Generalinis prokuroras E.Pašilis gali būti beveik tikras, kad jam be didelių pastangų pavyks susižerti nemenką kompensaciją už ankstesnį darbą Ukmergės teisme, kuris buvo užterštas gyvsidabriu.
Juo labiau kad kelias jau pramintas. 31 asmeniui, kurie ieškinius dėl žalos atlyginimo teikė dar 2015 metų gruodį, Aukščiausiojo teismo nutartimi priteista 344,5 tūkst. eurų. Jie dar kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą.
Tuo metu, kai kiti kilo į kovą, E.Pašilis tupėjo kaip pelė po šluota, nes Prezidentūroje sprendėsi jo karjeros reikalai. Jei tuometis ukmergiškis teisėjas būtų suraitęs parašą po ieškiniu, šiltą kėdę sostinėje būtų matęs kaip savo ausis.
Eiliniu prokuroru nepabuvęs, o iš karto į generalinius taikęsis pareigūnas prisiekinėjo, kad prieš valstybę nekovos, o savo sveikatos bėdų nenorėtų sieti su darbu.
Bet dabar jau nebėra ko prarasti – kadencija į pabaigą, o kad ji nebus pratęsta, turbūt nujaučia ir pats. Tad E.Pašilis nutarė net nelaukęs kadencijos pabaigos paduoti į teismą valstybę, nors jo pareiga – ginti jos interesus ir pasirūpinti, kad nusikaltimai būtų ištirti, o kaltininkai atsidurtų teisiamųjų suole.
Gyvsidabrio Ukmergės teisme buvo rasta net tris kartus, iš viso – trys kilogramai. Įtarta, kad jo galėjo paskleisti nuosprendžiu nepatenkinti nusikaltėliai.
Bet ikiteisminiai tyrimai baudžiamosiose bylose, kurios buvo iškeltos dėl neteisėto disponavimo nuodingomis medžiagomis ir galimo teroro akto, buvo sustabdyti nenustačius nusikalstamas veikas padariusių asmenų.
Generalinis prokuroras, užuot prisiėmęs dalį atsakomybės, kad nebuvo ištirtas rezonansinis nusikaltimas, visiems parodė pavyzdį, kaip be skrupulų galima pamiršti anksčiau duotą pažadą ir pamelžti valstybę.
