„Politikai labai mėgsta atrodyt gražesniais nei yra. Jie labai gerai perprato formulę, kad rinkėjams neįgyvendinamų pažadų dalinimas yra labai efektyvus dalykas“, – sako R.Urbonaitė.
Kodėl taip yra? Nes rinkėjai dažnu atveju pamiršta, jog tie patys pažadai buvo dalinami prieš praeitus rinkimus. Jie ieško „gelbėtojų“ ir ne visada užduoda kritiškus klausimus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar politiko sakomi pažadai yra iš tiesų įgyvendinami.
Politologė teigia, kad politikai nesikuklina meluoti. Ir blogiausia, jog jie ne tik negerbia savęs, pasakodami dalykus, kuriuos puikiai žino, kad nepavyks įgyvendinti. Jei taip rodo nepagarbą ir rinkėjams.
„Politikams yra tekę įsitikinti, kad rinkėjai užkimba ant lozungų. Neįgyvendinti pažadai kažkodėl juos paperka“
Skaičiai, kuriais politikai mėgsta manipuliuoti
Rima Urbonaitė sako, kad blogiausias dalykas – rinkėjų kritiškumo ir mąstymo problemos.
„Kritiško rinkėjo labai trūksta. Trūksta tų, kurie užduoda nepatogius klausimus ir, svarbiausia, neleidžia politikams išsisukti pateikus kažkokius neaiškius atsakymus.“
Politologės teigimu, dažnai galime matyti politikų varžytuves, kas pasiūlys didesnį minimalų ar vidutinį darbo užmokestį. Šie skaičiai, pasak R.Urbonaitės, priklauso ne tik nuo politikų, tad sakyti, jog pakels, reiškia, meluoti.
Pasak pašnekovės, dažniausiai politikai žada pakelti pensijas, išmokas, sumažinti mokesčius.
„Akivaizdu, jog tai tarpusavyje nesuderinami dalykai“, – teigia ji.
Tad kaip rinkėjams atskirti, kada yra manipuliuojama skaičiais, o kada politikas tikrai vardina dalykus, kuriuos galės įgyvendinti?
Svarbiausia: domėtis
Rima Urbonaitė sako, kad svarbiausias dalykas, kurį rinkėjas turi nepamiršti išgirdęs gyvai ar reklamoje dalinamus pažadus, tai nepatingėti ir skirti laiko pasidomėjimui.
„Buvo vienas meras, kuris atsistojo prieš rinkėjus ir pasakė: „jei mes padarysime kažkokius veiksmus, kurie pridarys žalą, mes ją konpensuosime iš savo kišenės.“ Tada tu atidarai to politiko pajamų deklaraciją ir ten pamatai nuliukus. Tad jau iš karto kyla klausimas: iš ko ir kaip jūs konpensuosit?“ – kaip pavyzdžiu dalinasi politologė su šypsena veide.
Rinkėjas visada turėtų užduoti labai paprastą klausimą: „kaip? Kaip jūs ketinate įgyvendinti savo pažadus?“ Arba pats turėtų susirasti informacijos, kuri atsakytų į šį minėtą klausimą.
Jeigu rinkėjas pasižiūrėtų tas pačias turto pajamų deklaracijas, kandidatų biografijas kandidatų, jam labai gerai paaiškėtų bendras vaizdas. Kaip anksčiau politologės minėtu pavyzdžiu apie merą, lengvai galima įsitikinti, kiek duotas pažadas yra įgyvendinamas.
„Mano receptas yra toks paprastas: visada viską vertinti kritiškai. Kai politikas duoda pažadus, jog pakels algą, išmokas ar pensijas, išsiaiškinti, kaip jis tai padarys?“ – patarimais dalinasi R.Urbonaitė.
Būtina prašyti politiko argumentuoti paaiškinimo.
Kitas aspektas, pasak pašnekovės, reikia tikrinti kandidato biografiją ir tuos duomenis, kuriuos pateikia Vyriausio rinkimų komisija. Jie yra labai lengvai prieinami, neužslaptinti.
Tai leistų bent kažkiek pasidomėti apie kandidatuojantį asmenį.
Lygiai taip pat svarbu įsivertinti, kaip tam politikui sekėsi anksčiau vykdyti pažadus.
„Tas laikas, kurį rinkėjas užtruks besidomint apie kandidatą, bus gerokai trumpesnis už tą laiką, kada jis galvos, kaip gyventi pagal tuos įstatymus, kuriuos tas politikas vėliau priims. Nes tada gali būti toks galvos skausmas, kuris pareikalaus ne vienos valandos pasižiūrėjimo, bet pareikalaus kelių parų darbo ir galvojimo, kaip gyventi. Ir galbūt tai nebus tik laiko klausimas, čia jau bus išgyvenimo klausimas. Tai tas rinkėjų sąmoningumas turėtų būti pirmutinėje vietoje“, – sako politologė Rima Urbonaitė.
