„Ką aš čia veikiu? Atsakinėju į klausimus apie užstalės pokalbius. Tai nėra malonu ir net absurdiška“, – po keturių valandų, vakar praleistų Vilniaus apygardos teismo liudytojų tribūnoje, sakė koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus.
Beveik visą šį laiką liudytojui teko atsakinėti į klausimus, apie pokalbį, vykusį Vilniaus restorane „Meat Steak House“. Jame 2015-ųjų gruodžio 16-ąją „MG Baltic“ vadovai D.Mockus, Romanas Raulynaitis ir Raimondas Kurlianskis vakarieniavo su šiuo metu teisiamais tuomečiais Liberalų sąjūdžio lyderiais Eligijumi Masiuliu ir Gintaru Steponavičiumi.
Tą penktadienio vakarą restorane jie praleido beveik tris valandas. Tiek pat truko ir slapta įrašytas pokalbis.
Seklius pastebėjo sūnus
D.Mockus pirmadienį teigė net nesusimastęs, kad kažkam reikės šifruoti, o jam komentuoti tos vakarienės pokalbius, tačiau tai, kad jie įrašinėjami, verslininkui nebuvo staigmena.
„Tai, kad mus sekė ir aplink mus slampinėjo specialiosios tarnybos, mes daugiau mažiau žinojome, bet dabar matome to sekimo pasekmes. Tai galima vadinti perspėjimu, kas bus, jei tu su kažkuo matysiesi ir, neduok Dieve, kokį žodį ne taip pasakysi“, – kalbėjo „MG Baltic“ vadovas.
Verslininko teigimu, apie vieną sekimo atvejį sužinojęs net iš savo sūnaus, pranešusio, kad jis su pašnekovais buvo stebimas restorane „Galo do Porto“.
Ženklas – liautis bendrauti
Anot D.Mockaus, informacija apie sekimą nutekėdavo ir iš pačių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų: „Lietuva – mažas kraštas, yra pastabių žmonių.
Be to, kai specialiosios tarnybos vykdo tokį platų sekimą, informacija teka ir iš plataus seklių rato.“
STT pareigūnų akylai stebėtos tų metų vakarienės su politikais „MG Baltic“ atstovams buvo paskutinės.
Susitikimų su politikais D.Mockus ėmęs visai vengti nuo 2016-ųjų pavasario, kai per trumpą laiką buvo sulaikyti dviejų žiniasklaidos priemonių vadovai.
„Tai buvo įspėjimas ir visiems kitiems – geriau nebendrauti. Specialiosios tarnybos įrašinėja pokalbius, juos skelbia, demonizuoja. Tik klausimas, kurie tuomet yra toksiški – verslininkai ar politikai?“ – kalbėjo liudytojas.
Verslininkai virto baubu
D.Mockus prisiminė anksčiau laisvai bendraudavęs ir su prezidentais Algirdu Brazausku, Valdu Adamkumi, su visais buvusiais premjerais. 2003–2008 metais verslininkas vadovavo Prekybos, pramonės ir amatų rūmams ir su šalies vadovais vykdavo oficialių vizitų, aptardavo įvairius reikalus.
„Neįsivaizduoju, kas būtų buvę, jei visi mūsų pokalbiai tuomet būtų įrašyti ir dabar reikėtų aiškintis kiekvieną žodį.
Tų pokalbių būtų gal du šimtai valandų“, – kalbėjo D.Mockus.
Politikų ir verslininkų santykiai atšalo 2009 metais, kai prezidente buvo išrinkta Dalia Grybauskaitė.
„Tuomet atsirado nepasitikėjimas verslu. Verslas buvo įvardytas kaip plėšrus, savanaudis“, – D.Mockus. Jis prisiminė, jog per D.Grybauskaitės vadovavimo dešimtmetį įvyko tik vienas arba du bendri aukščiausių šalies pareigūnų ir verslininkų vizitai, nors anksčiau jų būdavo po dešimt per metus ir buvo labai naudingi.
Prašymai – per tarpininką
Nors D.Mockaus teigimu, D.Grybauskaitė laikėsi politikos nebendrauti su verslininkais, netiesioginių jos prašymų „MG Baltic“ sulaukdavo, o juos perduodavo tuometis Liberalų sąjūdžio vadovas E.Masiulis.
„Prašymų būta ne vieno, bet atsakymas visada buvo vienas: Akcininkai nesikiša į žiniasklaidos turinį, nors neįgyvendinti prašymai kartais kainuoja brangiai“, – kalbėjo koncerno prezidentas.
Apie E.Masiulio perduodamus prezidentės prašymus užsiminė ir jau ketvirtą kartą teisme apklaustas „MG Baltic“ teisininkas R.Raulynaitis. Slapta įrašytuose pokalbiuose verslininkai aptarinėjo „ponią, kuri visada turi mums linkėjimų“.
Tiktai po kelių teismo klausimų R.Raulybaitis paaiškino: „Ponia Lietuvoje buvo tik viena – D.Grybauskaitė.“
Jis teigė apie tuometę prezidentę vengęs kalbėti ikiteisminio tyrimo metu, nes „tai būtų dar vienas pašalinis žmogus, įtrauktas į šį procesą“.
Dėl mero pakeitė stalą
Asmenis, apie kuriuos buvo kalbama restoranuose, teisme vengė įvardyti ir D.Mockus. Jis pripažino tik tai, jog Remyga buvo vadinamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Tuomet Liberalų sąjūdžiui priklausęs R.Šimašius kartu su E.Masiuliu ir G.Steponavičiumi buvo laukiamas Kalėdų vakarienėje, tačiau joje nepasirodė.
D.Mockus dėl šio svečio teigė stengęsis labiausiai: „Restorano savininkui aš pasakiau, kad mums reikia patogesnio stalo, nes ateis meras, bet meras neatėjo.“
O ką verslininkas ruošėsi aptarti su Vilniaus meru ir kokia proga jį kvietėsi?
„Kalėdų proga. Yra šventinis laikotarpis, su kuo noriu, su tuo susitinku“, – sakė D.Mockus.
Įraše – tik triukšmas
D.Mockus neatsakinėjo ir į klausimus apie tos vakarienės metu įrašytų pokalbių nuotrupas, nes jų protokole – daugtaškių daugiau nei žodžių.
„Iš nevientiso teksto gali prisigalvoti ko nori. Čia nėra nė vienos vientisos minties, tai kaip aš galiu pasakyti, ką prieš ketverius metus pasakiau ir dviem žodžiais“, – stebėjosi liudytojas.
Prokurorą labiausiai domino svečių laukusiųjų D.Mockaus ir R.Kurlianskio frazės: „Eligijų reikia išsivesti, tik reikia nusibrėžti skaičių“, „Kiek jie gauna aplamai?“, „Kokius du šimtus eurų reikia pasilikti viršuj“.
Daugumą jų pasakė R.Kurlianskis ir toliau dėstė planą D.Mockui: „Aš negarantuoju, kad jis paprašys – jis gali domėtis, išsiklausinėti.
Išsivesiu parūkyti, nes jis mėgsta rūkyti ir, kai jau matysiu, kad grynai galima...“.
„Ar šio pokalbio metu buvo kalba apie pinigų davimą Liberalų sąjūdžiui arba E.Masiuliui, ir apie kokią sumą buvo kalbama?“, – tokį klausimą D.Mockui pateikęs prokuroras Justas Laucius išgirdo trumpą atsakymą: „Ne“.
Po posėdžio verslininkas žurnalistams teigė žinantis dvi versijas apie R.Kurlianskio perduotus pinigus E.Masiuliui: „R.Kurlianskis man sakė, kad pinigų paskolino. Aš juo tikiu labiau nei prokuroru.“
Dovanojo nebrangius gėrimus
D.Mockui šypseną kėlė teisėjų ir prokuroro klausimai apie vakarienės metu politikams įteiktas dovanas.
Verslininkas neneigė, jog jiems atnešė po butelį, tačiau neatsakė, kas ir už kokius pinigus juos pirko: „Tai juk 10 ar 15 eurų.“ Anot liudytojo, tai buvo koncerno įmonių pagaminta produkcija, o juos galėjęs nupirkti bet kuris darbuotojų.
O R.Kurlianskis žurnalistams tvirtino pirkęs politikams dovanų butelius už savo pinigus, nes lėšų reprezentacijai neturėjęs.
Anot jo, byloje įrašyti faktai apie dovanas politikams – itin primityvu: „Čia kalbama ne apie dovaną, kainuojančią penkis eurus ar daugiau, o apie dėmesį ir pagarbą.“
