Ar gali J.Narkevičiaus akmenukas išversti iš kelio visą Vyriausybės vežimą?
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistas Mindaugas Vasiliauskas kalbėjosi su buvusiu valstiečių ir žaliųjų patarėju viešųjų ryšių klausimais Liutauru Ulevičiumi bei Mykolo Romerio universiteto docentu Vytautu Dumbliausku.
– Pradėkime nuo karščiausios dienos aktualijos – kitų metų biudžetas jau priimtas. 85 Seimo nariai balsavo už, 48 prieš, 3 susilaikė. Pone Dumbliauskai, kalbant apie biudžeto proceso svarstymo, rengimo, derinimo procesą, bene dažniausias žodis, kokį girdėdavau iš politologų lūpų – chaosas. Ar jums taip pat pasirodė?
V.Dumbliauskas: Taip, pasirodė. Galbūt labiausiai todėl, kad matėsi tiesiog plika akimi iš šalies tokiam stebėtojui, kad Seimo valdančioji koalicija nelabai susišneka su savo Vyriausybe. Šita problema jau sena, ji nuo pat pradžių buvo. Padėti pagrindai šiai problemai buvo, kai buvo priimta garsioji profesionalų Vyriausybė.
Tada matėsi, daugelis ekspertų sakė, kad tai blogai, nes tie profesionalai atėjo iš šalies, neturi jokio ryšio su Seimo dauguma. Netgi asmeninių ryšių neturi. Tai vis tiek svarbu.
Kai buvo socdemai daugumoje, pavyzdžiui, Gediminas Kirkilas buvo krašto apsaugos ministras, tai jis buvo vienas iš partijos lyderių.
Seimo daugumai kalbėtis su tokiu ministru, kuris yra tavo senas kolega, netgi partijoje vienas aukštesnių – o dabar atėję žmonės iš šalies valstiečiams buvo visiškai neįdomūs ir savotiškai padėjo pagrindus tam nesusišnekėjimui.
O biudžetas, kadangi paskutiniai priešrinkiminiai metai, akivaizdu, čia netgi amerikoniškuose vadovėliuose politikos mokslų rašo – kiekvienas parlamento narys stengiasi parvežti lašinių savo apygardos rinkėjams.
Tai čia lašiniai akivaizdūs, kada ne tik išrinkti vienmandatėse, bet ir daugiamandatininkai galvoja apie save, savo ateitį ir siūlė viešai dalykus, kurie, matyt, vertė rautis plaukus kai kuriuos Vyriausybės narius.
Matėsi, netgi finansų ministras labai rezervuotai šnekėdavo. Čia, manau, didžiausia problema, kad tarp Vyriausybės ir daugumos nebuvo ryšio.
Matyt, toliau tas dalykas stiprės, bet kalta yra ta idėja, kad valdys profesionalų Vyriausybė.
– Pone Ulevičiau, jūs dirbote su valstiečiais apie 3 metus. Jūs, kaip matęs visą virtuvę, kaip paaiškintumėte chaosą?
L.Ulevičius: Gal pirmas ir pagrindinis dalykas yra ekonominio augimo spąstai, į kuriuos pakliuvo Vyriausybė ir valdančioji koalicija. Augant ekonomikai, teoriškai ir faktiškai didėja perskirstomų lėšų arba biudžeto pyragas, kurį galima pjaustyti.
Atsiranda labai daug interesų grupių, kurios norėtų tą didesnį gabalą pasiimti – vieną, kitą, trečią. Mes tą metų eigoje ir matėme – tai mokytojai, tai ugniagesiai, policininkai, medikai, dar kažkas.
– Bet lūkesčiai buvo sukelti visiems?
L.Ulevičius: Ekonomika auga, tarsi situacija gerėja ir tarsi susidaro iliuzija, neva pinigų yra labai daug. Ir tada atrodo tik gero peilio ir pyrago pjaustymo uždavinys, kad visiems užtektų.
Bet faktiškai tas augimas nėra begalinis. Jeigu teisingai pamenu, realus prieaugis, palyginus su praeitais metais, ką mes turėjom dabar, yra 200-300 mln. eurų.
Tai jeigu mes vaiko pinigams padidinti skiriam beveik 100 mln., tai įsivaizduokite, kiek kitoms sritims liko padidėjimo galimybė. Ir kai lūkestis iš įvairių interesų grupių buvo labai didžiulis, Vyriausybė tarsi iš karto to nestabdydama, o sakydama, kad gerai, didinsim ir jums, ir jums, papuolė į tuos spąstus, kai atėjo galutinis momentas, kai paaiškėjo konkretūs skaičiai. Paaiškėjo, kad ir tiems trūksta, ir tiems, ir visiems trūksta.
– Kitaip tariant, pažadus dalino nepaskaičiavę, kaip juos padengti?
L.Ulevičius: Iš dalies ir pati Vyriausybė žadėjo per daug, ir atsirado interesų grupės, kurios sakė: va čia daug pinigų galima pasiimti. Nors realiai, ką reikėjo daryti – sėsti visiems kartu prie stalo ir kartu visiems dalinti tą pyragą, o ne atskirais gabaliukais. Ir natūralu, tada kiekvienas kaldrą į save: man daugiau, man dar 10, man dar 5, man dar 3.
– Premjeras S.Skvernelis vakar pareiškė, kad priims sprendimą dėl susisiekimo ministro J.Narkevičiaus, prezidento patarėjas sakė, kad kitą savaitę žadėjo. Šiandien premjeras pasakė, kad po Naujųjų metų, bet sprendimas gali lemti ne tik ministro, bet ir visos Vyriausybės ateitį. Pone Dumbliauskai, ar gali būt, kad nusprendus paaukoti J.Narkevičių, gali sugriūti visa koalicija ir Vyriausybei taip pat tektų atsistatydinti? Ar tai gali būti daugiau premjero blefas?
V.Dumbliauskas: Gali būti blefas, nes vieno ministro pakeitimas – mes gi turime savo politinėje istorijoje nuo 1990 m. ne vieną tokį atvejį.
Paskutinis ryškesnis – Dainius Kreivys, kada pareikalavo Dalia Grybauskaitė dėl jo verslo, jis motinai užrašęs buvo, suko malūną pinigėlių. Andrius Kubilius labai gynė D.Kreivį ir vis tiek turėjo atsistatydinti.
Turi suprasti valdančioji dauguma, kad ministras yra ministro pirmininko ir prezidento kompromiso rezultatas. Jei viena pusė, kuri padėjo parašus ant Vyriausybės, nepatenkinta tuo ministru, tai viskas iš esmės tam ministrui.
Nereikia šnekėti, kad S.Skvernelis juo pasitiki – viskas, jo karjera kaip ministro yra baigta. Arba jeigu S.Skvernelis panoro 3 ministrus kaukšt ir atleido.
Net nereikėjo nei klausinėti, nieko. Dabar toks tempimas gumos – matyt, yra kažkokie interesai.
Yra kažkas, nes kodėl Valdemaras Tomaševskis aktyvus. Pasirodo, jie švogeriai, abudu svainiai su J.Narkevičiumi, pusseseres vedė. Bet ne tik dėl to manau, yra kažkokie interesai, kurie domina V.Tomaševskį ar su juo susijusį verslą. Lenkų rinkimų akcija susijusi su verslu, čia niekam ne paslaptis.
Manau, kad tą problemą galima išspręsti, juo labiau, turi Vladislavą Kondratovičių Lenkų rinkimų akciją, savo žmogų, kuris yra puikus specialistas, kiek žinau iš viešosios erdvės, dabar viceministras. Jis perimtų tą postą. Čia panašu į blefą.
– Pone Ulevičiau, kodėl reikia įsikibus dantimis dėl J.Narkevičiaus pyktis? Priešinasi Prezidentūra su valdančiąja koalicija.
L.Ulevičius: Pirmas akivaizdus dalykas – testuojamas prezidentas, jo galių įvaldymas.
– Perbraižomos žaidimo taisyklės?
L.Ulevičius: Iš esmės – taip. Institucinė santvarka, kuri 10 metų buvo nusistovėjusi, vadovaujant D.Grybauskaitei, dabar yra testuojama, ar ji tikrai tokia išliks. Mes jau matėme, tarsi po tokio griežto D.Grybauskaitės pasisakymo, ministras tarsi turėjo nebebūti savo vietoje.
Tačiau jis kol kas dirba ir panašu, kad Lenkų rinkimų akcijos pozicija visiškai nesikeičia. Kitaip tariant, jie lieka prie dabartinio ministro. Ką tai reiškia dabartinei koalicijai ir kuo tai baigsis – čia atviras klausimas.
Vieša paslaptis, šiandien priiminėjami biudžetai – ir „Sodros“, sveikatos – vos tik jie bus visi priimti, nukris pagrindinė našta nuo dabartinės Vyriausybės. Grubiai tariant, netgi Vyriausybė galės pasileisti ir nieko katastrofiško nebeatsitiktų Lietuvos gyvenime iki naujų Seimo rinkimų.
Ir tas naštos nukritimas automatiškai atriš rankas tiek S.Skvernelio komandai, tiek Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, tiek ir kitiems koalicijos partneriams. Tas šantažas, kuris iki šiol galėjo būti tiek iš socialdarbiečių, tiek Lenkų rinkimų akcijos, tiek buvusių „tvarkiečių“ – tas svoris sumažėja.
Pokyčiai pasidaro labiau įmanomi, labiau įprasminami. Ypač, svarstant tą variantą, kad mažumos Vyriausybė tampa labai reali su sąlyga, jeigu konservatoriai paremia.
– Pone Dumbliauskai, gali Lenkų rinkimų akcija būti principinga? Jie, atrodo, irgi nelabai turi, ką prarasti.
V.Dumbliauskas: Sunku pasakyti apskritai, kodėl Lenkų rinkimų akcija ėjo į tą koaliciją. Atsimenu, buvau tikras, kad V.Tomaševskis neis, nes jis labai ilgai kėlė visokias sąlygas, suko uodegą.
Bet, matyt, buvo kažkoks interesas, susijęs su verslu. Aš sutikčiau su Liutauru, kad dabar nukrenta didžiausias rūpestis biudžetas. Paskutinis biudžetas šio Seimo priimtas.
– Gali dirbti mažumos Vyriausybėje?
V.Dumbliauskas: Laisvai gali. Netgi jeigu S.Skvernelis, kaip užsiminė, kad gali atsistatydinti. Pafantazuokime, gal Ramūnas Karbauskis taptų ministru pirmininku.
Šiaip jis turėjo iškart tapti, 2016 m., čia yra parlamentinio režimo taisyklė svarbiausia, kad laimėjusios partijos lyderis tampa ministru pirmininku.
R.Karbauskis savo eksperimento auka savotiškai tapo. Pabandė žaisti nuo galinės sėdynės, dabar srebia tą košę, kurią pats privirė.
Netgi socialdarbiečių poveikis gali nusilpti. Šioje studijoje vienas Seimo narys pasakė, kad darbiečiai valstiečius tarkuoja, kaip nori ir valstiečiai tapo kaip įrankiu socialdarbiečių rankose.
G.Kirkilas su Juozu Bernatoniu tikrai lapinai aukščiausios klasės, patyrę parlamento nariai ir R.Karbauskiui, matyt, nelengva su jais dirbti.
Manau, kad čia visiškai įmanoma ir Lenkų rinkimų akcijos išėjimas tikrai nieko nepakeistų, nes dabar iš esmės jau reikia laukti rinkimų, ruoštis rinkimams.
Netgi kai kuriems koalicijos partneriams geriau išeiti ir nebūti susitepusiems valdžia – vis tiek dar 10 mėnesių iki rinkimų, 11 beveik.
– L.Ulevičius: Čia scenarijus pačiam S.Skverneliui.
V.Dumbliauskas: Ir S.Skvernelis dar gali nusiplauti – išeina į opoziciją ir ima kritikuoti dabartinius valdančiuosius. Jis šiaip yra mėgėjas tokių. S.Skvernelio biografiją paimkime politinę – jis mėgėjas tokių netikėtų žingsnių, kūlvirsčių. Manau, jeigu sveikata, duok Dieve, pasitaisė, jei jis jaučia energiją, gali toliau pažaisti.
– Ar R.Karbauskis leistų susiklostyti tokiems scenarijams, kuriuos aptarinėjame? Ar jam svarbu išlaikyti formalią valdžią, kad sakytų, kad viskas yra gerai, dirbame gerai, valdžia, dauguma yra?
L.Ulevičius: Mes turime pradėti kalbėti, kad po šiandienos, patvirtinto biudžeto, prasidėjo Seimo rinkimų kampanija. Visi sprendimai bus įtakojami būtent Seimo rinkimų kampanijos logikos, o ne kitų sumetimų.
– Ar neatrodo, kad valstiečiai į rinkimų kampanijos pradžią įėjo labai nekaip? Turint omenyje biudžetą lydinti chaosą.
L.Ulevičius: Taip. Pažiūrėkime šių metų didžiąją dalį. Iš esmės vasarą prasidėjusios šitos koalicijos statybos ar lipdybos išvirto į tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingas sumažėjo perpus ir daugiau.
Tai reiškia, kad startinė pozicija prieš rinkimų kampanijos pradžią yra labai prasta. Jau nekalbant apie tai, kad visas kaltes dabar galima sumesti į tai, kad valstiečiai tą negerai darė, tą negerai darė.
Pirmų metų sėkmės ar pasiekimai daugeliui bus užsimiršę. Ir starto pozicija yra prasta.
Jau nekalbant apie tai, kad tenka bičiuliautis su socialdarbiečiais, Lenkų rinkimų akcija su Georgijaus juostelės gerbėjais, J.Narkevičiaus atvejus, kur galimas tiesioginis savo interesų protegavimas – ar Trakų rajone, ar kitose situacijose.
– Ar S.Skvernelis gali pasiryžti toliau bičiuliautis su R.Karbauskiu? Mes jau girdime kalbas, kad su Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais kalbasi, ir „Tėvynės labui“ registruotas, nors sako, kad nieko savo nekurs premjeras. Ar šis tandemas dar gali veikti?
V.Dumbliauskas: „Lietuvos ryto“ žurnalistas Vytautas Bruveris, man atrodo, viešai laidoje sakė – vis tiek žurnalistai kasdien Seime būna, geriau žino tą virtuvę – kad iki ligos, kol nežinojo, kad serga, S.Skvernelis tikrai buvo nusiteikęs išeiti ir kažką kurti.
Vytautas Bakas turėjo būti, dar kažkas. Manau, kad V.Bruveris neklydo ir taip būtų buvę.
Dabar liga sumaišė, neduok Dieve niekam tokių dalykų, bet jeigu S.Skvernelis galvoja apie savo ateitį – nepamirškime, kad R.Karbauskis yra vienas nepopuliariausių politikų.
Man atrodo, iki pat mirties turės tą dėmę, kaip ir A.Kubilius savotiškai, Aurelijus Veryga iki gyvenimo pabaigos bus pašaipos objektas.
Taip ir R.Karbauskis yra toks politikas, su kuriuo dabar netgi pavojinga, nenaudinga susidėti, nes jis su V.Tomaševskiu rungiasi dėl nepopuliariausio politiko, bent jau pagal „Vilmorus“ tyrimus, pozicijos.
Tai S.Skverneliui, kuris, kaip bebūtų, 2016 m. buvo geidžiama nuotaka – dabar patvirtino Algirdas Sysas, berods, kad socdemai jam pasiūlė tik 18-ą vietą 2016 m. sąraše.
Jei būtų pasiūlę 5-ą ar 3-ią, būtų visai kitaip Seimo dauguma atrodžiusi. Manau, kad parodė savo kvailumą socdemai, neįžvalgą. S.Skvernelis turi dar potencijos, jo reitingai aukšti, jis padaręs nemažai.
Jo Vyriausybė, kaip universiteto dėstytojas kalbu, pakėlė atlyginimus mums, nes Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė per 4 metus nė piršto nepajudino dėl universitetų.
Kaip sumažino kažkada A.Kubilius krizės metais, taip ir gyvenome iki 2017 m. S.Skvernelis yra padaręs gerų darbų ir tie dalykai neprapuls.
L.Ulevičius: Paradoksas tai, kad per mažai gerų darbų. Norėtųsi dar daugiau.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
