Teismas paskelbė pertrauką iki kovo 2-osios, ir per šį laiką šalys turėtų suderinti taikos sutarties sąlygas. Taikos sutartį dar pernai inicijavo R.Malinauskas.
„Numatyti trys alternatyvūs padarinių šalinimo būdai“, – sutarties sąlygas komentavo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius.
Ginčas dėl R.Malinausko močiutei priklausiusio namo teisme vyksta jau kelerius metus. Gindamas viešąjį interesą prokuroras kreipėsi į teismą dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto pripažinimo negaliojančiais bei statybos padarinių šalinimo.
Kartą ši byla jau buvo išnagrinėta, tačiau 2018-ųjų gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) bylą dėl R.Malinausko paveldėtos sodybos Latežerio kaime grąžino Kauno apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismui grąžinta ir iš naujo nagrinėti nutarties dalis, kuria R.Malinauskas buvo įpareigotas nugriauti gyvenamojo namo dalį, stoginę, lauko židinį, sutvarkyti statybvietę, taip pat dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
LAT įpareigojo Kauno apygardos teismą išsiaiškinti situaciją dėl statinio patekimo į pakrantės apsaugos juostą 2006 metais, kai buvo išduotas statybos leidimas, o ne vadovautis šių dienų esama faktine situacija.
Taip pat LAT konstatavo, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra prieštaringa, kadangi apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių ir nurodė šias klaidas ištaisyti.
Pasak Druskininkų savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo Renaldo Viščinio, šis pastatas, nekeičiant pastato užstatymo ribos upės atžvilgiu, buvo įrengtas rekonstruojant 1960 metais pastatytą ūkinės paskirties statinį/tvartą, kuriame pagal senųjų kaimų gyventojų papročius buvo laikomi gyvuliai.
Rekonstrukcijos metu buvo sutvarkytos srutų duobės bei įrengta šiuolaikinė valymo įranga, taip užtikrinant Ratnyčios upės ekologinę apsaugą.
R.Viščinis pridūrė, kad bylos nagrinėjimo metu tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek dvi nepriklausomos ekspertizės patvirtino, kad rekonstruojant ūkinį pastatą jo geografinė padėtis nepasikeitė, o kairys rekonstruoto pastato kampas netgi buvo atitrauktas toliau nuo upės.
Byloje nustatyta, kad dėl gamtinių procesų Ratnyčios upėje, vykstant krantų erozijai, vyko upės išplatėjimas, dėl ko neliko reikalaujamo atstumo tarp vandens telkinio ir pastato. Šiuo metu dalis pakrantės yra atstatyta.
„Bylos šalys, įskaitant savivaldybės administraciją, sutikdamos, kad ginčo neliktų atkūrus erozijos paveiktus krantus, taikos sutartimi derina upės kranto atstatymo sąlygas“, – pranešė R.Viščinis.
