Į klausimus atsako visuomenės veikėja, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Karlos Gruodis parengtas ir 1995 metais publikuotas straipsnių rinkinys „Feminizmo ekskursai: moters samprata nuo antikos iki postmodernizmo“ manyje sukėlė tikrą revoliuciją: apvertė aukštyn kojomis mąstymą, sujaukė jausmus.
Pamenu, įveikiau aš tuos 606 puslapius, o galvoje – vienintelis klausimas: „Nejaugi gyvenime viskas taip blogai, kaip čia rašoma?“
Perskaičiau dar kartą... ir supratau: Lietuvos realybė – dar prastesnė, todėl su visu tuo reikia kažką daryti.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Nerimą kelia gilėjanti socialinė atskirtis ir perdėm lėti, nepakankamai tvarūs demokratizacijos procesai. Tai ypač pasakytina apie moterų, kurios gyvena tarsi pusiaukelėje į modernybę, padėtį.
Praėjus šimtui metų po to, kai buvo paskelbtos pirmosios Lietuvoje moterų politinės darbotvarkės, negalime pasidžiaugti nė vienu pilnai įgyvendintu punktu; suformuluoti prieš amžių, jie ir šiandien nepraranda aktualumo, nesvarbu, kalbėtume apie moterų ekonominę autonomiją ar asmens orumą ir neliečiamybę.
Judant tokiu tempu lyčių lygybei pasiekti neužteks ir tūkstantmečio, o taip norėtųsi vaikaičiams palikti pasaulį be seksizmo.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Nebūsiu originali primindama, kad laisvė, demokratija, atvirumas ir bendrystė yra tarsi kūno raumuo – nelavinamas jis greitai nunyksta. Nei vienos iš šių vertybių nepavyks paveldėti. Visos jos turės būti išsikovotos, išpuoselėtos, apgintos... vėl ir vėl.
Tai ypač pravartu prisiminti, kai įvairių paskatų vedini „pranašai“ stengsis įpiršti (dažniausiai moterims), jog kovų laikai – praeityje arba nedera prie rankinės spalvos.
Jie visad nutyli tiesą: nesvarbu, mažos ar didelės, pastangos kurti geresnį ir teisingesnį pasaulį – tarsi skrydis, lavinantis sparnus, kuriuos išskleidus, šliaužioti nebepavyksta. Todėl nepraleiskime progų skraidyti.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Kodėl gi nepasvajojus? Jei būtų suteikta antra proga, norėčiau būti dailininke tekstilininke ir kultūros reiškinius tyrinėjančia sociologe, gyvūnų elgesio eksperte ir kraštovaizdžio kūrėja.
Puiku būtų viską sujungti į visumą ir, įvaldžius pačius įvairiausius komunikacijos su aplinka būdus, gyventi kritine įžvalga, jausmais ir pojūčiais turtingame pasaulyje.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
