„Mano sūnaus draugo mamos versija, kuria ji pasidalijo internete, – tai pasaka. Ji savo sūnų pateikė vos ne kaip didvyrį, kuris viską matė, iškvietė policiją. Ta versija su nebūtomis aplinkybėmis plačiai pasklido.
Bet tos moters sūnus tikrai nebuvo tas, kuris pranešė apie įvykį, nes tiesiog negalėjo visko matyti“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo vilnietė pedagogė Jūratė Sarokienė.
Jos dešimtmetis sūnus Matas sausio 15-ąją buvo nuėjęs aplankyti bendraamžio draugo, kuris gyvena sostinės Karoliniškių rajone, Sausio 13-osios gatvėje.
J.Sarokienė buvo prašiusi sūnaus grįžti namo iki 19 val., tad nesulaukusi jam paskambino 19 val. 21 min. Matas patikino, kad jau grįžta. Jo balsas buvo ramus. Dešimtmetis turėjo paspirtuką, tad motina tikėjosi greitai jo sulaukti.
Tačiau jai teko vėl skambinti 19 val. 44 min. Tada sūnus pasakė, kad pamatė prie Televizijos bokšto policiją, o draugas paragino pažiūrėti, kas atsitiko. Apie galimą mergaitės pagrobimą Bendrajam pagalbos centrui pranešta 19 val. 14 min.
Vienas paspirtuku, o kitas riedučiais draugai nuskubėjo į įvykio vietą, kur buvo kilęs sujudimas, ir ten sutiko tris 11-mečius berniukus.
Vieną jų Mato draugas pažinojo. Trys 11-mečiai draugai daug laiko praleisdavo kieme. Netoliese prie garažų su žaisliniais garsiniais šautuvais jie žaidė ir sausio 15-osios vakarą.
Vienas vienuolikamečių dėstė, kad šviesiu automobiliu atvažiavęs nepažįstamas vyras norėjo pagrobti mergaitę, esą būtų pagrobęs ir jį, bet jo „batai buvo šūdini“. Tada vaikai nuo jo esą pabėgo.
„Gal berniukai pamatė, kaip koks artimas žmogus atvyko pas mergaitę, buvusią žaidimų aikštelėje? Gal ji spyriojosi, o tas vyras ją įstūmė į mašiną?
Kažkas ten buvo, bet turbūt berniukams tai vėliau virto ir pramoga. Versija, kad nepažįstamas vyras važiavo pro šalį ir pagrobė mergaitę, skamba neįtikėtinai“, – svarstė vilnietė J.Sarokienė.
Draugo motina pripainiojo?
Išgirdusi apie sumaištį prie Televizijos bokšto pedagogė J.Sarokienė liepė Matui kuo skubiau grįžti.
Dešimtmetis netrukus jau buvo namuose – atrodė sunerimęs, įsiaudrinęs nuo matytų vaizdų. Mama berniuką ramino, išvirė arbatos. Matas tą naktį ilgai negalėjo užmigti.
Tuo metu žinia apie galimai pagrobtą mergaitę greitai sklido socialiniais tinklais, ją paskelbė ir policija, paprašiusi ir visuomenės pagalbos.
Tiems, kurie abejojo mergaitės pagrobimo versija, Mato bičiulio motina parašė, kad tai jos sūnus viską matė, kad įvykis yra tikras. Žinutę apie tai, kad jos sūnus ėjo paskui pagrobėją, gavo ir J.Sarokienė.
„Ta moteris viską supainiojo. Kaip jos dešimtmetis sūnus galėjo eiti paskui pagrobėją, kai jis buvo su riedučiais, o atskubėjo jau kai ten buvo policija?“ – stebėjosi 50 metų J.Sarokienė.
Vilnietė mano, kad jos sūnaus draugas grįžęs į namus motinai papasakojo tai, ką išgirdo iš vienuolikamečių, ji savaip į tai pažvelgė, dar pridėjo nuo savęs to, ko nebuvo, ir pavaizdavo sūnų kone didvyriu.
Pedagogė kalbėjo, kad vaikus visada reikėtų išklausyti, gebėti išgirsti, ką jie nori pasakyti: „Bet kai jie šoko būsenos, kai įvykis tampa kone psichoze, vaikai gali įtikėti ir tuo, ko nebuvo. Ypač jei tai kiemo vaikai, kurie būna velniukų priėdę.“
Išgirdo pagalbos šauksmą
Sausio 16-ąją apie galimą pagrobimą ėmė sklisti ir daugiau prieštaringų žinių – kad pagrobėjas buvo su kauke, o mergaitė įgrūsta į bagažinę.
„Mano sūnus neužsiminė apie bagažinę. Jis mums pasakė, kad mergaitė buvo įsodinta į mašiną ant priekinės sėdynės“, – teigė Jovita, kurios vienuolikametis sūnus teigė tapęs vienu iš įvykio liudininkų.
34 metų vilnietė Jovita gyvena Karoliniškėse daugiabutyje. Iš jos namų balkono matyti Televizijos bokštas.
Netoli jo yra garažai, prie kurių žaidė jos 11-metis sūnus ir dar du bendraamžiai. Sausio 15-osios vakarą parbėgęs į namus vaikas atrodė ištiktas šoko.
„Parbėgęs jis pasakė: „Mama, šiandien – nesėkmių diena. Mes matėme, kaip pagrobė mergaitę.“ Mes, artimieji, iš pradžių nepatikėjome, kad tokie dalykai vyksta.
Tada jis papasakojo, kad su draugais žaisdami prie garažų išgirdo pagalbos šauksmą. Mergaitė prašė gelbėti, padėti. Berniukai pasislėpė ant kalniuko, atsigulė. Ir tada jie pamatė, kaip mergaitei užklijavo burną lipniąja juosta ir įgrūdo ją į mašiną.
Mano sūnus buvo arti mašinos. Paklausiau, gal įsidėmėjo numerius. Jis atsakė, kad jie buvo geltoni, pirma raidė E, o antra lyg D.
Naktį ilgai negalėjau užmigti žinodama, kad ir mano vaikas galėjo nukentėti“, – kalbėjo Jovita.
Pašnekovė patvirtino, kad policiją iškvietė ne vaikai, o šunį vedžiojęs suaugęs vyras, kuriam jie papasakojo apie incidentą, matytą prie žaidimų aikštelės.
Kai sausio 16-ąją berniukas iš mokyklos grįžo į namus, „Lietuvos ryto“ žurnalistė jo paprašė patikslinti aplinkybes.
„Mašina buvo pilkos spalvos. Aš nemačiau, kaip mergaitei užklijavo burną, tai matė mano draugas. Mergaitė buvo be kepurės, su kasa“, – atsakė vienuolikametis.
Tėvas jau ėmė abejoti
Jovitos vyras 32 metų vilnietis Marius iš pradžių tikėjo sūnaus pasakojimu apie mergaitės pagrobimą, bet penktadienį jau pradėjo abejoti: „Gal mergaitė nebuvo pagrobta, o tėvas atvažiavo dukros pasiimti ir kilo konfliktas?“
Mat vis dar nebuvo gauta žinių iš tėvų, kurie būtų pasigedę mergaitės.
Policija aiškinosi, ar nėra pasigesta globos namų auklėtinių. Dvi tą dieną buvo negrįžusios, bet viena greitai atsirado. Buvo patikrintos ir mokyklos.
Norėdama daugiau sužinoti Jovita pakalbėjo su kito 11-mečio, kuris esą irgi matė įvykį, motina.
„Ta moteris eina aukštas pareigas teisme. Ji tvirtino, kad tiki sūnumi, kad jos vaikas sakė tiesą“, – „Lietuvos rytui“ teigė Jovita.
Penktadienį ji jau antrą kartą buvo pakviesta atvykti su sūnumi į policiją, kad su juo pasikalbėtų psichologas.
Peržiūrėjo ir vaizdo įrašus
Jovitos ir Mariaus sūnus sakė, kad tariamas pagrobėjas nuvažiavo sporto klubo „Impuls“ link.
Policijos departamentas socialiniame tinkle sausio 16-ąją paprašė pagalbos visų vairuotojų, kurie tą vakarą nuo 18 iki 20 valandos važiavo Karoliniškių bei Lazdynų rajonais ir kurių automobiliuose yra vaizdo registratoriai.
Ant Vilniaus televizijos bokšto šių metų sausio pradžioje buvo įmontuotos trys modernios vaizdo kameros, kurios perduoda vaizdą į Vilniaus eismo valdymo centrą.
Bokšto kameros rodo vaizdus iš viršaus, tad įžiūrėti automobilių numerius tamsiuoju paros metu vargiai įmanoma.
Iš viso Eismo valdymo centras šiuo metu naudoja 150 tiesioginio vaizdo perdavimo kamerų, kurios įrengtos sostinėje.
Naktį į sausio 16-ąją į šio centro specialistus kreipėsi policija, tad jie operatyviai peržiūrėjo visus turimus aplinkinių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, taip pat ir iš Televizijos bokšto.
Tą naktį prie Televizijos bokšto buvo pastebėtas vyras, kuris turėjo droną. Apie jį žmonės vieni kitų klausinėjo socialiniuose tinkluose.
Sausio 16-ąją policija išplatino galimo dar vieno liudininko fotorobotą. Žmonės ėmė aktyviai dalytis pažįstamų, panašių į galimą liudininką, pavardėmis ir nuotraukomis.
Vaikus sutrikdyti gali netinkami klausimai
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė, kad vaikus gali sutrikdyti kai kurie klausimai.
„Visai netikėti vaikais nebūtų pagrindo, nes jų buvo būrys. Sunkiai tikėčiau, kad tiek galėtų sukurti. Bet kas iš tiesų įvyko, sunku pasakyti, kol policija nėra iki galo atlikusi tyrimo.
Vaikus visada turėtų apklausti profesionalai, tarp jų ir psichologas. Klausimai turėtų būti užduodami atsižvelgiant į vaikų brandumą, kaip jie sugeba kalbėti. Tada – lyginti jų atsakymus, kiek jie sutampa ar nesutampa.
Vaikus apklausti reikėtų kuo mažiau kartų, nes kuo daugiau bus tokių kartų, tuo labiau jie priaugins istoriją. Jie gali siekti pateisinti kitų, suaugusiųjų, viltis.
Neprofesionaliai užduoti klausimai vaikui gali sukelti daugiau minčių ir jis atsakys taip, kaip nė nesiruošė. Pavyzdžiui, paklaustas „Tai gal jis buvo su kauke?“, vaikas gali tai patvirtinti, nors tokio turinio tikrovėje nebuvo.
Jei netinkamai ima klausinėti artimieji, mokytojai, tada vaikas gali pasijusti herojumi ir prikurti. Gal jam gėda prisipažinti, kad ko nors nepamatė, pavyzdžiui, spalvos, tad apie ją pasakys kitų įpirštą mintį.
Vaikų atmintis ir pastabumas skirtingi, todėl profesionalai turėtų juos atidžiai išklausyti, gretinti detales, įvertinti.
Negalima visiškai nereaguoti. Kiek teko būti renginiuose, kuriuose kalbama apie prekybą žmonėmis, grobimus, visada pabrėžiama, kad svarbiausia – reaguoti staigiai, kai dar galima žmogų išgelbėti.“
