Savotišką protestą ne kartą yra pademonstravusi ir valstietė Virginija Vingrienė, tačiau kalbėti apie savo ateitį frakcijoje ji vengė.
V.Poderys dar svarsto
Seimo užkulisiuose jau kurį laiką kalbama, kad iš valstiečių frakcijos gali pasitraukti jau ne kartą jos lyderio Ramūno Karbauskio sprendimams pasipriešinęs valstietis V.Poderys. Jis pats portalui lrytas.lt sakė dar neapsisprendęs dėl savo ateities, tačiau svarstantis įvairius scenarijus.
„Bent kol kas aš esu frakcijoje. Tik tiek galiu pasakyti. Jeigu sugalvosiu arba suplanuosiu aiškiai (trauktis, – aut.past.), tai tą ir paskelbsiu. Iš anksto įvairių pasvarstymų nekomentuosiu. Kai nėra sprendimo, tai neturiu, ką ir komentuoti. Savo ateities variantus tikrai svarstau“, – aiškino jis.
V.Poderys antradienį nepasirodė valdantiesiems itin svarbiame balsavime dėl prezidento Gitano Nausėdos veto dėl rinkimų kartelės mažinimo atmetimo. Valdantiesiems nepavyko atmesti prezidento veto, jiems pritrūko vos vieno balso.
R.Karbauskis dar antradienį ryte po frakcijos posėdžio teigė, kad frakcijos bendra pozicija bus atmesti G.Nausėdos vetuotas įstatymo pataisas. „Bus balsuojama atmesti veto. Balsavimas privalomas, turėtų visi balsuoti kaip sutarėme – atmesti veto“, – tuomet sakė jis.
V.Poderys tikino dar anksčiau perspėjęs R.Karbauskį, kad elgsis kitaip nei sutarė visa frakcija ir prezidento veto atmetimo nepalaikys. Anot jo, valstiečių vedlys dėl šios sprendimo nelabai apsidžiaugė.
„Aš iš karto pasakiau atvirai: kai buvo balsavimas dėl trijų procentų, aš nepasisakiau. Nuostata nuo pat pradžių buvo ta pati. Aš buvau įspėjęs R.Karbauskį. Pameluočiau, jeigu sakyčiau, kad jis labai džiaugėsi“, – pripažino politikas.
Nuomonės išsiskyrė ir kitu klausimu
Nuomonės su R.Karbauskiu išsiskyrė ir rudenį, kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija bendru sutarimu priėmė sprendimą siūlyti valdybai keisti su parlamentine veikla susijusių išlaidų naudojimo tvarką.
Spalio 23 dieną Seimo valdyba balsavo dėl parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo tvarkos pakeitimų, tarp jų buvo ir siūlymas grąžinti automobilių nuomą, tam leidžiant panaudoti iki 30 proc. šių lėšų.
R.Karbauskis tokį pasiūlymą išvadino privilegijų grąžinimu, o vienas iš pasiūlymo autorių buvo būtent V.Poderys.
„Sudaryti sąlygas Seimo nariams privilegijoms ir savo reikmėms leisti mokesčių mokėtojų lėšas yra apgailėtinas, žemas ir neteisingas veiksmas prieš visus Lietuvos žmones“, – tuomet pareiškė R.Karbauskis.
Pats V.Poderys tvirtino pasiūlyme nematantis jokių privilegijų grąžinimo.
„Mes siūlėme, kad būtų galima panaudoti iki 30 proc. lėšų, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Dabar, jei žmogus nusipirko automobilį ir tapo Seimo nariu, per laiką patiria amortizacijos arba nusidėvėjimo sąnaudas.
Jei būtų nuomos santykiai, tai būtų padengiama, o dabar visos Seimo nario išlaidos nėra padengiamos, nors naudojama parlamentinei veiklai“, – sakė jis.
Beje, V.Poderys lrytas.lt užsiminė apkritai dar nežinantis, ar kandidatuos šiemet rudenį vyksiančiuose eiliniuose rinkimuose į parlamentą.
V.Vingrienė: „Apie tai nekomentuosiu“
Valstietė V.Vingrienė antradienį balsavime galiausiai nusprendė palaikyti G.Nausėdos veto atmetimą, nors anksčiau pasisakydavo prieš kartelės mažinimą ir balsavimuose susilaikydavo. Ji portalui lrytas.lt sakė nuomonės dėl kartelės sumažinimo nepakeitusi, tačiau balsavusi taip, kaip nusprendė frakcijos dauguma.
„Matote, frakcijoje mes susitarėme. Buvo pasiūlymas, arba balsuojame už trijų ir penkių procentų kartelę, arba keturių ir šešių. Nusprendėme, kad koks sprendimas bus priimtas, tą visa frakcija bendrai visi kartu ir palaikysime.
Buvome tiktai devyni, kurie palaikė keturių ir šešių procentų kartelę, todėl, vadovaudamiesi demokratijos principais, palaikėme daugumos sprendimą. Jeigu tai būtų principinis klausimas, dėl ko verta galvą į sieną daužyti, būčiau atitinkamai laikiusis savo pozicijos“, – aiškino valstietė.
Su frakcijos pozicija ji ne visai sutiko ir rudenį, sprendžiant Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ateities poste klausimą. Kai nenumatytame vakariniame posėdyje dėl jo atstatydinimo valdantieji atsistojo ir masiškai paliko salę, ji ir kitas valstietis Antanas Baura liko sėdėti ir nesekė paskui frakcijos kolegas.
„V.Pranckiečio atveju aš tikrai nemaniau, kad yra protinga išeiti ir tas konfliktas, kaip ir esu sakiusi, buvo neteisios. Čia turėjo būti rastas kompromisas kalbantis. Aš išsakiau savo poziciją ir nemaniau, kad čia buvo kažkoks maištas, nesutarimas ar prieštaravimas“, – lrytas.lt sakė V.Vingrienė.
Ji pabrėžė, kad jos nuomonė dažnai išsiskiria nuo frakcijos, tačiau tai yra normalu: „Nuomonės išsiskiria ir frakcijose yra skirtingi žmonės, skirtingos nuomonės. Mano nuomonė ne visada sutampa su bendra frakcijos nuomone. Jeigu tai būna kažkoks principinis aspektas, dėl kurio nesutinku su daugumos sprendimu, tai aš tiesiog išsakau kitokią savo poziciją.“
Paklausta, ar kada nors turėjo minčių trauktis iš frakcijos, valstietė tiesiogiai neatsakė. „Aš apie tai nekomentuosiu“, – trumpai tarstelėjo ji.
Portalas lrytas.lt kviečia prisiminti, kaip nuo pat 2016 metų Seimo rinkimų po truputį trupėjo valdančiųjų valstiečių gretos:
Pirmasis pasitraukė B.Matelis
Primename, kad nuo 2016 metų, kuomet valstiečiai šventė pergalę Seimo rinkimuose, jų gretos gerokai aptrupėjo. Su valstiečių sąrašu į rinkimus patekęs nepartinis Bronislovas Matelis su frakcija dirbo vos keletą mėnesių. Apie pasitraukimą jis paskelbė 2017 metų sausio 26 dieną po kilusio skandalo dėl buvusios parlamentarės Gretos Kildišienės.
Tą kartą jis viešai išsakė kritiką valstiečių lyderiui, kuris, anot jo, protegavo parlamentarę ir dirbti frakcijoje dėl to esą buvo neįmanoma, net ir iš Seimo pasitraukus G.Kildiešienei. „Manau, kad LVŽS frakcijos seniūnas pasidarė dar labiau pažeidžiamas“, – spaudos konferencijoje tąkart žurnalistams kalbėjo B.Matelis.
Tik pasitraukęs B.Matelis dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje, buvo jos seniūnu. Tačiau praėjusių metų gegužės pabaigoje jis prisijungė prie konservatorių frakcijos Seime.
D.Šakalienė dirbti su valstiečiais nebenorėjo
2017 metų birželio mėnesį apie sprendimą pasitraukti iš valstiečių frakcijos gretų pareiškė ir parlamentarė Dovilė Šakalienė. Tą kartą ji valstiečius iškeitė į opozicijoje dirbančių Lietuvos liberalų sąjūdžio partijos frakciją Seime.
„Mano vertybės yra kur kas artimesnės būtent šiems žmonėms. Aš nuoširdžiai stengiausi dirbti su valstiečių frakcija, parašiau jiems socialinės politikos minkštąsias priemones, smurto įveikimo programą, vaiko teisių reformą.
Tačiau matau, kad tai, kas buvo planuojama ir žadama rinkimų kampanijos metu, ir tai, kas buvo panaudota politiniams „bonusams“ surinkti, netampa realybe“, – 2017 metų birželio 16 dieną žurnalistams sakė D.Šakalienė.
Po pareiškimo apie pasitraukimą, valstiečių lyderiai parlamentarę skatino atsisakyti Seimo nario mandato, D.Šakalienė to nedarė. Visgi, ilgai parlamentarės darbas su liberalais netruko. Po maždaug keturių mėnesių ji nusprendė toliau darbuotis su opozicine Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime.
P.Urbšys pasitraukė dėl R.Karbauskio
Valstiečių partijai nepriklausęs Seimo narys Povilas Urbšys iš karto po Seimo rinkimų buvo koalicijos derybinės komandos dalis. Tačiau, laikui bėgant, parlamentaras nevengė kritikuoti valdančiosios valstiečių partijos. Dėl to 2018 metų pradžioje P.Urbšys buvo atšauktas iš Seimo seniūnų sueigos.
O po to, kai valstiečių lyderis R.Karbauskis atsisakė Seime pradėti tyrimą dėl jo verslo, P.Urbšys viešai pareiškė, kad dirbti frakcijoje nebegali. Dabar jis dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.
J.Džiugelis spėjo pasitraukti pats
2018 metų vasarą valstiečių frakcijos narys Justas Džiugelis viešai pavadino R.Karbauskį patologiniu melagiu, tačiau vėliau atsiprašė ir tvirtino, jog valstiečių lyderis „kartais sako netiesą ir manipuliuoja faktais“. Valstiečių frakcija rugsėjo mėnesį susirinko spręsti jo likimo, tačiau to nebereikėjo, J.Džiugelis iš frakcijos pasitraukė pats.
„Būtų naivu kovoti prieš R.Karbauskio įtaką, pinigus ir tuos metodus, kuriais jis veikia. Pasirinkau racionalų sprendimą – tos kovos nebetęsti ir pasitraukti iš frakcijos“, – savo sprendimą aiškino J.Džiugelis, pabrėždamas, kad jam ir darbams, kuriuos jis nori atlikti, nėra pakeliui su valstiečių vykdoma politika.
Palikęs valstiečius jis dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje, tačiau praėjusių metų kovo pabaigoje papildė konservatorių frakcijos gretas.
M.Puidokas norėjo tapti prezidentu
2019 metų vasarį apie narystės stabdymą valstiečių partijoje pranešė Mindaugas Puidokas. Narystę jis pranešė stabdysiantis dėl to, kad norėjo kandidatuoti prezidento rinkimuose, o valstiečiai buvo nusprendę remti vieną savo kandidatą – premjerą S.Skvernelį.
Po tokio pareiškimo jau kitą dieną slaptu balsavimu jis buvo pašalintas iš valstiečių frakcijos – iš 43 M.Puidoko kolegų jį balsavimo metu palaikė penki – du biuletenius sugadino, trys balsavo prieš pašalinimą.
Nuo tada M.Puidokas dirba Mišrioje Seimo narių grupėje.
Dėl tos pačios priežasties frakciją vėliau paliko ir Naglis Puteikis, tačiau vėliau į ją sugrįžo.
R.Martinėlį sugundė konservatoriai
Praėjusių metų vasarį valstiečių frakciją taip pat paliko ir pas konservatorius perbėgo parlamentaras Raimundas Martinėlis. Jis daugiausiai kritikavo valstiečių vykdomas sveikatos priežiūros reformas, tačiau požiūriai nesutapo ir regionų politikos bei LRT klausimais.
R.Martinėlis tvirtino prisijungęs prie konservatorių, nes daugeliu klausimų jo ir šios frakcijos pozicijos esą sutampa.
Politikas buvo pakeitęs ne vieną partiją. Valstiečių partijai jis nepriklausė.
V.Bakas įvardijo tris priežastis
Praėjusių metų liepą frakciją paliko tuometinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Jis įvardijo tris priežastis. Pirmoji – koalicijos sudarymas su teisiama „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Jis taip pat apgailestavo, kad visa antikorupcinė darbotvarkė, kuria savo tyrimo išvadomis sudarė NSGK, koalicinės derybų grupės buvo išmesta iš darbų plano.
Kaip trečią priežastį jis įvardijo koalicijos sutartyje nurodytą sprendimą Krašto apsaugos ministeriją (KAM) atiduoti būtent partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Dabar Seimo narys priklauso Mišriai parlamentarų grupei Seime.
