Šiaulių miesto centrinė Prisikėlimo aikštė po rekonstrukcijos jau buvo atverta miestiečiams – joje įžiebta kalėdinė eglė.
Šios aikštės pašonėje esančią sovietų karių kapavietę tuo pat metu tvarkyti nesiryžta dėl didžiulio politinio pasipriešinimo. Todėl nedidelė teritorijos dalis buvo išskirta ir tvarkoma pagal kitą projketą.
Mūšis dėl kapinių tęsėsi daugiau kaip penkmetį. Buvo siūlančių kapines apskritai iškelti, bet šis siūlymas buvo atmestas. Mat paaiškėjo, kad kapinės yra įtrauktos į Lietuvos nekilnojamųjų vertybių registrą.
„Buvau šių kapinių iškėlimo šalininkas, bet buvo priimtas kitas politinis sprendimas. Beje, ne Šiaulių miesto, o centrinės valdžios“, - sakė projekto autorius Vytenis Rudokas.
Pasak architekto, nekilnojamąja vertybe buvo pripažintos tik pačios kapinės, o ne paminkliniai akmenys ir obeliskas. „Buvo nuspręsta sutvarkyti antžeminę dalį taip, kad žvelgiant iš Prisikėlimo aikštės būtų kuo mažiau moralinio disonanso“, - sakė projekto autorius.
Architektui teko kalbėti su liudininkais, kurie mena, kaip ir kada čia buvo laidojami sovietų kariai. Greta gyvenęs senolis V.Rudokui papasakojo, jog tai vyko jau pokaryje. Sovietų valdžiai nurodžius, į Šiaulius iš apylinkių buvo suvežta ir perlaidota prieš metus-pusantrų palaidoti pusšimtis kareivių.
Katedros pašonėje esančios kapinės bus sutvarkytos iki kitų metų gegužės. Čia nebeliks juodo obelisko, o nuo jo nuimta ir atnaujinta atminimo lenta bus paguldyta. Lygiai taip pat bus pasielgta su keliais antkapiais.
Šioje teritorijoje bus perklotas pėsčiųjų takas, kuris veda į Saulės laikrodžio aikštę, įrengti suoleliai. Visi darbai kainuos per 100 tūkstančių eurų.
Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius sakė, kad politinis spaudimas buvo didžiulis. Vien pastarąjį mėnesį Savivaldybėje lankėsi trys rusakalbių delegacijos.
“Svečiai siūlė ir finansinę paramą, bet atsisakėme. Per vieną vizitą sulaukėme ir kone atvirų grasinimų“, - šyptelėjo vicemeras.
