„Ar nebus mūsų šaunioji „žvalgybos bendruomenė“ kovoje su laisva visuomene ir Lietuvos Respublika įgijusi dar vieno sąjungininko?“ – taip apie G.Nausėdą, kuris pateikė prieštaringai vertinamas Žvalgybos įstatymo pataisas, kalbėjo visuomenininkas humanitarinių mokslų daktaras Darius Kuolys.
Viešojoje erdvėje daugiausia abejonių sukėlė prezidento siūlymas leisti žvalgybos tarnyboms iškviesti žmones į prevencinį pokalbį.
Priėmus siūlomas pataisas, žvalgybininkai taip pat turėtų galimybę be teismo sankcijos ne tik patikrinti žmonių banko sąskaitas, bet ir pareikalauti asmens dokumentų ar net sulaikyti.
Patarėjo aiškinimai neįtikino
Prezidento patarėjas Ainis Razma aiškino, jog Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos parengtomis įstatymo pataisomis esą siekiama apsaugoti asmenis nuo galimo priešiškos žvalgybos poveikio.
Tačiau tokie buvusio VSD pareigūno aiškinimai neįtikino nei žmogaus teisių gynėjų, nei saugumo ekspertų.
Parengtas pataisas sukritikavo net buvęs VSD vadovas Gediminas Grina, kurio nuomone, taip yra kuriama antra policija.
Bet ar Lietuvai tikrai reikia dar vienos, tik slapta veikiančios policijos? Ar išplėtus slaptųjų tarnybų galias žmonės galės pasijusti saugesni?
Nesaugumo jausmas didės
– Prezidento patarėjas A.Razma manęs neįtikino, kad teikiamomis pataisomis bus siekiama apsaugoti žmones, – „Lietuvos rytui“ sakė D.Kuolys. – Jis kalba apie vieną dalyką, o įstatymo projekte matyti visai kas kita.
Antai prezidento atstovas aiškina, kad asmens dokumentų patikra bus atliekama, jeigu bus fotografuojamas koks nors VSD objektas. Tačiau projekte parašyta labai aiškiai, kad žvalgybos tarnyboms suteikiama teisė bet kada patikrinti asmens dokumentus ar net sulaikyti.
A.Razma taip pat tvirtina, kad į prevencinį pokalbį galės būti kviečiami tie asmenys, kurie yra patekę į priešiškų žvalgybų akiratį, ir yra tikimybė, kad jie gali būti verbuojami.
Bet įstatymo projekte nėra detalizuota, kada tokie prevenciniai pokalbiai galimi.
Iš pateiktų aptakių formuluočių aišku, kad į pokalbį gali būti iškviestas bet kada, jei žvalgybininkams kils įtarimų, jog tavo veikla gali būti siejama su padidėjusia rizika valstybės interesams.
Siūlomose įstatymo pataisose taip pat nedetalizuota, kuo toks pokalbis skirsis nuo tardymo. Be to, negali atsisakyti atvykti pokalbio, o į VSD žmogui gali tekti eiti net nežinant, ko jis ten eina ir kuo yra įtariamas.
Manau, net pats kvietimas pokalbio yra kišimasis į žmonių privatų gyvenimą, o turint galvoje, kad VSD veikloje yra ir taip daug piktnaudžiavimo bei skandalų, tokie siūlymai – dar labiau įtartini.
– Jūs pats priminėte vieną tokių incidentų, kai žvalgybininkų įspėjimų, su kuo turėtų bendrauti ir ką gali rašyti, o ko ne, sulaukė valdžios institucijas kritikavęs politologas Kęstutis Girnius.
– Tuomet jis sulaukė perspėjimo, kad neturėtų kritikuoti prezidento ir Konstitucinio teismo.
Bet pagal dabartinį siūlomą apibrėžimą, kuris yra labai platus, kvietimų pasikalbėti ar VSD atstovų perspėjimų jau galėtų sulaukti kiekvienas aktyvesnis pilietis, kuris ką nors rašo, kritikuoja ar viešai reiškia savo poziciją.
Potencialiais prevencinio pokalbio dalyviais galime tapti, pavyzdžiui, vien suabejoję dėl krašto apsaugos finansavimo, kritikuodami prezidento veiksmus ar pareiškę neigiamą nuomonę apie kokius nors strateginius šalies projektus.
– Panašioms kalboms užkirsti kelią bandyta ir pernai, kai valstiečiai siūlė priimti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios draustų skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Tada šalies vadovai tuos projektus kritikavo, bet, regis, vėl grįžtame prie to paties.
– Tokių sumanymų išties būta, kaip ir realių bandymų persekioti už kritiką. Blogiausia, kad VSD dėl savo netinkamų ar savavališkų veiklų niekada nėra apgailestavęs ar atsiprašęs.
Prisiminkime, kad ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skandalą, kai iš esmės remiantis sufalsifikuota pažyma buvo susidorota su tuomečiais jos vadovais Vitalijumi Gailiumi ir Vytautu Giržadu.
Nors jie buvo apšmeižti, niekas jų nėra atsiprašęs. Siūlomos pataisos suteikia dar daugiau galimybių VSD savavaliauti.
– Kaip manote, kokio tikslo iš tiesų šiomis pataisomis siekiama?
– Atrodo, tarp VSD vadovų yra gajus policinis mąstymas – bausti, kištis į visuomenės gyvenimą, nors tokia tarnyba turėtų rinkti ir analizuoti informaciją ir užkardyti grėsmes dabar turimomis priemonėmis, kurių yra pakankamai daug.
Manau, teisus yra G.Grina, abejojantis, ar reikia dar vienos policijos. Jis sako, kad šios pataisos VSD veiklą dar labiau išviešins, nors to reikėtų vengti. Iš tiesų, kiltų klausimų, kur, pavyzdžiui, žvalgybininkai, gavę teisę sulaikyti asmenį, jį uždarytų?
– Gal dar yra slaptų vietų, kurių tyrėjai nerado Lietuvoje ieškodami CŽV kalėjimų?
– Tuomet turėsime kalbėti apie slaptus kalėjimus, kurie jau nebus slapti.
Vis dėlto kaip mūsų piliečiai turėtų elgtis, jei juos gatvėje bandytų sulaikyti ne policininkas, o civiliškai apsirengęs žvalgybininkas? Iš kur jiems žinoti, kad tai ne koks nors apsišaukėlis?
Iš karto kils nesaugumo jausmas, o slaptosios tarnybos turėtų siekti priešingo rezultato – kad saugumo jausmas didėtų.
Beje, VSD dirba ne vien sąžiningi ir įstatymų besilaikantys pareigūnai. Ten irgi būta piktnaudžiavimo atvejų. Vienas toks paaiškėjo parlamentinio tyrimo metu, kai sužinojome apie dešimtmetį trukusį žurnalisto sekimą.
Civilizuotoje valstybėje tai būtų absoliučiai neįmanomas dalykas, o mes su tuo susitaikome kaip su tikrove, kurią sveikina politikai, buvusi prezidentė.
– Kuo gali grėsti tokia slaptųjų tarnybų intervencija į civilinį gyvenimą?
– Istorija parodė, kad lietuviai ištveria viską, bet tokios plačios slaptųjų tarnybų galios mūsų pilietines laisves ir teises gali smarkiai suvaržyti. Bėda, kad tos galios nėra aiškiai apibrėžiamos.
Laisvoje visuomenėje neturėtų būti taip, kad į viešą diskusiją įsikištų slaptoji tarnyba, kuri imtų svarstyti, ar tos viešos diskusijos dalyvis galvoja teisingai, ar ne.
– Ar jums nekliūva tai, kad šias žvalgybininkų rengtas pataisas teikia prezidentas?
– Tai gana natūralu, tik prezidentas neturėtų leistis specialiųjų tarnybų išnaudojamas, turėtų kritiškiau vertinti pateiktus siūlymus, labiau į juos įsigilinti. G.Nausėda privalo neužmiršti, kad yra demokratinės respublikos prezidentas ir turi ginti laisvos respublikos principus.
– Bet dabar prezidentas lyg ir pasidavė slaptųjų tarnybų įtakai.
– Mes pataisas vertiname kritiškai, bet gal prezidentas turėjo kitų argumentų, gal neišklausė teisininkų, o gal tokių neatsirado? Man atrodo, kad pačioje Prezidentūroje šiuo atveju pristigo rimtos diskusijos.
Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad Prezidentūra paskelbė, jog tokios pataisos teikiamos. Dar visai neseniai tokios praktikos nebuvo ir kai kurie projektai į Seimą keliaudavo visuomenei apie jas nieko nežinant.
Lenda ne į savo daržą
VSD užmojus kritiškai vertino ir žinomas politologas K.Girnius. Jo nuomone, saugumas vėl veržiasi ne į savo sritį.
– Buvote iškviestas saugumo „pasikalbėti“ dar 2008 metais. Tada agentai ir aukščiausi VSD pareigūnai įspėjo, jog jumis neva domisi užsienio žvalgyba, o jūsų kritika, skirta tuomečiam prezidentui Valdui Adamkui bei Konstituciniam teismui, gali kenkti valstybei.
Turėdamas tokios patirties, matyt, galite įvertinti ir vadinamuosius prevencinius pokalbius, kuriuos siekiama įteisinti? – „Lietuvos rytas“ paklausė K.Girniaus.
– Esu griežtai nusistatęs prieš šį projektą. Todėl, kad tai labai lengvai gali virsti paprasčiausiu piktnaudžiavimu. Mano pavyzdys tai aiškiai įrodo.
Juk buvo akivaizdu, kad visos mane tuomet pasikvietusių pareigūnų kalbos apie tai, jog jie mane nori įspėti dėl kažkokių galimų rusų provokacijų, yra tik priedanga.
Jie man aiškino, kad su manimi gali nusifotografuoti, o po to nuotrauką paviešinti kokie nors rusų žvalgai, gali būti kitokių provokacijų. Aš jiems sakiau, kad neįžvelgiu tokio pavojaus, nes neturiu jokių paslapčių.
Taigi esminis dalykas buvo tuomečio VSD vadovo Povilo Malakausko klausimai ir priekaištai man, kad aš kritiškai rašau apie prezidentą ir Konstitucinį teismą.
Aš jam atsakiau, kad geriau kritikuoti juos, o ne virėją, kuri neturi jokios įtakos valstybės valdymui. Bet tuose klausimuose buvo aiškiai justi mintis, kad kritikuodamas kaip nors galiu kelti pavojų ar kenkti valstybei.
– Atrodo, kad dabartiniame projekte jums labiausiai užkliuvo siekis įteisinti prevencinius pokalbius.
– Galiu retoriškai paklausti: kaip galima pasitikėti VSD teikiamais įstatymo projektais, kurie išplečia jo galias, kai pati institucija yra nepatikima?
Pastaraisiais metais buvo ne vienas garsus VSD pareiškimas ar veiksmas, kurie pasirodė visiškai nepagrįsti, bet jau iš tolo kvepėjo politikavimu.
Pavyzdžiui, apkaltino signatarus Zigmą Vaišvilą ir Rolandą Paulauską kenkiant valstybei, paskelbė, jog neva išskirtinių teisių reikalaujantys lenkai irgi yra vos ne Rusijos penktoji kolona.
Atrodo, kad VSD taip tiesiog nori parodyti, kad jis atlieka labai svarbų darbą. Bet mes nematome labai didelių laimėjimų gaudant Rusijos šnipus.
Bene didžiausia saugumo pergalė šioje srityje – kalėjime tebelaikomas Algirdas Paleckis.
Mano nuomone, VSD nori sukurti įspūdį, kad atlieka labai didelį užkardymo ir prevencijos darbą, bet norint jį pagerinti esą reikia įteisinti tokius „pokalbius“ ar kitas priemones.
Manau, žvalgyba turėtų užsiimti savo tiesioginių funkcijų atlikimu, o ne mėginti įgyti daugiau galių politiškai paveikti žmonių minties ir žodžio laisvę.
Pavyzdžiui, Centrinė žvalgybos valdyba net negali bendrauti su JAV piliečiais, tai turi teisę daryti kita institucija. Ten labai aiškiai suvokiama, kad bet kokie žvalgybos ir specialiųjų tarnybų mėginimai užsiimti tuo, kas peržengia jų tiesioginio darbo ribas, yra pavojingi ir potencialiai antidemokratiški.
– Girdėti kalbų, kad pastaraisiais metais, ypač dėl to, kad vyksta karas Ukrainoje, labai sustiprėjo ne tik žvalgybos, bet ir kitų jėgos struktūrų įtaka politikai bei viešajai erdvei. Ar tai nėra pavojinga?
– Tikiuosi, kad tikro pavojaus šalies demokratinei sanklodai dar nėra. Tačiau reikėtų vis dažniau prisiminti paprastą dėsnį, kuris galioja visame pasaulyje – jei esi plaktukas, visur matai vinis.
Kitaip sakant, daugeliui žmonių, dirbančių tokiose struktūroje, paprasti piliečiai yra potenciali grėsmė valstybei ar jos saugumui. Todėl ir mėginama išplėsti galias, kad tas „grėsmes“ būtų galima valdyti.
– Kaip vertinate tai, kad šį projektą VSD pateikė prezidento G.Nausėdos rankomis?
– Mane labai nustebino, kad šalies vadovas pritarė tokiems ne itin protingiems užmojams.
Susidaro įspūdis, kad prezidento poste G.Nausėda dar jaučiasi nelabai tvirtai, todėl ir mėgina ieškoti visokių atramų. Tai, manau, rodo ir fotografavimasis su karine uniforma – žmogus, akivaizdu, nori pasirodyti „tvirtai“.
Bet tikiuosi, kad laikui bėgant prezidentas subręs ir supras, kad tokie įstatymų projektai, kaip šis, yra pertekliniai.
