Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo vicepirmininke Asta Lapinskienė ir Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju Audriumi Jurgelevičiumi.
– Ponia Lapinskiene, pastaruoju metu aukštosios mokyklos laikėsi kiek tyliau nei protestuojantys pedagogai. Vakar surengta Vilniaus universiteto protesto akcija, šiandien protestavo dar kelios aukštosios mokyklos. Kokius reikalavimus jūs keliate?
A.Lapinskienė: Keliami reikalavimai tie patys, kurie buvo suderėti kolektyvinėje sutartyje, naujų reikalavimų Vyriausybei nekeliame. Tiesiog norime, kad jeigu Vyriausybė pasižadėjo, tai turėtų savo įsipareigojimus vykdyti. Tai yra 10 proc. pridėti prie atlyginimų visiems darbuotojams ir kasmet didinti tą 10 proc., kad pasiektume 2025 m. 150 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
– Turbūt matėt biudžeto projektą. Kiek pinigų trūksta aukštosioms mokykloms?
A.Lapinskienė: Jame nulis, jame nenurodyta nė vieno euro.
– Apskritai atlyginimų kėlimui daugiau pinigų nenumatyta?
A.Lapinskienė: Nenumatyta, nulis. Nors buvo suderėta ir derybos vyko gana ilgai.
– Seimo Švietimo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša yra pasakęs, kad pedagogams duotus pažadus būtina vykdyti. Bet jūs sakote, kad biudžeto projekte tai neatsispindi?
A.Lapinskienė: Taip, tai nėra numatyta. Vyksta derybos su Švietimo ir mokslo ministerija, Seimu, ieškoma finansavimo šaltinių, bet kol kas jokių pasiūlymų negavome. Tai manome, kad vienintelis dalykas, kuris leidžia Vyriausybei įsitikinti, kad yra problema ir ji nesprendžiama daug metų – parodyti tai streikais. Kito balso jie negirdi, tiesiog negirdi. Pažada ir nevykdo.
– Pone Jurgelevičiau, mokytojams dalyti pažadai taip pat nevykdomi. Kalbėjotės, derėjotės, bet pažadėtų lėšų biudžeto projekte neatsirado, ar aš klystu?
A.Jurgelevičius: Norėčiau patikslinti, eina kalba ne apie pažadus. Eina kalba apie pasirašytą Švietimo ir mokslo ministerijos šakos kolektyvinę sutartį. Yra ne pažadai, ne kažkieno norai – yra teisės akto galią turintis dokumentas. Šiuo atveju, 2020 m. biudžeto projekte mes nematome skirta tiek lėšų, kad galima būtų įgyvendinti tas priemones, kurios numatytos 2020 m. Todėl, kaip ir kolegė sakė, naudojamės tuo, kas suteikta teisės aktais, Darbo kodeksu ir streikuojame.
– Pone Jurgelevičiau, jeigu gerai atsimenu, 2017 m. pasirašytoje sutartyje buvo numatyta kažkur 120 mln.?
A.Jurgelevičius: Sutartyje nėra įvardinti skaičiai, reikalingi įgyvendinti sutartas priemones. Yra užfiksuotos priemonės – darbo užmokesčio didinimas, ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų sulyginimas, atlyginimų koeficientų, „žirklučių“ panaikinimas ir tik skaičiuojant poreikį atsirado suma – apie 118 mln., apie kurią visi dabar kalba.
– Biudžete – 62 mln.
A.Jurgelevičius: Iš tiesų yra numatyta projekte maždaug pusė sumos, po pirmo pateikimo Seimui šita suma padidėjo, atsirado teikti pasiūlymai dėl atlyginimo padidinimo ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kad pasiektų bendro ugdymo pedagogų atlyginimų lygį. Ir pagalbos specialistų – logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų.
– Kiek pinigų papildomai atsirado biudžete?
A.Jurgelevičius: Tikrai negaliu pasakyti tiksliai skaičių – apie 16-17 mln. papildomai.
– Jus tai tenkina?
A.Jurgelevičius: vienareikšmiškai negaliu atsakyti, mes matom tendenciją, kad einama į priekį, ieškoma galimybių įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus. Pirmasis žingsnis žengtas, antrasis nežengtas kol kas, bet, kaip sakė ministras Algirdas Monkevičius, dar nereikia dėti taško.
– Ponia Lapinskiene, ar jūs tikite, kad Vyriausybė suras pinigų aukštosioms mokykloms?
A.Lapinskienė: Aš manau, kad čia yra Vyriausybės pasirinkimo prioritetai. Valstybei yra svarbu turėti išsilavinusią visuomenę ir išsilavinusius žmones.
– Tuos prioritetus visą laiką deklaruoja visi politikai ir ministrai.
A.Lapinskienė: Taip. Bet kažkodėl švietimas tampa paskutinis prioritetas ir į tai, kokie valstybės poreikiai šioje srityje, absoliučiai neatsižvelgiama. Todėl manau, kad akademinė bendruomenė privalo suprasti, kad čia yra ne konkrečių asmenų reikalas, bet tai Lietuvos reikalas, Lietuvos švietimo sistemos reikalas. Jeigu mes neturėsime švietimo, tai neturėsime išsilavinusių darbuotojų visose srityse.
– Trečiadienį surengė piketą prie Vyriausybės Vilniaus universiteto atstovai, šiandien jūs protestavote – įspėjamasis dviejų valandų streikas. Kas toliau?
A.Lapinskienė: Toliau – derybos.
– O jei derybos neduos naudos?
A.Lapinskienė: Tada bus streikas visuotinis visuose universiteto. Per sesiją streikuosim. Kai studentams yra sesija – tada ir streikuosim.
– Įspėjamąjį streiką dviejų valandų ar apskritai nedirbsite?
A.Lapinskienė: Apskritai nebus sesijos. Studentai palaiko ir supranta, kad iš tokio atlyginimo gauti kokybišką išsilavinimą iš dėstytojo – nėra kaip pareikalauti. Kada atlyginimo vidurkis yra 885 eurai, šiandien iš Muzikos ir teatro akademijos žmonės buvo pikete – jų atlyginimai išvis minimumą siekia – 400-500 eurai. Tai apie ką kalbam? Kokius specialistus mes galim paruošti iš šitokių lėšų? Todėl ir buvo dalinami diplomai, nes jie nevertinami.
– Ar jūsų profsąjunga pajėgi suorganizuoti visuotinį aukštųjų mokyklų streiką?
A.Lapinskienė: Šiai dienai galiu pavardinti, kiek prisijungė. Vilniaus universitetas, Gedimino technikos universitetas, Vilniaus muzikos akademija, Kauno technologijos universitetas, Sporto universitetas, Sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno kolegija, Kauno technikos kolegija, Kauno miškų kolegija, Ukmergės kolegija...
– Premjero patarėjas Deividas Matulionis trečiadienį vykusį Vilniaus universiteto protestą pakomentavo labai paprastai: protestuokite, studentai bus patenkinti. Kaip jums toks požiūris?
A.Lapinskienė: Aš nemanau, kad žmogus turi savo tokį požiūrį išsakyti, ypač valstybės pareigūnas. Tai absoliučiai nevertinamas jo įdėtas triūsas – jis irgi yra gavęs aukštą išsilavinimą, tai reiškia, ir jo išsilavinimas yra niekinis, jeigu jo yra toks požiūris. Klausimas būtų toks.
– Pone Jurgelevičiau, mokyklų mokytojai jūsų profsąjungos apie tokį visuotinį streiką nekalba?
A.Jurgelevičius: Lygiai tas pats, lygiai ta pati procedūra, situacija kaip ir aukštosiose mokyklose. Streiko reikalavimai yra tie patys – streikuojama dėl to paties, dėl kolektyvinės sutarties, kurios signatarai esame tiek mes, tiek aukštųjų mokyklų profesinė sąjunga.
Kalbėti, kas bus šiandien tikrai nenoriu, nes jau mes žinome, kad rytoj taikinimo komisija – tai procedūra, numatyta Darbo kodekse ir ten jau nebe kalbos bus, o ant stalo bus padėti konkretūs skaičiai, rodantys, ar Vyriausybė vykdo įsipareigojimus visa apimtimi, ar vykdo dalinai, ar nevykdo. Ir tada, pamatę Vyriausybės poziciją, mes priimsim poziciją, ar tas pasiūlymas tinka, ar netinka. Tada bus skelbiamas, kaip Darbo kodeksas numato, tikrasis ar neterminuotas streikas.
– Sakote, paveikios tokios akcijos – įspėjamasis streikas dviejų valandų ar piketai prie Vyriausybės?
A.Jurgelevičius: Deja, Lietuvos vyriausybės, nesvarbu kokios politinės jėgos, supranta tik šitą kalba. 2017 m., kai buvo pasirašyta švietimo šakos kolektyvinė sutartis pirmą kartą Lietuvos istorijoje, mes galvojom, kad šita Vyriausybė, kuriai vadovauja Saulius Skvernelis, eina kitu keliu. Dabar dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių vėlgi lyg tai sukama į seną kelią. Istorinė patirtis 30 metų rodo, kad tik streikais, tik paskutinėm radikaliom priemonėm, kurios numatytos įstatyme, galima įtikinti Vyriausybę, valdžią vykdyti savo įsipareigojimus.
– Pernai Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos atstovai buvo užėmę Švietimo ir mokslo ministeriją, iš posto išvertė ministrę Jurgitą Petrauskienę. Ar padėtis po to pasikeitė į gerąją pusę?
A.Jurgelevičius: Padėtis pasikeitė tik tuo, kad ministerijoje neliko mokytojų, pasikeitė ministro personalija ir buvo kosmetiniai pakeitimai etatinio darbo apmokėjimo sistemoje. Šie pakeitimai tik prasidėjus streikui padaryti ir streiko rezultatų paveikių nebuvo. Net patys organizatoriai didžiausiu streiko rezultatu įvardina mokytojų drąsos padidėjimą. Kodėl taip atsitiko – aš manau, tai buvo akcija, kurios tikslų gerai nesuprato ir patys organizatoriai.
Lyg tai buvo kalbama apie kolektyvinės sutarties nevykdymą, po to pereita kalba apie tai, kad yra blogas etatinis darbo apmokėjimo modelis, kurį reikia keisti. Ir baigta kalbėti tuo, kad su mokytojais nekalbama. Kada atėjo laikinasis ministras Rokas Masiulis, pakeitė toną bendravimo į mažiau dalykišką, o daugiau raminantį ir streikas baigėsi. Tai kitokio rezultato, esant neaiškiems rezultatams, negalima buvo laukti. Šį kartą yra elgiamasi nuosekliai. 2017 m. tiek profesinės sąjungos, tiek Vyriausybė prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, profesinė sąjunga vykdė juos.
– Šią savaitę tarp protestuojančios bendruomenės atsirado satyros elementų. Sukurtas personažas „popierinis ministras“. Ponia Lapinskiene, ar šis šaržas yra dabartinio švietimo ir mokslo ministro A.Monkevičiaus atitikmuo?
A.Lapinskienė: Tikrai ne. Absoliučiai pasakyčiau, kad šito nėra. A.Monkevičius, bent jau aukštajame moksle, yra tikrai didelis profesionalas. Ir supranta padėtį.
– Bet jūs sakote: derybos vyksta, bet rezultatai nuliniai, lėšų biudžete nenumatyta. Jūs jaučiate ministro paramą?
A.Lapinskienė: Taip, bet ne nuo jo tai priklauso. Tai Finansų ministerija ir pačios Vyriausybės kaip visumos suvokimo, kas yra aukštasis mokslas.
– Bet ministras kaip asmenybė ir kaip atsakingas už šitą sritį žmogus, turi turėti svarų žodį, formuojant biudžetą.
A.Lapinskienė: Turėtų turėtų svarų žodį. Aš Vyriausybės posėdžiuose nedalyvavau, atleiskite, negaliu pasakyti, kiek jo svarus žodis. Galbūt reikėtų jo pačio paklausti. Šiuo atveju didžiausią svarų žodį taria finansų ministras.
– Pone Jurgelevičiau, kaip jūs vertinate A.Monkevičiaus darbą?
A.Jurgelevičius: Galbūt būsiu nepopuliarus, bet pasakysiu, kad dabartinėje kadencijoje esantis ministras yra visiškai kitoks ministras nei buvęs anksčiau. Kiek mes matome, kiek įvairiuose formatuose kalbame, jo balsas yra aiškus, stiprus ir palankus mokytojams. Ministras yra vienas iš keliolikos Vyriausybės narių, biudžeto projektas ir pakeitimai jo yra kolegialūs sprendimai. Ministrui kaip pareigūnui mes neturim jokio priekaišto. O priekaištai visi tenka Vyriausybei, Vyriausybės kabinetui, nes ir kolektyvinė sutartis pasirašyta su Vyriausybę, tik ją įgaliotas pasirašyti buvo švietimo, mokslo ir sporto ministras.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
