
V.Kaubrė rėmėsi ta pačia asmens duomenų apsauga: „Tai – ne valstybinė paslaptis. Jeigu teisės aktais mums būtų suteikta galimybė pateikti duomenis apie medžioklės dalyvius, mes juos tikrai pateiktumėme. Bet dabar Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas įpareigoja mus tvarkyti duomenis ir mūsų įmonė jų pateikti negali“.
Medžioklės dalyvių sąrašuose yra surašomos pavardės, dedami parašai ir pateikiami medžioklės pažymėjimų duomenys. Pasak V.Kaubrės, pagal pastaruosius galima būtų identifikuoti asmens tapatybę.
„Šiuo metu Valstybinė miškų urėdija nesuteikia informacijos apie medžioklės lapuose pateiktą informaciją apie asmenis, medžiojusius profesionalios medžioklės plotuose.
Priminsiu, kad profesionalios medžioklės plotai yra valstybės nuosavybė, todėl visuomenė turi teisę žinoti, kokie asmenys šiuose plotuose medžioja ir šiuo atveju – nušauna į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktą saugomą gyvūną – stumbrę“, – kreipimęsi į Generalinę prokuratūrą pabrėžė S.Gentvilas.
B.Bradausko medžioklė nebetraukia
Į sausio 2 d. vykusią medžioklę buvo kviestas Seimo narys, turintis ilgametę medžiotojo patirtį Bronius Bradauskas: „Lyg ir turėjau dalyvauti. Joje turėjo dalyvauti mūsų „Tauro“ klubas, bet po to ta medžioklė išėjo maišyta – atsirado ir vienų, ir kitų svečių.
Atvirai pasakius, varyminės medžioklės man – šiaip sau. O, be to, paskutinį kartą į žvėrį šoviau gal prieš dvejus metus. Kažkodėl medžioklės nebetraukia. Kita vertus, skauda kojas, todėl negaliu toli vaikščiot. Man geriau pasėdėt medžioklės bokštelyje – pasižiūriu, kaip žvėrys ateina, kaip valgo, kaip žaidžia“.
Paprašytas paatvirauti, kaip J. Šlapšinskas galėjo nušauti didelę strumbrę, atseit, supainiojęs ją su šernu, B.Bradauskas nusijuokė: „Tiesiog neįsivaizduoju! Stumbras ir šernas – juk yra šiokie tokie skirtumai“.
Paklaustas, kas gi buvo tie medžioklės svečiai, įsiterpę tarp „Tauro“ būrelio narių, B.Bradauskas kalbėjo aptakiai: „Kai pats nedalyvavau, tai ir nesidomėjau. Jei žinočiau, tikrai pasakyčiau. Anokia čia – paslaptis. Aš girdėjau Seime, kad buvo kalbama apie ministrą Mažeiką, bet kitu aspektu – esą jis pusę metų žinojęs, kad „Grigeo Klaipėda“ teršia marias, bet nieko nedaręs, laukęs tyrimo rezultatų.
Kai aš buvau ministras, vamzdžius, kuriais tekėjo teršalai, būčiau užsukęs per tris dienas. Tirti tokį atvejį pusę metų – tas pats, kaip šerną su stumbru supainioti.
Bet ta pačia proga išėjo kalba ir apie medžioklę. Vienas Seimo narys tvirtino, esą toje medžioklėje ir Mažeika buvęs. Tikslinausi šią informaciją su vienu „Tauro“ būrelio nariu. Jis mane patikino, kad Mažeikos nebuvo. Medžiojo verslininkai.
Nesuprantu, kodėl slepiama, kas dalyvavo medžioklėje? Mes su ta asmens duomenų apsauga jau perlenkiam lazdą“.
Mano, kad baudą reikia trigubinti
Informacija, kad sausio 2 d. medžioklės metu J.Slapšinskas nušovė stumbrę, buvo paviešinta tik sausio 6 d., kai jis jau buvo sumokėjęs visas baudas.
Tačiau S.Gentvilas įsitikinęs, kad jei bus įrodyta, kad stumbrė buvo žindanti, bauda tikrai turės būti trigubinama.
„Kaip teigia specialistai, stumbrės patelės savo jauniklius saugo, kol jiems sueina maždaug dveji metai. Po medžioklės rastam stumbriukui – tik keli mėnesiai. Vadinasi, stumbrė dar žindė. Todėl bauda už jos nušovimą turėtų būti ne 12, o 36 tūkst. eurų“, – teigė S.Gentvilas.
Jis taip pat tvirtino turįs informacijos, kad visi vidiniai stumbrės organai, įskaitant tešmenis, iš karto po jos nušovimo buvo išpjaustyti, o palaikai priduoti ištirti Vytauto Didžiojo universiteto Medžioklėtyros katedrai jau be vidaus organų.
„Tie vidaus organai buvo kažkur paslėpti. Akivaizdu, kad stumbrė vedžiojosi jauniklį. Vadinasi, ji žindė. Žinau, kad vienas inspektorius turi stumbrės tešmens nuotrauką. Bet man nepavyko jos išprašyti. Suprantama, bijo duoti, nes prarastų darbą“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Ar nušauta stumbrė buvo žindanti, medžioklės vadovas J.Leika tvirtino atsakyti negalįs: „Kai veterinaras darė skrodimą, jos gimda buvo tuščia, plokščia. Skrodimas buvo daromas ne miške. Parvežėm stumbrę į kiemą. Jos viduriai buvo nufotografuoti“.
