Už tai ketvirtadienį balsavo 88 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.
„Atsimenu poną A. Kentrą Sąjūdžio laikais, jis yra kronininkas viso mūsų išsilaisvinimo judėjimo. Kasdien matydavau jį ir vėliau barikadose, o prieš tai matydavau jį, filmuojantį mūsų judėjimą. Manau, kad geresnį kandidatą (Laisvės premijai – BNS) kažin, ar buvo galima parinkti“, – sakė konservatorius Emanuelis Zingeris.
Parlamentarai A. Kentrą vadino žmogumi-legenda.
Pasak Paulės Kuzmickienės, šis žmogus visą savo gyvenimą paskyrė laisvei.
„Albinas Kentra, gimęs ir augęs Šilalėje, būdamas vos 16 metų miškuose davė partizano priesaiką ir jai liko ištikimas visą gyvenimą – per visus kankinimus, lagerį ir sovietmetį, o sovietmetį pasipriešinimą ginklu iškeitė į kitas formas (...) Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmose gretose su filmavimo kamera, fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius“, – teigė ji.
A. Kentra gimė 1929 metais, 1946 metais už aktyvius ryšius su partizanais suimtas, kalėjo Šilutės ir Vilniaus kalėjimuose, o nuo 1949 metų – Spasko lageryje. 1954 metais jis grįžo į Lietuvą, baigė keturias vidurinės mokyklos klases Kaune. 1955–1960 metais A. Kentra studijavo Vilniaus universitete anglų kalbą ir literatūrą, 1962–1965 metais jis mokėsi Leningrado (Sankt Peterburgo) aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose.
A. Kentra yra dirbęs mokytoju, 1965–1991 metais jis buvo Vilniaus universiteto filologijos fakulteto anglų kalbos dėstytojas.
Premijos laureatą parinko Laisvės premijų komisija.
Premijai iš viso buvo pasiūlyti septyni pretendentai, jie nėra viešai skelbiami.
Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų.
Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui.
Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė.
Pernykštė premija buvo įteikta septyniems buvusiems partizanams, kovojusiems prieš sovietų okupaciją: Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.
