Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino neseniai į viešumą iškilusią istoriją apie D.Grybauskaitės dėka pusvelčiui įsigytą kilimą Prezidentūrai.
Skandalingos istorijos atomazga – netikėta: manyta, kad teisėsauga pamėgins aptakiai užglaistyti buvusios šalies vadovės veiksmus, primenančius reketą, tačiau nutiko kitaip.
STT pranešė, jog D.Grybauskaitė jokių įstatymų nepažeidė, negana to, pasielgė teisingai ir sektinai.
Bet ar ši išlyga nuo šiol galios ir visoms kitoms viešuosius pirkimus pagal įstatymus atliekančioms valstybės institucijoms?
Ar pareigūnai ir valdininkai nebus persekiojami, jei paseks D.Grybauskaitės pavyzdžiu?
Tikėjosi teisinio įvertinimo
Buvusio prezidentės patarėjo Liudo Zakarevičiaus LNK laidoje „Bus visko“ linksmai papasakota istorija apie pigiai nupirktą kilimą visai nelinksmai nuteikė Mišriai Seimo narių grupei priklausantį Andrių Mazuronį.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, šis parlamentaras neseniai kreipėsi į D.Grybauskaitės paskirtą generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba.
Politikas tikėjosi, kad prokuroratūra teisiškai įvertins situaciją, kai tapusi rūmų S.Daukanto aikštėje šeimininke ir nusprendusi atnaujinti jų interjerą D.Grybauskaitė ėmėsi įstatymuose nenumatytų viešojo pirkimo būdų.
L.Zakarevičius teigimu, prezidentė tuomet paprieštaravo, kad Prezidentūra už visą kainą pirktų išsirinktą kilimą.
D.Grybauskaitė tada pati paskambino parduotuvės savininkui ir esą išsireikalavo 80 proc. nuolaidą, mainais pasiūlydama savo parašą ant nuotraukos.
„Negaliu tiek skirti kilimui iš Lietuvos biudžeto, tai yra išlaidavimas“, – suglumusiems pavaldiniams paaiškino šalies vadovė, o pastarieji tai įvertino kaip sektiną pavyzdį.
Neįžvelgė pagrindo tyrimui
Dabar paaiškėjo, kad pavyzdiniu tą atvejį laiko ir D.Grybauskaitės paskirti teisėsaugos institucijų vadovai.
Tiesa, pats generalinis prokuroras E.Pašilis skandalą sukėlusios istorijos nutarė nevertinti – gautą A.Mazuronio prašymą perdavė STT tyrėjams.
Bet STT nusprendė tyrimo nepradėti, nes prezidentės veiksmuose nemato nusikalstamos veikos požymių.
Kaip tvirtinama A.Mazuroniui pateiktame teisėsaugininkų atsakyme, įvertinus viešojoje erdvėje buvusio prezidentės patarėjo L.Zakarevičiaus atpasakotus jo prisiminimus apie prieš dešimtmetį galimai nutikusį įvykį, STT padarė stulbinamą išvadą, kad Prezidentūroje buvo perkamas kilimas svarbių asmenų priėmimo vietai – darbo reikmėms.
„Prašymas padaryti nuolaidą prekei pats savaime savo esme vertinamas kaip derėjimasis dėl palankesnių sąlygų siekiant mažesnių išlaidų ir lėšų sutaupymo.
Vertinant patarėjo pateiktą prisiminimo apibūdinimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis faktas visuomenei buvo pateiktas kaip gebėjimo taupyti valstybės lėšas, siekiant išvengti išlaidavimo, pavyzdys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad situacija nepatenka į baudžiamosios teisės reguliavimo sritį, duomenų apie galimą piktnaudžiavimą ar kitą nusikalstamą veiką nėra ir negauta“, – paaiškino STT.
Įstatymai galioja ne visiems
A.Mazuronis prisipažino, kad STT sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo jo pernelyg nenustebino.
Tačiau parlamentaras teigė į prokuratūrą kreipęsis neturėdamas tikslo, kad būtų nustatyti kalti ar kas nors nubaustas: „Norėjau išgirsti teisėsaugos institucijų vertinimą, ar, jų manymu, įstatymai Lietuvoje visiems galioja vienodai.
Iš STT pateikto atsakymo susidarau įspūdį, kad teisėsauga šį atvejį traktuoja kaip sektiną pavyzdį, ir tai, kas galioja visiems mirtingiesiems, atrodo, Prezidentūrai ir jos vadovams negalioja.
Todėl man ir kyla klausimas: kodėl prezidentė gali skambinti ir derėtis dėl nuolaidų, o kiti už panašius dalykus yra persekiojami?
Aš nekalbu apie viešųjų pirkimų procedūras, kurios šiuo atveju, regis, buvo pažeistos.
Už panašius dalykus kiti jau mintų teismų slenksčius.
Man įdomu, ar šiuo išaiškinimu dabar jau galės pasiremti ir kitos institucijos, jei prokurorai jas imtų persekioti už panašiai atliktus viešuosius pirkimus?“
Atsakymą žada įsirėminti
Ar pigesnio kilimo Prezidentūrai iškaulijusią buvusią šalies vadovę apgynusi teisėsauga nesukuria precedento, kad dabar taip elgtis gali ar netgi privalo ir kiti?
A.Mazuronis sutiko, kad derėtis iš tiesų nėra nieko bloga, bet šis atvejis jam net nepanašus į derybas: „Viena yra derėtis, o visai kita – paskambinti ir pasakyti, kokia turėtų būti kaina.
Tai labiau panašu į diktatą. Juk į parduotuvę skambino ne bet kas, o šalies vadovė.“
Iš STT gautą atsakymą politikas žadėjo įrėminti ir pakabinti ant sienos vietoj prezidento nuotraukos: „Galėsiu ateities kartoms parodyti, kaip selektyviai mūsų teisėsauga gali traktuoti įstatymą.
Šis pavyzdys aiškiai rodo, kad teisėsaugos institucijoms rūpi ne teisės viršenybė – įstatymo reikalavimus vienam arba kitam asmeniui ji taiko atsižvelgdama į politinius vėjus.“
Politikas sakė tikėjęsis, kad STT bent dėl vaizdo kreipsis, pavyzdžiui, į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri galėtų pateikti ekspertinį vertinimą, ar ši situacija nesikerta su įstatymais.
„Bet greičiausiai teisėsauga niekur nesikreipė, nes skubėjo kuo greičiau išteisinti pareigūnę, kuri numojo ranka į kitiems galiojančias taisykles“, – kalbėjo parlamentaras.
Pacitavo apie kiaules
A.Mazuronis vakar „Lietuvos rytui“ teigė kol kas neapsisprendęs, ar STT sprendimą nepradėti tyrimo skųs.
Tačiau kreiptis į teismą parlamentarą vakar paragino apie STT raštą išgirdęs buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Kilus skandalui dėl prezidentės skambučio į kilimų parduotuvę, buvęs politikas svarstė, kad jei į panašią istoriją būtų įsipainiojusi ne D.Grybauskaitė, o jis, skandalas būtų buvęs garantuotas: „Apkalta – iš karto, visas teisinis vežimas būtų paleistas.“
Ketvirtadienį „Lietuvos ryto“ pakalbintas A.Valinskas neslėpė esąs smarkiai priblokštas STT paaiškinimo.
„Negaliu patikėti tuo, ką girdi mano ausys.
Prezidentas į pareigas skiria teisėjus, jis yra teisės viršenybės principo garantas. Bet, matyt, teisingai vis dėlto rašė George’as Orwellas, kad kai kurie prezidentai yra lygesni už kitas kiaules“, – garsųjį klasiką perfrazavo televizijos laidų prodiuseris ir vedėjas.
Anot A.Valinsko, didžiausia problema, kad matydami absurdiškus teisėsaugos išvedžiojimus, nebaudžiamus prezidentus ar kelius sau asfaltuojančius premjerus panašiai elgiasi ir žemesnės grandies klerkai.
Plauna ir savo mundurą
Buvęs Seimo pirmininkas įsitikinęs, kad tarnybine padėtimi galimai pasinaudojusią buvusią šalies vadovę tesisėsauga bando išsukti norėdama pasiteisinti pati.
„Neabejoju, kad už panašius dalykus kiti būtų apkaltinti spaudimu ar poveikio darymu.
Manau, šiuo atveju tokią buvusios prezidentės gynimo taktiką prokurorai ir STT pasirinko todėl, kad patys jaučia ir supranta, jog anksčiau nepadarė to, ką privalėjo. Jie dabar teisina net ne prezidentę, bet pirmiausia patys save.
Teisėsauga, prisidengdama prezidentės taupumu, dabar pati plauna savo mundurą.
Teisėsauga per D.Grybauskaitės valdymo dešimtmetį įprato prie telefoninių komandų.
Todėl teisingumą vykdančios institucijos nemato problemos, kad ši telefoninė teisė iš teisėsaugos galėjo persimesti ir į kitas sritis, kai gali tiesiog kam nors paskambinti ir pasakyti, kad padarytų nuolaidą. Jie prie to priprato. Bet problema yra didžiulė ir ji liko“, – kalbėjo A.Valinskas.