Į klausimus atsako teatro ir kino aktorius, režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius bei sklandymo instruktorius Sakalas Uždavinys.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Deja, negaliu būti „monumentalus“ ir įvardinti kažkokį tašką. O jei jis ir buvo – kažin ar tada nutuokiau, kad tai yra TAŠKAS. Įvykis, kuris man atrodo lūžio taškas dabar, tuo metu toks gal net nebuvo. Ko gero, peršasi išvada, kad tų taškų būta daug.
Manyčiau, kiekvienas mūsų visada turėtų būti savotiškame „priešlūžio“ taške, pasiruošęs priimti permainą, kuri gali tapti tuo tašku.
O ar ji taps tašku, brūkšniu ar kitokiu skyrybos ženklu tavo paties ar kažkieno kito surašytoje biografijoje – čia jau, manyčiau, antrinė asmenybės tobulėjimo proceso pasekmė.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Kad neprarastume drąsos keistis. Keistis kaip kurianti visuomenė, kaip valstybė.
Dabar akivaizdu, kad savo laiku mūsų pasirinkimas nesekti „step by step“ receptu, kaip kad mums siūlė brandžiosios demokratijos sąjūdžio metais (liekant savarankiškiems SSRS, netrukdant Gorbačiovui „perestroikės“ ir t.t.), buvo kertinė mūsų šiandienos sėkmės sąlyga.
Mūsų dar laukia ilgas kelias, o pagunda pasakyti „Ai, gal jau užteks...“ – didelė. Tai rodo kad ir populistinių partijų ar judėjimų reitingai. Todėl labai norėčiau, kad mūsų drąsa keistis neprapultų.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Linkėčiau išlikti laisviems, mąstantiems, kritiškiems ir savikritiškiems. Linkiu vystyti švietimą ir kultūrą. Kuo labiau išsilavinusia visuomene tapsime, tuo labiau stiprės mūsų gebėjimas kurti gerovę tiek savo namuose, tiek pasaulyje.
Linkėčiau daug keliauti, bet ne „turistauti selfiais“. Prasminga, suvokta kelionė visada atveria naują požiūrį į save ir kitus.
Tikiu, kad tapsime inovatorių ir intelektualų valstybe, gebančia didžiuotis savimi ir įkvėpti mūsų kaimynus, kurių neišvengiamai laukia išbandymai, kuriuos mes jau praėjome.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
„Kas būtų, jeigu nebūtų...“ Kalbėti apie praeitį yra visiškai bevaisis užsiėmimas. Svajonės yra vaikiški piešiniai, kurie materializuojasi visiškai kitomis formomis, nei buvo sukeverzoti vaizduotės, reikia tik gebėti jas atpažinti.
Esu, kaip ir bet kuris kitas padaras, daiktas ar reiškinys, kosminio vyksmo dalis, o tai suvokus nėra esminio skirtumo, kuo būtum, jei nebūtum – stebuklas yra tai, kad esi kas esi.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
