Į klausimus atsako radijo ir televizijos laidų bei renginių vedėja Daiva Tamošiūnaitė.
Apie vakar... Jūsų gyvenimo lūžio taško istorija. Kada ir koks įvykis ar asmenybė tapo svarbiausiu Jūsų gyvenime, lėmusiu esminį Jūsų kūrybinės veiklos, verslo pasiekimų ar asmeninio gyvenimo posūkį?
Profesinėje sferoje lūžio tašku galėčiau vadinti posūkį nuo prancūzų kalbos mokytojos, dėstytojos ir vertėjos darbo link radijo bei televizijos laidų vedėjos ir kūrėjos.
A. a. Kęstutis Sakalauskas, radijo stoties „Radiofonas Vilniaus Varpas“ savininkas, išgirdęs mano balso tembrą, kėlusį paauglystės metais man nemažai „konfūzo“, pakvietė dirbti laidos vedėja. Ir tai buvo tas posūkis, nuvedęs į visiškai kitokią, įdomią bei kūrybišką veiklą.
Asmeniniame gyvenime visą supratimą apie gyvenimą ir visatą – viską, kas svarbu – apvertė aukštyn kojomis dukros Adelės atėjimas.
Mažylė ir šiandien laikoma stebuklu, nes gimė 28 savaičių sverdama 640 gramų ir būdama 32 centimetrų ūgio. Viena iš Lietuvos medikų neonatologų rekordinių pergalių. O šiandien jai jau šešiolika.
Apie šiandien... Kas šiandien Jums labiausiai rūpi ar jaudina šių dienų Lietuvos aktualijų kontekste?
Labiausiai jaudina išsivažinėjanti Lietuva. Turbūt nėra šeimos, kurios bent vienas narys nebūtų išvažiavęs ieškoti laimės ar kurti savo gyvenimo svetur.
Labai norėtųsi tikėti, kad mūsų nors ir svetimuose kraštuose išsimokslinę vaikai, namų jausmo išsiilgę ir traukos savai žemei nepraradę, sugrįš. Protingi ir turtingi patirtimi. Mylintys Lietuvą ir besididžiuojantys, kad yra lietuviai.
Apie rytojų... Kokią žinutę nusiųstumėte į ateitį, kokiais žodžiai prabiltumėte ar ką norėtumėt palinkėti mūsų šaliai ir jos ateities kartoms?
Linkėčiau nepamiršti, koks svarbus yra ryšys: žmogaus su žmogumi, žmogaus su savo šeima, su savo miestu, kaimu ar su savo šalimi. Žmogaus su savo istorija.
Savo šaliai linkiu išlinkti jaukiais, šiltais ir mylinčiais namais visiems savo vaikams.
Kuo Jūs būtumėte ar svajotumėte būti, jei nebūtumėte tuo, kuo esate šiandien?
Aš daug kuo norėčiau pabūti. Neišsipildė mano mokytojos karjera. Mokytojos profesiją rinkausi, nes ją gerbiau ir gerbiu.
Paviliojo galimybė išbandyti vertėjos, radijo, televizijos laidų kūrėjos darbą. O norėčiau būti Mokytoja. Gal dar spėsiu. Taip pat norėčiau turėti psichologės, psichoterapeutės, psichoanalizės specialistės išsilavinimą.
Dar norėčiau būti scenariste, dokumentinio kino kūrėja ir operatore kartu. Norėčiau būti gerąja fėja ir padovanoti visiems vaikams laimingą spalvotą vaikystę.
---
Nacionalinis fotoprojektas „Lietuva ir mes“ – tai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtas projektas, kurio metu nuotraukose užfiksuoti šimtai valstybės ir visuomenės veikėjų, mokslo, kultūros, meno, sporto pasaulio atstovų, verslininkų ir valstybinių įmonių vadovų, dvasininkų, tarnautojų, ūkininkų ir kitų profesijų Lietuvos žmonių, bendrai kuriančių mūsų šalį ir jos ateitį. Reprezentacinis ir monumentalus, iš daugiau nei 500 unikalių specialiai šiam fotoprojektui kuriamų, niekur anksčiau nepublikuotų, konceptualiai pačių įvairiausių bei lietuvių ir anglų kalbomis aprašytų fotografijų sudarytas albumas leis mūsų šalies partneriams, draugams ir svečiams iš arti pažinti šiandienos Lietuvą.
