Lietuva 29-ąjį kartą mini Laisvės gynėjų dieną – languose sužibo žvakės

2020 m. sausio 13 d. 08:11
Lietuvoje pirmadienį tęsis renginiai, skirti tragiškų Sausio 13-osios įvykių metinėms ir Laisvės gynėjų dienai. Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą rengiama pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Kiekviename lange uždegamos žvakutės.
Daugiau nuotraukų (38)
Minėdami Laisvės gynėjų dienos 29-ąsias metines renginiais Seime ir kitose Lietuvos vietose prisimename istorines 1991-ųjų akimirkas, parodžiusias Lietuvos gyventojų vienybę ir pasiaukojimą, pagerbiame žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą.
Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių.
Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.
Vėliau – gėlių padėjimas prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje bus pakelta Valstybės vėliava ir Seime prasidės Atvirų durų valandos. Jų metu bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai, pažiūrėti istorinę vaizdo medžiagą.
Vėliau Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse. Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse.
Po šios ceremonijos bus aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Per sovietų agresiją 1991 metais žuvusių laisvės gynėjų atminimą prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą pagerbė Vilniaus mokykloje, kur mokėsi prie Televizijos bokšto žuvęs Darius Gerbutavičius.
Kaip ir kitose šalies mokyklose, sostinės „Ryto“ progimnazijoje uždegtos žvakutės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių.
„Jūs davėte Lietuvai vieną iš Sausio 13-osios didvyrių D. Gerbutavičių. Šiandien jūs, vaikučiai, augantys labai greitai, netrukus ir patys galėsite padaryti pasirinkimus“, – sakė G. Nausėda, prieš uždegdamas atminimo žvakę progimnazijos fojė.
Pasak jo, tie pasirinkimai nebėra tokie skausmingi, kaip 1991 metais, tačiau teks rinktis – būti abejingais valstybės atžvilgiu ar aktyviais ir mylinčiais šalį.
„Aš neabejoju, kokį pasirinkimą jūs padarysite“, – teigė prezidentas.
„Atrodo visa tai vyko vakar“
D. Gerbutavičius prie televizijos bokšto Vilniuje žuvo būdamas 17-os.
Iš viso per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.
Minėjime „Ryto“ progimnazijoje pirmadienį dalyvavo ir D. Gerbutavičiaus motina.
„Man sausio 13-oji kartu yra ir šventė, ir skausmas, kuris negyja niekada. Praėjo 29 metai, bet prisiminimai lieka tokie, kad atrodo visa tai vyko vakar“, – žurnalistams sakė Vincė Gerbutavičienė.
„Viskas yra gyva – motinos širdyje taip liks iki tol, kol užsimerks akys“, – pridūrė ji.
„D. Gerbutavičius buvo ir yra mūsų mokyklos mokinys. Jį kasmet prisimename tokiu laiku“, – sakė „Ryto progimnazijos“ direktorė Vida Kisielienė.
G. Nausėda įvykius stebėjo iš Vokietijos
Prezidentas G. Nausėda sakė, kad 1991 metų sausio 13-oji yra kertinė data, parodžiusi okupantui, kad „tankai, ginklai, brutali jėga – tai dar ne viskas“.
„Okupantui tai turėtų būti labai gera pamoka, jis turėtų iš to padaryti išvadas ir niekada nemėginti užgniaužti laisvės štai tokiais būdais“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
Jis pasakojo per šiuos įvykius buvęs Vokietijoje, kur tuo metu studijavo. Pasak prezidento, per atstumą jie atrodė dar baisiau, kelias dienas nepavyko susisiekti su artimaisiais.
„Norėjau viską metęs visus mokslus ieškoti namo, (...) bet tėvai pasakė: nevažiuok, geriausia, ką tu gali padaryti tai gauti išsilavinimą, grįžti į Lietuvą ir prisidėti savo žiniomis prie Lietuvos statybos“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Daugiau galėtų papasakoti mano artimieji, kurie tuo metu praktiškai visi buvo prie barikadų“, – pridūrė jis.
Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Žuvusiųjų atminimas pirmadienį taip pat bus pagerbtas Seime bei Antakalnio kapinėse.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.