Jos metu kelios dešimtys kauniečių gavo visų mokslų daktaro „diplomus“, suteikiančius teisę dėstyti bet ką laisvanoriškai ar net per prievartą.
„Mus įkvėpė susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičius požiūris: „Ką norim, tą ir darom!” Taigi, mes „darome” Kauno daktarus, o pastarieji turi labai ilgą istoriją!“ – priminė A.Lašas. Tai – užuomina į vieną garsiausių šalyje Daktarų nusikalstamą susivienijimą.
Pasak fakulteto dekano, šia akcija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į labai ribotą Vyriausybės finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. 2016 metais šalies Vyriausybė ir verslas į mokslinius tyrimus investavo vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES vidurkis siekė 2 proc.
Skandinavijos šalyse, kurios dažnai tampa pavyzdžiu daugelyje sričių, investuojama apie 3 proc. BVP. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje situacija iš esmės nepasikeitė.
„Suradome netikėtai lengvą ir nieko nekainuojantį sprendimą – padaryti daugiau daktarų“, – juokavo A.Lašas.
Jo nuomone, aukštojo mokslo finansavimas nėra tvarus. Dabar mokslininkus pasiekia daug ES lėšų, tačiau jos tik užpudruoja miglotą ateitį.
„Turime planuoti 5-10 metų į priekį. Dabartinė sistema orientuota į kiekybę, o ne kokybę. Mums rūpi ne tik įsisavinti lėšas ir išleisti jas Abu Dabyje, mums rūpi mokslo ateitis“, – kalbėjo A.Lašas.
Jis tikino nepritariantis sumanymui atimti trūkstamas lėšas iš pensininkų ir atiduoti jas mokslininkams. Vienintelis noras – prasmingai investuoti turimus pinigus į mokslo ateitį.
