Jis neslėpė, kad antradienį paskelbti EBPO šalių penkiolikmečių pasiekimų rezultatai jo nenustebino. Lietuvos paauglių pasiekimai skaitymo, raštingumo matematikos ir gamtos mokslų srityje nepasiekė net 79 šalių vidurkio. Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva velkasi uodegoje. Rezultatai atskleidė, kad pavydėti galime ne tik Estijai, kuri šiame reitinge išlaiko geras pozicijas nebe pirmą kartą, bet ir kaimynei Lenkijai, kuri smarkiai išsiveržė į priekį.
„Rezultatai manęs nebestebina dėl kelių priežasčių“, – sakė A.Šileris, labiausiai pasidomėjęs skaitymo gebėjimais.
Pirmoji priežastis, anot jo, – ugdymo turinio filosofija. A.Šileris priminė, kad 2018 m. šis tarptautinis tyrimas vykdytas jau lietuviams vaikams mokantis pagal 2016 m. pakeistą lietuvių kalbos ir literatūros programą.
„Priminsiu, kad 2016 – aisiais, rinkiminiais metais, programa patvirtinta sausio 25 dieną. Pradėta įgyvendinti net neturint vadovėlių tų pačių metų rugsėjį. Didesnė bėda – ne pats nepaprastą chaosą sukėlęs programos įvedimas, privertęs kai kurių klasių mokytojus beveik pusantrų metų dirbti be vadovėlių, tačiau bandoma diegti filosofija, kurios ašimi laikoma būtinybė mokinius supažindinti su „esminiais tautos tekstais“. Nusigręžta nuo skaitymo, ypač knygų skaitymo, kaip nuo pagrindinės literatūros pamokų veiklos.
Programoje beveik nėra nagrinėjamų visos apimties kūrinių, septintų ir aštuntų klasių mokiniai daug laiko skiria liaudies dainoms, patriotiniams tekstams, tačiau tai daroma skaitymo – pabrėšiu, mokiniams aktualių ir sudominančių tekstų – sąskaita. Būtų keista, jei, programos ašimi pasirinkus tautinės tapatybės puoselėjimą, o ne skaitymo gebėjimų ugdymą, rezultatai būtų kitokie.
Kaip kontrastą pateiksiu Jungtinės Karalystės bendrąsias programas – jų ašis yra skaitymo įgūdžių, įpročio formavimas, meilės (taip net įrašyta JK programoje) skaitymui puoselėjimas. Privalomas tik vienas autorius – Williamas Shakespeare’as, visa kita laisvai pasirenkama atsižvelgiant į būtinus nagrinėti žanrus ir temas.
Atsižvelgiant į tai, kad neseniai patvirtintas ugdymo turinio gaires rengė tie patys žmonės, kurie buvo atsakingi už ankstesnės programos rengimą, ir matant didelį kai kurių asmenų norą, kad lietuvių literatūros pamokų metų nebūtų nagrinėjami visuotinės literatūros autoriai, prognozuoju esamos programos „užmarinavimą“ ir tolesnę rezultatų stagnaciją“, – savo nuomonę dėstė A.Šileris.
Antroji priežastis, dėl kurios jo nepribloškė prasti Lietuvos penkiolikmečių skaitymo rezultatai, – vadovėlizacija (procesas, kai knygą keičia vadovėlis ir kūrinių ištraukos) ir skaitymo svarbos numenkinimas.
„Skubant įtvirtinti vienai interesų grupei priimtiną modelį nesirūpinta, kaip bus dėl skaitymo. Grožinės literatūros knygų įsigijimai jau daugelį metų yra vykdomi iš vienos „kišenės“ – vadovėliai ir kitos priemonės. Knygos skaitymą pakeitė vadovėlio skaitymas, o jame net novelių tekstai yra sutrumpinti. Jau nekalbu apie tai, kad dėl programos apimties laiko nagrinėti didelės apimties kūriniams visiškai nelieka“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, užmojis lietuvių kalbos programoje – „ugdyti dvasingus piliečius“ – irgi kelia daug klausimų.
„Laikoma, kad dvasingą pilietį gali užauginti tik lietuvių autorių parašyta literatūra. Didžiausia bėda, kad keliant tokius abstrakčius tikslus ignoruojamos pamatinės mokslo taisyklės. Negalima lavinti to, ko negalima pamatuoti. Mokymosi veikla turi atitikti amžiaus tarpsnio specifiką ir interesus (ar bręstančių paauglių nagrinėjamos „darbo dainos“ skatina geresnius skaitymo rezultatus ir motyvuoja pasaulį pažinti per skaitymą?) ir pan.
Iš esmės nepakeitus požiūrio į lietuvių kalbos mokymą, tikslą, neradus konkrečių būdų diegti skaitymo kultūrai, dar kito tyrimų ciklo metu galime atsidurti žemiausioje tarp ES valstybių vietoje.
Nepaisant nereikšmingų virptelėjimų aukštyn žemyn EBPO kreivėse, mūsų skaitymo pasiekimų „dinamika“ jau keliolika metų vaizduojama kaip horizontali linija, tačiau šis faktas kažkaip vis apeinamas, sakant, kad „vieta išlieka stabili“, „esame ties viduriu“, nutylint, kad esame viena prasčiausiai pasirodančių ES valstybių.
Rezultatų augimą vienu taškeliu per metus vertinant teigiamai, estus vysimės dar penkiasdešimt metų“, – mano A.Šileris.
