Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Andrius Mazuronis kreipėsi į D.Grybauskaitės paskirtą generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, kad būtų atliktas Prezidentūros kilimo įsigijimo istorijos, sukėlusios skandalą, tyrimas.
Kaip skelbė „Lietuvos rytas“, šalies vadove tapusi D.Grybauskaitė pasipriešino, kad Prezidentūra už visą kainą pirktų išsirinktą kilimą, kuris turėjo papuošti jos darbo kabinetą.
Ką tik pirmajai kadencijai prezidente išrinkta D.Grybauskaitė tada pati paskambino parduotuvės savininkui ir išsiderėjo 80 proc. nuolaidą, mainais pasiūliusi savo parašą ant nuotraukos.
„Negaliu tiek skirti kilimui iš Lietuvos biudžeto, tai yra išlaidavimas“, – tuomet savo pavaldiniams paaiškinusi šalies vadovė.
Pagyrimas sukėlė triukšmą
Šią istoriją LNK laidai „Bus visko“, praėjus dešimtmečiui nuo įvykių, papasakojęs buvęs prezidentės patarėjas Liudas Zakarevičius norėjo taip pagirti D.Grybauskaitės taupumą.
Bet buvusio prezidentės komandos atstovo atskleisti Prezidentūros užkulisiai sukėlė nemenką politinį šurmulį.
Negana to, kitas buvęs D.Grybauskaitės patarėjas parlamentaras Linas Balsys paatviravo girdėjęs ir daugiau panašių prezidentės pokalbių.
Anot L.Balsio, buvusi prezidentė taip pat buvo nurodžiusi Prezidentūros kanceliarijai paspausti įmones, kad jos pigiau ar net už dyką pasiūtų užuolaidas: „Tokių dalykų buvo, bet aš nemanau, kad tai gera praktika ir nevertėtų tuo girtis.“
Prezidentūros elgesiu stebėjosi ir daugiau politikų, kurie vienas per kitą aiškino, kad net ir šalies vadovui privalu laikytis viešųjų pirkimų taisyklių.
Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas tada svarstė, jei į panašią istoriją būtų įsipainiojusi ne D.Grybauskaitė, o jis, skandalas būtų garantuotas: „Apkalta – iš karto, visas teisinis vežimas būtų paleistas.“
Gal ir G.Nausėdai galima?
Vis dėlto į prokuratūrą kreipęsis A.Mazuronis viliasi, kad šįkart vežimas turėtų pajudėti: „Tikiuosi, kad prokurorai reaguos principingai, nes pažeidimas daugiau nei akivaizdus, o ir liudininkai patys save įvardijo.“
Anot parlamentaro, atskleisti faktai, kurie viešai nebuvo paneigti, jam sukėlė daug klausimų.
„Buvęs prezidentės patarėjas istoriją apie kilimą papasakojo kaip sektiną pavyzdį, bet aš smarkiai abejoju, ar toks kelias teisingas.
Būtų gerai, kad šią situaciją įvertintų ne buvę patarėjai ar politikai, bet teisininkai.
Jie turėtų atsakyti, ar galima valstybėje elgtis taip, kaip šauna į galvą.
Ar įstatymai ir teisės aktai galioja visiems, ar vis dėlto ne?
Tai – ne vienintelis atvejis, kai buvusi šalies vadovė balansavo ant įstatymų laikymosi ribos. O šis atvejis išskirtinis, nes kyla abejonių, kad gal Prezidentūrai negalioja Viešųjų pirkimų įstatymas. Jeigu negalioja, gal prokurorai gali paaiškinti, ar šis įstatymas negalioja ir kokioms nors kitoms institucijoms.
Galbūt tai gali daryti ir, pavyzdžiui, premjeras, tik to dar nežino? Gal ir naujoji Prezidentūra gali nesilaikyti įstatymų, juolab kad dabar planuoja brangų rezidencijos Turniškėse remontą?
Gal šiuo atveju nereikia viešųjų pirkimų – užtektų, jog Gitanas Nausėda kam nors paskambintų ir pasakytų, kad norėtų remonto už tiek ir tiek?“ – svarstė A.Mazuronis.
Po tyrimo būtų aiškiau
Vis dėlto, anot Seimo nario, jei prokurorai nuspręs, kad valstybėje visi privalo laikytis įstatymų, o prezidentas – ne išimtis, bus labai įdomu iš teisėsaugos išgirsti, ar šiuo atveju jie mato kokių nors įstatymų pažeidimų.
„Gal bus atliktas bent jau preliminarus tyrimas, apklausti šioje istorijoje veikę asmenys, ir bus aiškiau, kaip vertinti kitas panašias situacijas.
Dabar, kai nėra tokio vertinimo, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad viskas normalu. O jei prokurorams atrodo, kad tai normalu, būtų gerai, kad pridėtų ir pareigūnų sąrašą, kuriems leidžiama nesilaikyti įstatymų arba juos traktuoti pagal savo supratimą“, – ironizavo A.Mazuronis.
Numatytos bausmės
Seimo narys A.Mazuronis prašo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 228 str. (piktnaudžiavimas).
Šis straipsnis numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų už piktnaudžiavimą gresia tais atvejais, jeigu nustatoma, kad fizinis ar juridinis asmuo tai darė siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, bet šioje veikoje nebuvo kyšininkavimo požymių.
