Mano tikslas yra pasiekti susitarimą, aš to sieksiu ir tikiu, kad pasieksiu“, – po ginčo komisijos posėdžio turėdamas galvoje mokytojų reikalavimus, išdėstytus kolektyvinėje sutartyje, sakė ministras Algirdas Monkevičius.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vyko kolektyvinio darbo ginčo komisijos posėdis. Komisija nagrinėjo 4 švietimo profesinių sąjungų reikalavimus, dėl kurių nesutarus profsąjungos turės teisę skelbti tikrąjį streiką. Komisiją sudaro profesinių sąjungų, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai.
„Rezultatas, mano galva, geras, tačiau pirmadienį Vyriausybėje turi būti priimti sprendimai, būtent finansiniai, jie užfiksuoti kaip biudžeto korekcijos, kurios bus teikiamos Seimui.
Tikiuosi, kad su premjeru galėsime pranešti gerą naujieną, pagrindiniai rodikliai, kurie buvo numatyti pradinėje sutartyje, bus pasiekti“, – kalbėjo švietimo ministras.
Jis viliasi, kad kolektyvinę sutartį pavyks pasirašyti kitą savaitę – ketvirtadienį. Joje būtų apibrėžiami ilgalaikiai įsipareigojimai mokytojams, akademiniam personalui.
„Tas mano parašas sutartyje reikštų Vyriausybės įgaliojimą užtikrinti tokias sąlygas. Sutarėme, kad ši komisija dirbs po Vyriausybės posėdžio pirmadienį. Gali būti, kad ketvirtadienį vyks komisijos paskutinis posėdis ir aš galėsiu pasirašyti šį susitarimą. Bet jei būtų abejonių ar sprendimai keistųsi, taško negalėtume padėti“, – sakė A.Monkevičius.
Jis vardijo, kad pagrindiniai dalykai – tai įsipareigojimai, susiję su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokesčio skirtumų išlyginimu, visų pedagogų – tiek bendrojo ugdymo, tiek aukštojo mokslo sistemos – užmokesčio kilimas (kitąmet nuo rugsėjo 10 proc., o vėliau – ne mažiau kaip po 10 proc. kasmet), taip pat švietimo pagalbos specialistų algos klausimai, kurie buvo įstrigę.
„Laukia daug darbų. Aptarėme ne tik finansinius dalykus. Turiu galvoje tarimąsi dėl turinio dalykų. Kaip švietimas turėtų keistis strategiškai, kaip to reikėtų siekti per partijų susitarimus ir kaip reikėtų įteisinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais. Šie dalykai man rūpi.
Noriu šiuos darbus dirbti karu. Jei man nepavyktų pasiekti susitarimo, apie kurį kalbu, esu pasirengęs už tai atsakyti ir, jei reikės, pasitraukti“, – sakė A.Monkevičius.
Iš kur pinigų rastų, neatskleidžia
Anot ministro, Vyriausybė visomis išgalėmis ieško pinigų pedagogų algoms.
„Šaltinių yra įvairiausių. Peržiūrėjome tiek išlaidų, tiek pajamų planus. Tai kompleksas, tai nėra vienintelis šaltinis“, – po posėdžio sakė komisijos narys finansų viceministras Darius Sadeckas.
Tačiau jis nenurodė, kokie tie šaltiniai.
„Kol nėra galutinio produkto, kalbėti apie eilutes yra sudėtinga“, – sakė D.Sadeckas.
Viceministras sakė, kad per derybas liepos mėnesį Finansų ministerijos atstovai nedalyvavo.
„Taip, mes, aišku, žinojome apie jas.
Kaip rengėme biudžetą, poreikių buvo įvairiausių, kilo ir papildomų, susijusių su įvairiais įvykusiais rinkimais.
Rugsėjį Finansų ministerija atnaujino kitų metų ekonominės raidos scenarijų. Gyvenimas nestovi vietoje. Kai buvo deramasi liepą, buvo viena informacija ir ekonominė aplinka, rugsėjį padėtis keitėsi. Turime vertinti sparčiai besikeičiančią aplinką“, – aiškino D.Sadeckas.
Laukia pirmadienio
„Mūsų vykdytas įspėjamasis streikas buvo rimtas įspėjimas Vyriausybei. Šiandien po taikinimo komisijos posėdžio matome, kad judame rezultato link, tad laukiame antrojo posėdžio.
Kaip suprantu, pirmadienį Vyriausybė turės biudžeto projektą. Bet kokiu atveju sprendimas dėl tikrojo streiko bus priimtas vėliausiai gruodžio 4 dieną“, – sakė ginčų komisijos narys Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) vadovas Egidijus Milešinas.
Jo atstovaujama organizacija ketvirtadienį rengė įspėjamąjį streiką ugdymo įstaigose.
Vadovas sakė, kad pedagogų reikalavimai lieka tokie patys.
„Mūsų tikslas, kad sutartis būtų pasirašyta ir vykdoma“, – apie kolektyvinės sutarties reikalavimus kalbėjo E.Milešinas
Reikalavimus iškėlė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.
Jos reikalauja, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.
Praėjusią savaitę švietimo profesinės sąjungos atmetė siūlymą persvarstyti minėtos sutarties pakeitimo projektą. Profsąjungos pasisakė liekančios prie vasarą vadovaujantis Vyriausybės viešojo sektoriaus darbuotojų finansavimo strategijos projektu parengto varianto.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar vasarą šį sutarties pakeitimo projektą pateikė kitoms ministerijoms, tačiau negavo pritarimo, kad sutarties pakeitimus galėtų pasirašyti.
Norint įgyvendinti sutarimų su profesinėmis sąjungomis projektų nuostatas, 2020 m. iš valstybės biudžeto iš viso reikėtų 117 mln. Eur.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS)^Instantmokytojų streikas
Rodyti daugiau žymių
