„Kai vakarai ankstėja, vis džiugiau sutinkame kiekvieną rytą. Dienos ilgėja šiandienos žmonėms, bet prieš 27 metus diena nebeprašvito ir sustingo 14 didvyrių. (...) Ar galima džiaugtis, kai tavo laisvę ką tik apipylė krauju ir sumalė tankų vikšruose?“ – klausė Seimo pirmininkas.
„Jie buvo be ginklo, be pykčio, tik su siekiu būti savo pasirinktoje laisvėje. Kai pilki grindiniai sugėrė jaunų žmonių kraują, buvo paskelbta, kad sužeistiesiems reikia gyvybės, reikia kraujo. Atidavėme dalį savęs kovojusiems ir nevadiname to auka, vadiname tai gyvybe daugiau kaip 700 sužeistų žmonių. Garbė jums“, – sakė jis.
V.Pranckiečio teigimu, visi, kas patyrė tragiškus šios nakties įvykius, jaučia, kad gyvenimas iki tos nakties ir po jos jau skyrėsi. „Tai buvo riba, tai buvo lūžis mūsų tautos istorijoje“, – kalbėjo Seimo pirmininkas, pridurdamas, kad „bereikalingų aukų nebuvo“.
Seimo pirmininkas pabrėžė, kad visada yra kitas pasirinkimas ir lygesnis kelias, „bet už tai mes ir dėkojame gynėjams, kad jie rinkosi prasmingą kryptį, gyvenimą ir būtį tomis dienomis, ir tą naktį“.
„Tegul ši diena būna laisva (...) kad kiekvieno lietuvio meilė taptų šakele tvirtai suaugusio vainiko, kuris vadinasi Lietuva“, – linkėjo V.Pranckietis.
Įteikta Laisvės premija
Ceremonijos metu Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė įteikė Laisvės premiją Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.
Ceremonijos metu kalbas taip pat sakė Laisvės gynėjas Robertas Gradauskas, 2013 m. Laisvės premijos laureatas kardinolas Sigitas Tamkevičius, videomenininkas Rimas Sakalauskas.
Minėjime dalyvauja buvę ir esami šalies vadovai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Laisvės kovų dalyviai, politikai, užsienio šalių diplomatai, Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nariai, kiti svečiai.
Iškilmingam minėjimui pirmininkauja Seimo pirmininkas V.Pranckietis ir Seimo narys Antanas Vinkus. Po iškilmingo minėjimo, vidudienį, Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija, kurios metu sveikinimo žodį tars Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau (vasario mėn.) nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius.
Kardinolas: artimo nemylintys žmonės atsirado neatsitiktinai – patys juos išsiugdėme
Laisvas yra tas, kuris į žmones žiūri ne kaip į konkurentus ar daiktus, bet kaip į brolius ir seseris, Lietuvai minint Laisvės gynėjų dieną sako kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Anot kardinolo, per 29 atkurtos nepriklausomybės metus Lietuvos žmonės šitokį suvokimą „šiek tiek prarado, o pinigas bei turtas daug kam yra tapęs tiesiog stabu, kuriam meldžiamasi“.
S. Tamkevičius kartu pažymėjo, kad savo artimo nemylintys žmonės atsirado neatsitiktinai.
„Mes patys juos išsiugdėme“, – per Laisvės gynėjų dienai skirtą minėjimą Seime sakė dvasininkas.
„Daugelis linkę dejuoti dėl valdininkų nesąžiningumo, korupcijos ir abejingumo paprastam žmogui, tačiau Dievo nebijantys ir savo artimo nemylintys žmonės atsirado neatsitiktinai. Mes patys juos išsiugdėme. Savo jaunystėje jie matė, kaip tėvai vogė iš kolūkių ir gamyklų, matė kaip jie veidmainiavo, net kolaboravo su Lietuvos pavergėjais“, – kalbėjo kardinolas.
„Todėl daugeliui tėvų ir senelių reikėtų daryti atgailą už vaikus ir anūkus, kurie šiandien garbina ne Dievą, bet pinigus ir savo interesus iškelia aukščiau už bendrąjį visuomenės gėrį“, – pažymėjo S. Tamkevičius.
Anot jo, Lietuvoje tik tuomet taps šviesiau, kai visi, „dvasiškiai ir pasauliečiai, valdžios žmonės ir eiliniai piliečiai prisiimsime atsakomybę už Tėvynės ateitį, kai bent bandysime keistis į gera, šalindami iš savo širdžių pyktį ir vieni kitų niekinimą“.
Pirmadienį per iškilmingą minėjimą kalbėjęs laisvės gynėjas Robertas Gradauskas savo ruožtu ragino pasitikėti šiuolaikiniu jaunimu, kad jis, kaip ir prieš 29 metus, apgins savo šalį.
Pats prieš sovietų tankus 1991-ųjų sausio 13-osios naktį stovėjęs vyras priminė, kad jam tuomet buvo 21 metai, ir atkreipė dėmesį, kad panašaus amžiaus buvo ir tuomet žuvusieji – 17, 20, 21, 22, 24, 28 metų.
„Mes stovėjome taip, tarsi vienas kitą jaustume taip, kaip savo kūno dalį, susikibome rankomis ir minties pasitraukti kur nors į šoną nebuvo. Atvažiavo tankai, išsirikiavo prieš mus, didelis variklių gausmas užmušė visas mintis. Jauti, kaip po kojomis dreba žemė, matai išsirikiavusius kareivius ir neturi jokių minčių, kad iš čia gali išeiti sveikas ar dar kaip nors pasitraukti. Priekyje tavęs priešas, už tavęs – žmonių viltis, kurią tau suteikė visi Lietuvos žmonės“, – prisiminė R. Gradauskas. „Mumis tuo metu pasitikėjo“, – pabrėžė jis.
„Pasakyčiau jaunuoliui arba sūnui, kuriam dabar irgi 21 metai, aš pasitikiu tavimi, pasitikiu, kad tu apginsi Lietuvą, tu ją kursi, ją puoselėsi, vystysi taip, kad mes jumis, jaunoji karta, galėtume didžiuotis“, – teigė laisvės gynėjas.
