Prezidentas kreipėsi viešai
Skirdamas buvusį Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministrą, verslininką A.Abromavičių valstybinio koncerno vadovu, Ukrainos prezidentas V.Zelenskis teigia nežinojęs, kad šis yra išsaugojęs ir Lietuvos Respublikos pilietybę.
„Sąžiningai sakau: prieš skirdamas jį, nežinojau, kad jis turi (Lietuvos Respublikos – lrytas.lt) pilietybę. Iš tiesų nežinojau. Tiesa, jis gali užimti šias pareigas, nes nėra valstybės tarnautojas“, – Ukrainos televizijai „1+1“ komentavo Ukrainos prezidentas, praėjusią savaitę viešėjęs Vilniuje.
Tačiau, Ukrainos valstybės vadovo teigimu, tai, kad A.Abromavičius formaliai gali būti valstybinio koncerno vadovu, „nepateisina situacijos“ dėl dvigubos pilietybės.
„Galiu viešai kreiptis į A.Abromavičių ir paraginti jį atsisakyti vienos iš pilietybių. Kai rinkome naują vyriausybę mes visų pirma vertinome, kad žmogus būtų profesionalas ir nepažeidinėtų įstatymų“,– pareiškė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.
Ukrainos Valstybinė migracijos tarnyba artimiausiu metu turės svarstyti A.Abromavičiaus Ukrainos pilietybės teisėtumo klausimą, nes penktadienį Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Oleksandras Dubinskis raštu kreipėsi į šią instituciją, prašydamas pradėti A.Abromavičiaus turimos šios šalies pilietybės naikinimo procedūrą.
Buvo įspaireigojęs atsisakyti Lietuvos paso
Dar 2014 m. gruodžio mėnesį priimdamas Ukrainos pilietybę, A.Abromavičius davė priesaiką Ukrainai ir įsipareigojo laikytis Ukrainos konstitucijos bei įstatymų ir atsisakyti kitų valstybių pilietybių.
Ukrainos valstybinės migracijos tarnybos viršininko Maksymo Sokoliuko rašte Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatams, kurį anksčiau skelbė „Lietuvos rytas“, teigiama, kad tapdamas Ukrainos piliečiu, A.Abromavičius įsipareigojo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ir į Ukrainos Valstybinę migracijos tarnybą dvejų metų laikotarpyje pristatyti tai patvirtinantį dokumentą.
Rašte taip pat sakoma, kad jei yra nuo asmens nepriklausančių priežasčių, kodėl tokios pažymos gauti nepavyksta, turi būti pasirašyta deklaracija, kad atsisakoma kitos valstybės pilietybės, grąžinamas užsienio valstybės pasas atsakingoms tos valstybės institucijoms ir nebesinaudojama kitos valstybės pilietybės suteikiamomis teisėmis, nebevykdomos pareigos jai.
Melavo dėl pilietybės netekimo
Pats A.Abromavičius po to, kai Lietuvos Vidaus reikalų ministerija lapkričio viduryje viešai patvirtino, kad jis tebeturi išsaugojęs Lietuvos pilietybę, praėjusią savaitę tiek Ukrainoje, tiek Lietuvoje irgi buvo priverstas viešai pripažinti, kad nėra atsisakęs Lietuvos paso.
Keletą metų jis teikė prieštaringus ir dažnai net melagingus atsakymus žiniasklaidai dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.
Pavyzdžiui dar būdamas Ukrainos ekonomikos ministru A.Abromavičius šios šalies naujienų agentūrai UNIAN pateikė raštišką atsakymą, kuriame melagingai teigė, kad, jam įgijus „Ukrainos pilietybę, jis automatiškai neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, nes dviguba pilietybė Lietuvos Respublikoje nėra leidžiama“.
Iš tiesų A.Abromavičius, nepaisant priesaikos Ukrainai ir viešo įsipareigojimo atsisakyti Lietuvos pilietybės, tyliai kreipėsi į Lietuvos Migracijos departamentą ir, priešingai jo ankstesniems viešiems aiškinimams Ukrainoje, paprašė ne atsisakyti, o išsaugoti Lietuvos pilietybę.
A.Abromavičius pasinaudojo įstatyme esančia išimtimi, kuri numato, jog iki Nepriklausomybės atkūrimo išvykę Lietuvos piliečiai, kurie kitoje valstybėje įgijo tos valstybės pilietybę gali kartu turėti ir Lietuvos pilietybę. Tai galioja ir jų vaikaičiams ar provaikaičiams.
Neoficialiai teigiama, kad prašyme Migracijos departamentui nurodoma, kad A.Abromavičiaus prosenelis iki 1990 m. išvyko iš Lietuvos į Braziliją ir dėl to jis turi teisę išlaikyti Lietuvos pilietybę.
Pažeidė ir mūsų šalies įstatymus
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Mykolo Romerio konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad Lietuvos piliečiai, kurie tapo kitos valstybės tarnautojais ir negavo Lietuvos Vyriausybės leidimo, privalo netekti mūsų šalies pilietybės.
„Pas mus yra speciali taisyklė. Jei pilietis stojo kitos valstybės tarnybon ir negavo Lietuvos Vyriausybės leidimo, tai yra pagrindas netekti Lietuvos Respublikos pilietybės“, – kalbėjo buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V.Sinkevičius.
A.Abromavičius neprašė Lietuvos Vyriausybės leidimo dirbti Ukrainos ekonomikos plėtros ir prekybos ministru. Tai yra patvirtinęs tuometis Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius.
Anot konstitucinės teisės profesoriaus V.Sinkevičiaus, visiškai nesvarbu, ar asmuo, kuris stojo į kitos valstybės tarnybą be Vyriausybės leidimo, ir šiuo metu tebeina tas pareigas.
„Faktas, kad stojo į kitos valstybės tarnybą, o įstatyme neparašyta, – stojo ir dabar tebėra, vadinasi, (ar po to išstojo, jį atleido ar pan. – aut. past.) nesvarbu. Jeigu nustatomas juridinis faktas, kad jis buvo kitos valstybės tarnyboje, negavęs Vyriausybės leidimo, tai yra pagrindas kelti klausimą dėl pilietybės netekimo“, – sako konstitucinės teisės profesorius V.Sinkevičius.
Apibrėžia, kad yra tarnyba kitai valstybei
Teisininkai mano, kad ir pradėdamas darbą „Ukroboronprom“ generalinio direktoriaus pareigose A.Abromavičius turėjo kreiptis į Lietuvos Vyriausybę leidimo, o to nepadarė.
Ir nors Ukrainos prezidentas V.Zelenskis viešai pareiškė, kad A.Abromavičius nėra valstybės tarnautojas, Lietuvos Pilietybės įstatymas apibrėžia kokiais atvejais laikoma, kad asmuo turi kreiptis leidimo į mūsų šalies Vyriausybę, nes tai laikoma tarnyba kitai valstybei.
Kitos valstybės tarnyba, pagal Lietuvos įstatymus, yra ne tik „kitos valstybės institucijose einamos tos valstybės politiko, pareigūno“, bet ir „kitos pareigos, susijusios su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, ir toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei“.
O valstybinis koncernas „Ukroboronprom“ yra ne tik valstybės įmonių grupė, bet šiam dariniui įstatymais dar ir pavesta vykdyti ir tam tikras valstybines funkcijas kariniame pramoniniame sektoriuje, o šio koncerno generalinis direktorius turi turėti Ukrainos pilietybę, nes jam reikalingas leidimas dirbti su valstybės paslaptimis.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, buvęs Aukščiausiojo Teismo teisėjas Rimas Andrikis, lrytas.lt komentuodamas A.Abromavičiaus situaciją, sako, kad „įstatymas šiuo atveju yra aiškus ir valstybės institucijos turi imtis veiksmų, turi būti sprendžiama dėl Lietuvos pilietybės netekimo“.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis yra viešai paraginęs Lietuvos Vidaus reikalų ministeriją imtis visų priemonių, kad būtų pateikti atsakymai ir priimti reikiami sprendimai.
„Jei kyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos piliečio pilietybės teisėtumo, tos abejonės turi būti išsklaidytos. Atsakingos institucijos pagal savo kompetenciją privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad tai būtų padaryta. Jei nustatoma, jog yra pagrindai, – institucijos privalo imtis veiksmų tam, kad pilietybė būtų panaikinta“, – „Lietuvos rytui“ situaciją anksčiau komentavo Vyriausybės vadovas S.Skvernelis.
Vidaus reikalų ministerija dėl šios situacijos iki šiol nėra pateikusi savo viešo vertinimo.
