„Lietuva diskriminavo žmones dėl jų lytinės orientacijos, neužtikrino teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, pažeidė teises į veiksmingą gynybą“, – tokie priekaištai Lietuvai skambėjo Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Strasbūre.
Nuo interneto komentatorių grasinimų neapgintai gėjų porai Lietuva turės sumokėti 15 000 eurų, o Vokietijos piliečiui Michaeliui Rinau ir jo dabar jau 14-metei dukrai Luisai – net 153 230 eurų.
Iš jų 60 tūkstančių eurų – kaip moralinę žalą už tai, kad politikai kišosi į šeimos reikalus, darė įtaką teismų sprendimams ir neleido M.Rinau išsivežti dukters į Vokietiją, nors jis buvo teisėtas mergaitės globėjas.
Lietuvė negrįžo į Vokietiją
M.Rinau kova dėl dukters auginimo prasidėjo 2006 metų liepą, kai jo buvusi žmona Inga Rinau, gavusi leidimą pusantrų metų dukrą išsivežti atostogų į Lietuvą, vos tik atsidūrusi Klaipėdoje pareiškė: „Aš lieku čia, vaiko tu nematysi.“
M.Rinau pabandė dukrą atgauti teisiniu būdu – kreipėsi į Vokietijos teisėsaugos institucijas ir I.Rinau apkaltino vaiko pagrobimu. Buvo paskelbta moters paieška, išduotas arešto orderis, o netrukus Oranienburgo teismas panaikino I.Rinau teises į mergaitės globą ir laikinai suteikė jas tėvui.
M.Rinau atvyko į Lietuvą ir pateikęs teismo nutartį pareikalavo grąžinti dukrą. Bet pasirodė, kad tai padaryti nėra paprasta.
Bandė spausti ir prezidentą
Mergaitės grąžinimui pasipriešino ir I.Rinau, ir ja patikėję žmonės – jie rengė piketus, rašė įvairius prašymus.
Šios aistros įtraukė ir politikus. 2007 metų rugsėjį penki Seimo nariai kreipėsi į antstolius prašydami, kad jie nevykdytų teismo sprendimo perduoti vaiką tėvui, taip pat surašė raštus prezidentui Valdui Adamkui ir teisingumo ministrui Petrui Baguškai, kad šie imtųsi visų priemonių, jog mergaitė liktų Lietuvoje.
Tą patį mėnesį 41 Seimo narys kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydamas ištirti, ar Lietuvos įstatymai bylose dėl vaikų grąžinimo neprieštarauja Konstitucijai. Vėliau byla buvo nutraukta, nes Seimas priėmė įstatymų pataisas.
Spaudžiami iš visų pusių svyravo ir teismai. Vieni priimdavo mergaitės tėvui palankius sprendimus, kiti stojo į motinos pusę.
2008 metais į vaiko dalybas buvo įtrauktas net Europos teisingumo teismas. Jis pareiškė, kad Lietuvos teismai privalo laikytis Oranienburgo teismo sprendimo, kuriuo L.Rinau globa yra paskirta jos tėvui, ir grąžinti mergaitę į Vokietiją.
Bet net ir po šio teismo sprendimo I.Rinau neatidavė dukters – aiškino, kad mergaitė neprisimena tėvo, jis jai svetimas, be to, vaikas pamiršo vokiečių kalbą.
Atgavo tik po pagrobimo
Supratęs, kad gražiuoju dukters neatgaus, 2008 metų spalio 20 dieną M.Rinau ryžosi drastiškam žingsniui – pagrobti dukterį.
Mergaitę jis slapta išsivedė iš Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos patalpų, į kurias buvo atvykęs pasimatyti su ja. Jis nuvažiavo į Rygos oro uostą ir ketino išskristi į Vokietiją, bet buvo sulaikytas.
Kitą dieną Latvijos teisėsaugininkai, įsitikinę, kad M.Rinau dukters globa suteikta teismo sprendimu, jį paleido. Vyras grįžo į namus Bergfelde, kur gyvena iki šiol.
Pasipylė grasinimai
Gėjų pora – Pijus Beizaras ir Mangirdas Levickas – su atsainiu Lietuvos teisėsaugos darbu susidūrė 2014 metais.
Gruodžio 8 dieną tuomet vidurinės mokyklos moksleivis P.Beizaras savo socialinio tinklalapio paskyroje įdėjo nuotrauką, kurioje jis bučiuojasi su draugu M.Levickiu.
Tokį jaunuolių elgesį nemažai žmonių sveikino, bet atsirado ir tokių, kuriems šis bučinys sukėlė nevaldomą pyktį.
„Išgamos, iškrypėliai, asilai, pederastai, pydarai, jus reikia sudeginti, užmušti, jus reikia naikinti, sukišti į dujų kameras“, – vienas po kito po nuotrauka pasipylė grasinimai.
Stojo į grasintojų pusę
Neapsikentę jaunuoliai gruodžio 10-ąją kreipėsi į Lietuvos gėjų lygą (LGL) prašydami juos apginti, o ši savo ruožtu surašė pareiškimą Generalinei prokuratūrai ir paprašė kai kuriems komentatoriams iškelti bylas dėl neapykantos kurstymo.
Iš viso prokuratūrai buvo pateiktas 31 grasinantis ir neapykantą kurstantis komentaras, kuriuos rašė 29 žmonės.
Išnagrinėti LGL skundą buvo pavesta Klaipėdos apygardos prokuratūrai. Atsakymo iš jos ilgai laukti neteko.
Tų pačių metų gruodžio 30 dieną prokuroras priėmė nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes esą komentatoriai tik išdėstė savo nuomonę apie nuotrauką.
LGL prokuratūros nutarimą apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, tačiau jis buvo prokuratūros pusėje ir pritarė prokurorų sprendimui, kad komentatoriai nesiekė kurstyti neapykantos ir tik reiškė savo nuomonę pavartodami necenzūrinius žodžius.
Supratimo P.Beizaras ir M.Levickas nesulaukė ir Klaipėdos apygardos teisme. LGL skundą išnagrinėjęs teismas dėl susiklosčiusios situacijos apkaltino pačius jaunuolius.
Esą jie patys savo ekscentrišku elgesiu sukėlė tokią žmonių reakciją ir jos nebūtų buvę, jei P.Beizaras nuotraukos prieinamumą būtų nustatęs ne viešą, o skirtą tik draugams.
Liepė neskleisti idėjų
Nuotrauka, kuria, kaip teigia P.Beizaras ir M.Levickas, jie tik norėjo pranešti apie savo santykius, jaunuoliams pridarė ir daugiau nemalonumų.
Vaikinai buvo užgauliojami gatvėje, jiems rašyti grasinantys laiškai, jie turėjo nemalonumų ir savo mokymo įstaigose – P.Beizarą išsikvietęs mokyklos direktorius liepė jam neskleisti savo idėjų, o Kauno Vytauto Didžiojo universitete teologiją studijavęs M.Levickas turėjo nutraukti studijas, nes „jo gyvenimo būdas neatitiko fakulteto vertybių“, ir pereiti studijuoti psichologijos.
