Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius ir VDU politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis portalui lrytas.lt pakomentavo apie JAV ir Irano akistatą, kuo ji gali pavirsti ir kaip paveikti Lietuvą.
Politologai pastebėjo, kad Lietuva nėra pasiruošusi jokiai konfliktinei situacijai ar gamtos kataklizmui. Tai puikiai atskleidė gaisras Alytuje, kur tarnybos neturėjo būtiniausios įrangos.
Girdisi atgarsiai, kad JAV susitvardys
VDU profesorius Egdūnas Račius teigė, kad nesitikėjau tokio Irano žingsnio.
„Buvau įsitikinęs, kad Iranas tvardysis. Maniau, kad jie kerštaus, tačiau tik trečiųjų asmenų rankomis. Akivaizdu, kad Irano rėžimas pasijuto trapus ir į kampą įvarytas piliečių, todėl negalėjo nesiimti kažkokio veiksmo. Irano karinis vadas Qasema Soleimani buvo tikrai populiarus ir keršto iraniečiai norėjo. Lygtais tas kerštas buvo įvykdytas, bet neskausmingai amerikiečių pusei.
Girdėjau apžvalgininkus, kad ko gero JAV, jei nesuskubo suduoti smūgio iš karto, tai galbūt susitvardys. Galbūt prezidentas Donaldas Trumpas ir norėtų tą smūgį suduoti, bet, matyt, Pentagone yra sveiko proto žmonių, kurie mano, kad eskaluoti bent kol kas neverta, nebent Iranas dar imtųsi kitų veiksmų, tuomet atsakytų.
Kamuolys dabar yra amerikečių pusėje. Jei dabar jie susilaikys, matyt, lauks, ar bus antrasis smūgis ir į kurią pusę jis būtų. Tada būtų galima įsivaizduoti, kad galėtų prasidėti vienas blogesnių scenarijų“, – kalbėjo Egdūnas Račius.
Pasak E.Račio, regioninio karo grėsmė neabejotinai ir toliau augs: „Iranas tikrai veiks per trečiuosius asmenis, per Irako šiitų įvairias ginkluotas draugoves, kurios ir toliau puldinės JAV bazes, karius, amerikiečių civilius, kurie dirba Irake.
Klausimas tik, ar jau dabar JAV pasiryš suduoti atsakomąjį smūgį Irano teritorijoje bombarduodamos tam tikrus objektus. Viliuosi, kad dar JAV šį kartą to nepadarys ir ta taurė dar nėra perpildyta. Tai nereiškia, kad Iranas, ypač netiesiogiai, nebandys tos taurės perpildyti“, – teigė E.Račius.
Iraniečių atsakas – greitas ir simboliškas
VDU politologijos katedros profesorius Šarūnas Liekis teigė, kad po JAV žingsnio linkviduojant vieną įtakingiausių Irano karinių vadų Qasemą Soleimanį, buvo akivaizdu, kad bus atsakas.
„Tikėtis, kad bus atsisakyta atsakomųjų veiksmų būtų per naivu. Kaip ir kalbos, kad iraniečiai per silpni ir niekas nieko nedarys. To reikėjo laukti. Tik buvo klausimas – kada. Vyko labai greitai ir simboliškai – tuo pačiu metu, kai Soleimanis buvo susprogdintas oro uoste, tokiu laiku buvo smogta ir amerikiečių bazėms.
Kas laukia toliau? Dabar kamuolys permestas į amerikiečių rankas. Dabar jie turi pasirinkti, ar jie eskaluos konfliktą ir eis į karą, ar bandys ties ta vieta viską stabdyti. Žinant D.Trumpą, jis yra neprognozuojamas ir niekas nesiims prognozuoti kokių toliau veiksmų jis imsis. Akivaizdu, kad B.Obama būtų bandęs deeskaluoti.
Iraniečiai yra pasiryžę tolesniai eskalacijai ir tai akivaizdu. Jai sakysi, kad nesi pasiryžęs tolimesniam karui ir neblefuosi, raketomis neapšaudysi amerikiečių“, – teigė profesorius Š.Liekis.
Kaip paveiks Lietuvą?
VDU profesorius E.Račius svarstė, kaip aštrėjantis konfliktas Vidurio Rytuose gali paveikti Lietuvą.
„Galime kalbėti apie Lietuvos piliečių, civilių, karių, kurie dirba ar atostogauja gal ne Irake, bet Irane prizmę. Lietuva tai galėtų paliesti netiesiogiai. Žinome, kad keliose bazėse Irake yra Lietuvos karių, nors jų ir nėra daug. Per bet kokį išpuolį jie yra potencialus taikinys ir gali nukentėti. Yra ir mano pažįstamų žmonių, kurie yra Lietuvos piliečiai ir dirba ne JAV koalicijos sudėtyje, bet tarptautinių organizacijų sudėtyje ir tų piliečių saugumas išties yra rizikos zonoje.
Be to, naftos kainos galėtų paveikti Lietuvos ekonomikos vystymąsi, tačiau nenorėčiau leistis į detales, nes nesu ekonomistas. Lietuvoje neturėtume įsivaizduoti, kad esame kažkoks labai svarbus veikėjas, į kurį atsigręžtų įpykę ir įtūžę iraniečiai ar irakiečiai“, – sakė E.Račius.
VDU politologijos katedros profesorius Š.Liekis teigė, kad konfliktas tarp JAV ir Irano gali atrišti Rusijos rankas.
„Tai gali atrišti rankas Rusijai. Kokių veiksmų gali imtis Rusija? Galimas pakankamai ribotas variantas, kad jie bandys užsiimti revančizmu Ukrainoje ir Baltarusijoje. Kitu atveju, jie gali norėti ir daugiau“, – pažymėjo pašnekovas.
Lietuva bet kokiam kataklizmui nėra pasiruošusi
Pasak politologo Š.Liekio, Lietuvoje visą šią savaitę buvo gana ramu ir atrodė, kad niekas nevyksta. Valdžios institucijos neorganizavo jokių pasitarimų. Valstybės gynimo taryba su prezidentu Gitanu Nausėda priešakyje jau savaitės pradžioje galėjo susitikti ir apsitarti.
Kaimyninėse valstybėse nuo savaitės pradžios vyko Nacionalinių komitetų bei Vyriausybės posėdžiai ir pasitarimai.
„Kyla klausimas Vyriausybei ir valdantiesiems: kiek Lietuvoje yra parengta atsargų karo atveju? Kiek mes turime dujokaukių ar kitos įrangos. Mes nesugebame užgesinti gaisro Alytuje. Kiek Lietuva yra pasiruošusi rimtesniam konfliktui?“, – kalbėjo Š.Liekis.
Politologas E.Račius svarstė, kad pastaruoju metu Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas dirba. Galbūt jie pasitelkė daugiau žmonių situacijos stebėjimui.
„Jei valdžia viešai paskelbtų, kad iškilęs pavojus, kad mes imsimės kažkokių papildomų priemonių. Manau, kad to daryti neverta. Tikėtina, kad Vyriausybės, Parlamento ir Prezidentūros vadovai yra informuojami.
Faktas, kad Lietuva nėra pasiruošusi bet kokiam kataklizmui ir nebūtinai tai siejama su teroristiniu išpuoliu. Tai gali būti kažkokia gamtos stichija. Matėme ir Alytaus gaisrą, kad mūsų tarnybos tikrai nėra tam pasiruošusios ir neturi įrangos.
Manau, kad Lietuvoje neturėtų kelti sumaišties ir panikos ar imtis kokių skubotų veiksmų. Jei Lietuvoje dabar skubėtume pirkti įrangą, kaukes ar dar kažką, tai kiltų taip pat daug problemų. Žinoma, ilgalaikėje perspektyvoje tai turėtų būti daroma, bet be skubos“, – teigė E.Račius.
