Prezidentas su komanda išreiškė formalų palaikymą mamoms. Moterys viliasi, kad vėliau bus ir daugiau žingsnių padedant susigrąžinti svečiuose šalyse svetimuose šeimose likusius gyventi Lietuvos piliečius. Tai liudija ir gruodžio mėnesį priimta Seimo rezoliucija.
Prezidentas išreiškė palaikymą
Viena iš kreipimosi į prezidentą iniciatorių Gražina Leščinskienė žiemos šventes sugrįžo švęsti iš Norvegijos į Lietuvą pas šeimos narius, tačiau ji parvyko be sūnaus. Berniukas gyvena su globėjais Norvegijoje ir tik kelis kartus per metus pasimato su mama.
G.Leščinskienė portalui lrytas.lt papasakojo daugiau apie sūnaus gyvenimą Norvegijoje, pasimatymus su juo ir redakcijai perdavė prezidento atstovų laišką.
„Išreiškiame palaikymą jūsų siekiui susigrąžinti vaikus į savo šeimas ir tikimės jūsų aktyvaus bendradarbiavimo bei konstruktyvios sprendimų paieškos su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir užsienio valstybių institucijomis, sprendžiant šį klausimą.
Savo ruožtu Respublikos prezidentas, kaip valstybės vadovas, įgyvendindamas jam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, atstovauja Lietuvos valstybei ir veiks taip, kad Lietuvos valstybė būtų tinkamai atstovaujama santykiuose su kitomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaujantis visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis“, – prezidento poziciją gruodžio 17 dienos laiške išdėstė Prezidentūros kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Bogušienė.
Prezidento atsakas ir Seimo rezoliucija teikia vilčių
Prezidento atsako sulaukusi G.Leščinskienė teigė, kad tai formalus prezidento palaikymas, tačiau jis teikia vilčių.
„Anksčiau palaikymo tokio nebuvo, bet dabar jau yra. Norėtųsi ir iš paties prezidento plačiau išgirsti jo poziciją šiuo klausimu.
Tikiuosi, kad ir užsienio reikalų ministerija bei ambasada labiau padės savo piliečiams“, – sakė G.Leščinskienė.
Gruodžio pradžioje Seime buvo priimta rezoliucija „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“. Rezoliuciją Seimui pateikė Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Valerijus Simulik, Gediminas Vasiliauskas ir Guoda Burokienė.
„Tai pozityvus žingsnis į priekį. Svarbiausia, kad institucijose dirbantys žmonės išties norėtų prisidėti“, – sakė G.Leščinskienė.
Rezoliucijoje Seimas ragina prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją daugiau dėmesio skirti Lietuvos piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse, didinti konsulinės pagalbos šioms šeimoms efektyvumą ir kokybę.
Taip pat teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros, kuris suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių.
Rezoliucijoje užsienio reikalų ministerija skatinama sudaryti patvirtintų vertėjų ir advokatų sąrašus visose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės, taip siekiant užtikrinti kokybiškas konsultacijas į krizinę situaciją patekusioms lietuvių šeimoms.
Taip pat steigti šeimos atašė etatus Lietuvos ambasadose šalyse, kuriose gyvena gausios lietuvių bendruomenės. Taip pat rezoliucija siūloma Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išskaidyti į dvi atskiras institucijas.
G.Leščinskienė prisiminė kaip prieš keletą mėnesių bendravo su Lietuvos ambasada Norvegijoje.
„Jie klausė, kuo galėtų mums padėti. Mes prašėme kelių dalykų. Vienas iš jų, tai statistikos – kiek yra iš viso Norvegijoje iš lietuvių paimta vaikų“, – teigė pašnekovė.
Prisiminė paskutinį susitikimą su sūnumi
Lietuvė G.Leščinskienė su savo sūnumi paskutinį kartą buvo susitikusi spalio mėnesį. Kitas susitikimas numatytas vasarį.
„Kaip visuomet bendravome prižiūrimi darbuotojų. Dažniausiai prižiūri trys arba keturi žmonės. Kalbėjomės norvegiškai, nes jis neturi lietuvių kalbos mokytojo, o kalbą pamiršo.
Man nelabai patinka, kaip jis maitinamas. Ten yra įprasta gerti „colas“ ir valgyti tokį maistą, kuris mums nepriimtinas.
Apie dabartinius globėjus nieko nežinau, nes negalima apie tai kalbėtis. Tik pasakoja, kaip sekasi mokykloje ir ką veikia. Dabar jis labai susidomėjo šokiais, labai išaugo. Labai gerai sekasi matematika.
Mes bendraujame labai šiltai ir labai sunku išsiskirti. Jaučiasi, kad jis labai pasiilgsta. Susitikimai dabar organizuojami tokioje aplinkoje, kur galime kepti pyragą ar kokius vaflius ir nebesėdime tik prie stalų“, – sakė G.Leščinskienė.
Lietuvė nuolat bendrauja su advokatais ir artimiausiu metu vėl kreipsis į teismą dėl berniuko grąžinimo.
2015 metais Norvegų „Barnevernet“ sulaikė G.Leščinskienės brolį
Primename, kad 2015 metų sausio 26-ąją Šiaurės Norvegijoje buvo sulaikytas lietuvės G.Leščinskienės brolis Ramutis Stašys.
Jis pasiėmė sesers sūnų Gabrielių iš mokyklos ir pamėgino automobiliu parsivežti į Lietuvą, tačiau Švedijos kelte buvo sulaikytas. Gabrielius buvo sugrąžintas į Norvegiją ir perduotas vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ atstovams. Iki šiol jis gyvena pas globėjus.
Nemalonumai prasidėjo, kai vaikas Norvegijoje pradėjo lankyti mokyklą. G.Leščinskienė gavo žinutę iš mokyklos, o atėjusi sulaukė klausimų, kodėl jos sūnus dažnai vaikšto į tualetą ir plaunasi rankas. Mamai buvo rekomenduota vaiką nuvesti pas psichologą, o jos namuose ėmė lankytis „Barnevernet“ atstovės.
2014 metų birželį moteriai telefono žinute buvo pranešta, kad jos vaikas iš mokyklos paimtas „Barnevernet“ darbuotojų.
Po šių įvykių Lietuvoje nuskambėjo ne vienas atvejis, kai į Norvegiją išvykę lietuviai dėl įvairių priežasčių prarado teisę auginti savo vaikus ir teisybės ieškojo Lietuvos bei Norvegijos teismuose.
