Ekspertai įvertino valdančiąją daugumą ištikusią agoniją, įspėjo, ko dar laukti šiemet

2020 m. sausio 13 d. 14:52
Simbolinis frakcijos „Lietuvos gerovei“ išsibėgiojimas istorinę sausio 13 –ąją rodo gaires šiems metams – tai bus nuolatinių politinių krizių, chaoso metai, bet greičiausiai neturėsime galimybių užbaigti šią politinę agoniją. Taip mano portalo lrytas.lt pakalbinti politologai.
Daugiau nuotraukų (9)
Pirmadienį per Seimo posėdį pranešta, kad Seimo narys Kęstutis Bartkevičius paliko valdančiojoje koalicijoje esančią frakciją „Lietuvos gerovei“ ir ši naujai susikūrusi grupė parlamente iširo. Ką tai rodo ir kokie politiniai metai mūsų laukia?
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigė, kad laukia nelengvi metai.
„Koalicijos palaikymas reikalauja ypatingai daug energijos. Periodiškai ji vis byra ir reikalauja naujų pastangų vis ją iš naujo performuluoti ir perkurti.
Kiekvieną kartą toks naujas bandymas gali baigtis nesėkme. Kažkuriuo metu jau gali prieiti galutinį krizės tašką, kada nebepavyks tos daugumos sulipdyti iš atskirų Seimo narių.
Tokią situaciją mes jau turime pusę metų, kada kyla daug klausimų: ar Vyriausybė turi pakankamą atramą Seime? Vis grįžimas prie to paties klausimo tik rodo, kokia nestabili ir netvirta dabartinė Seimo dauguma“, – sakė T.Janeliūnas.
Agonija tik tęsiasi
Pasak politologo T.Janeliūno, net ir tai, kad dauguma yra nestabili ir sunkiai valdoma, bet tai nebūtinai veda į pirmalaikius Seimo rinkimus.
„Tam reikia atskiro ir pakankamai valingo apsisprendimo iš daugumos. Reikėtų ir premjero pirmo žingsnio, jei būtų noras siekti pirmalaikių Seimo rinkimų.
Seime, nors ir nėra tvirtos valdančiosios daugumos, bet opozicijos galimybės yra dar menkesnės. Atitinkamai surinkti tokią Seimo narių dalį, kuri pritartų pirmalaikiams Seimo rinkimams, net jei iš esmės subyrėtų valdančioji dauguma, būtų labai sunku tikėtis tokio varianto.
Mes galime neturėti nei rimtos daugumos, nei galimybės apsispręsti ir užbaigti tokią agoniją“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis taip pat mano, kad šie metai bus pilni chaoso ir neaiškumų.
„Taip ir tęsis toliau. Mes tuoj pat matysime pakankamai didelį chaosą, neaiškumą. Bet taip ir bus, manau, kad daugiau nieko rimtesnio neįvyks“, – teigė L.Bielinis.
Frakcijos griuvimas nebuvo netikėtas
T.Janeliūno nuomone, frakcijos „Lietuvos gerovei“ griuvimas nebuvo netikėtas ir ne pirmą kartą matome tokią situaciją.
„Kartojasi ta pati situacija, kuri buvo ir žlugus Tvarkos ir teisingumo frakcijai. Tai patvirtina tą pačią tendenciją – valdančiosios daugumo nuolatinę ir iki galo neišsprendžiamą problemą kaip formaliai išlaikyti daugumą.
Ta dauguma remiasi ne konkrečiomis partijomis ar frakcijomis, o sunkiai kontroliuojamais Seimo nariais, kuriuos R.Karbauskis bando išlaikyti toje koalicijoje“, – teigė T.Janeliūnas.
Iškyla rizika dėl pavienių politikų
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pirmadienį teigė nematantis grėsmės valdančiajai koalicijai dėl to, kad iš frakcijos „Lietuvos gerovei“ pasitraukė Seimo narys K.Bartkevičius ir ši frakcija iširo. Jo teigimu, de jure valdančioji koalicija ir toliau yra.
„Lygiai taip pat R.Karbauskis kalbėjo po Tvarkos ir teisingumo frakcijos subyrėjimo. Lygiai tas pats yra ir dabar. Matyt, vienu ar kitu būdu stengsis surinkti tuos žmones, kad turėtų bent frakcijų lygiu kažkokį formalų susitarimą.
Kitu atveju, tai reikštų papildomas problemas kiekvieną kartą, kai tik reikėtų užsitikrinti daugumą balsuojant Seime dėl vieno ar kito projekto.
Visada yra paprasčiau turėti formalų frakcijos sutikimą dalyvauti nuolat daugumos sprendimo palaikyme. Negu kaskart ieškoti ir skaičiuoti kiekvieną iš Seimo narių, kurių reikia užsitikrinti daugumą. Tai papildomos procedūrinės problemos.
Matematiškai skaičiuojant, R.Karbauskis gal ir turi tuos 71 ar daugiau balsų, bet neturint aiškaus susitarimo frakcijų lygiu, visą laiką išlieka rizika, kad tie pavieniai Seimo nariai nesilaikys susitarimo“, – teigė T.Janeliūnas.
Tokia frakcija negalėjo ilgai gyvuoti
VDU profesoriaus L.Bielinio teigimu, frakcija „Lietuvos gerovei“ negalėjo ilgai gyvuoti, nes ji susikūrė iš reikalo.
„Politinė jėga „Lietuvos gerovei“ susikūrė iš reikalo. Nebuvo kažkokių aiškių ideologinių, politinių principų ar struktūros. Tie žmonės susibūrė į frakciją tik dėl to, kad jiems taip atrodė geriau. Tokiu būdu ta frakcija negalėjo būti rimtai ir ilgai funkcionuojanti, nes nebuvo tam pagrindo.
Valdantiesiems visada palanku, kada daugiau politikų atskirai ar susitelkus į politinę frakciją yra lojalūs valdantiesiems. Aiškus jų noras – kuo daugiau palankių ir bendradarbiaujančių politikų Seime, tuo geriau valdantiesiems“, – teigė L.Bielinis.
Valstiečių lyderis R.Karbauskis teigė nematantis grėsmės valdančiajai koalicijai dėl to, kad iš frakcijos „Lietuvos gerovei“ pasitraukė Seimo narys K.Bartkevičius.
„Manau, kad tai tiesa, nes ši frakcija nebuvo principinė ir jų susitelkimas buvo atsitiktinis. Iširus šiai frakcijai, kiekvienas jų politikas, ko gero, taip ir lieka lojaliu valdantiesiems ir išliks tokiais, matyt, iki Seimo kadencijos pabaigos“, – teigė L.Bielinis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.