Prieš 29-erius metus šią dieną įvyko masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybei jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą. Bandymai šturmuoti Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus buvo vykdomi nuo sausio 9 d. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, dar 800 buvo sužeisti.
Vilniuje pagerbiant Sausio 13-ąją žuvusius laisvės gynėjus sekmadienį uždegti atminimo laužai.
Laužai uždegti prie Televizijos bokšto, kur nepavyko išvengti žmonių aukų. Nacionalinio radijo ir televizijos pastato, kur įsibrovėlių nepabūgę žurnalistai žinias transliavo tol, kol pastatą užėmė desantininkai.
Prieš tai Seime vyko atminimo renginys, laisvės gynėjų rikiuotė, tradicinis parlamento gynėjų susitikimas Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.
Vidurdienį Laisvės gynėjai sustojo į iškilmingą rikiuotę Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje Seime, o vėliau rinkosi į susitikimą Kovo 11-osios Akto salėje, kur juos pasveikino pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis.
Jis kalbėjo, kad, stiprėjant revanšistinėms nuotaikoms Rusijoje, Lietuva turi išsaugoti laisvės dvasią ir neprarasti valios gintis.
„Jūs įkūnijate tą dvasią, kuri nelinkusi kapituliuoti ir žlugti. Palaikykite ją, neškite ją per Lietuvą, per visus gyventojų sluoksnius ir ypatingai – jaunimui. Lietuva negali kapituliuoti“, – Seime susirinkusiems 1991-ųjų sausio Laisvės gynėjams sakė V.Landsbergis.
Pasak jo, sausio 13-oji buvo suteikusį viltį, kad „stalininė blogio imperija su sostine Kremliuje“ sužlugs, tačiau tai neįvyko ir šiuo metu ravanšistinės jėgos Rusijoje siekia atkurti turėtą imperiją. „Karas ir žmonių mirtys jiems geriau negu taika ir santarvė. Žinokime, kokį kaimyną turime rytuose ir net iš aneksuotojo Karaliaučiaus pusės. Dvigalvę ir dviuodegę Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę, kuri bet kada gali būti paleista kaip replės mūsų traiškyti“, – pabrėžė V.Lansbergis.
Skambėjo oratorija
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras turi tradiciją kviesti klausytojus Laisvės gynėjų dieną paminėti prasmingai – sekmadienio vakarą teatre skambėjo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Vidmanto Bartulio oratorija „Nelaimėlis Jobas“.
Šios oratorijos pasaulinė premjera įvyko 2003 m. birželio 9 d. Vilniaus festivalyje. Tais pačiais metais ji Kompozitorių sąjungos konkurse buvo įvertinta kaip geriausias orkestrinis kūrinys, o V. Bartulis išrinktas Metų kompozitoriumi. Pasak jo, mintis parašyti oratoriją pagal gerai žinomą biblinį pasakojimą brendo beveik dešimtmetį. „Norėjosi kiek kitaip traktuoti Senojo Testamento istoriją apie Jobą, parodyti jį kaip dviejų jėgų – aukščiausios ir žemiausios – įkaitą.
Iš to kilo ir kūrinio pavadinimas, tarsi sufleruojantis klausytojui, kad Šventojo rašto „Jobo knyga“ nėra atpasakojama nuosekliai“, – pasakoja V. Bartulis. V. Bartulis priklauso vadinamajai 1968-ųjų lietuvių kompozitorių kartai, kuriai taip pat priskiriami Onutė Narbutaitė, Algirdas Martinaitis, Mindaugas Urbaitis.
Šios kartos atstovai aštuntajame dešimtmetyje atmetė bet kokias ideologines normas ir rinkosi tai, kas liudijo jų individualumą bei nepriklausomybę – romantinę pasaulėjautą, ekologiją ar minimalizmą. V. Bartulis yra pabrėžęs, kad jam pirmiausia svarbi vidinė nuostata, su kuria rašoma muzika, o ne jos paskirtis. Oratoriją` „Nelaimėlis Jobas“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Šerveniko, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras, vadovaujamas Česlovo Radžiūno.
Jobo partiją dainavo baritonas Arūnas Malikėnas, kitas partijas atliko solistai Dainius Stumbras, Mindaugas Jankauskas, Egidijus Dauskurdis ir Rafailas Karpis.
Sausio 13-ąją – puokštė renginių
Pagrindinės Laisvės gynėjų minėjimo dienos, sausio 13-osios, rytą – pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Languose bus uždegamos žvakutės. Vėliau – gėlių padėjimas prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje.
10 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje prasidės Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija. 2019 metų Laisvės premiją Seimas paskyrė Laisvės kovų dalyviui, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai.
Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje bus pakelta Valstybės vėliava ir Seime prasidės Atvirų durų valandos. Jų metu vėl bus galima apžiūrėti parodas, skirtas Laisvės gynėjų dienai. Vėliau Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse.
Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai pagerbs Laisvės gynėjus, palaidotus Alytaus, Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Rokiškio, Vilniaus kapinėse. Po šios ceremonijos bus aukojamos Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
