Tačiau mūsų šalies pašonėje stovi ne tik paleidimui ruošiama Astravo AE: kelių šimtų kilometrų spinduliu nuo Lietuvos, Rusijos teritorijoje, vis dar veikia trys atominės jėgainės, naudojančios tokius pat kaip Černobylyje RBMK tipo reaktorius.
Pasak energetikos specialistų, būtent RBMK reaktoriai šiuo metu kelia gerokai daugiau pavojų nei Astravo AE naudojama technologija.
Veikia seni reaktoriai
1977-aisiais darbą pradėjusioje Černobylio AE, kurios avarija įvyko 1986 m., veikė RBMK tipo reaktoriai. Analogiški buvo ir 2009 m. sustabdytoje Ignalinos AE.
Šiuo metu RBMK reaktoriai vis dar veikia trijose Rusijos atominėse elektrinėse: Kursko AE (atidaryta 1976 m.), AE, Leningrado AE (1973 m.) ir Smolensko AE (1983 m.).
Atstumas nuo Vilniaus iki šių vietovių siekia atitinkamai apie 800 km, 650 km ir 400 km.
Nuotolis tarp Lietuvos sostinės ir Černobylio yra daugmaž 600 km.
Pasak akademiko, branduolinės energetikos specialisto prof. Jurgio Vilemo, RBMK tipo reaktoriai buvo įrenginėjami tik Sovietų sąjungoje.
„Po Černobylio katastrofos buvo užbaigtos tos atominės, kurios buvo pradėtos statyti, ir istorija su RBMK tipo reaktoriais pasibaigė. Palaipsniui šio tipo reaktoriai išvedami iš eksploatacijos: Černobylis nebeveikia, Ignaliną uždarėme, Leningrado atominė pradėta uždarinėti.
Ateityje tufrėtų išvis nelikti elektrinių su RBMK reaktoriais“, – portalui lrytas.lt pasakojo J.Vilemas.
Astravo AE veiks VVER tipo reaktoriai.
Rusijos požiūris į saugumą – kitoks
„Jeigu kalbame apie atomines elektrines, kurios potencialiai gali būti nesaugios ir kelti avarijų tikimybę, pačios blogiausios yra turinčios RBMK reaktorius“, – aiškino energetikos specialistas, prof. Vidmantas Jankauskas.
RBMK tipo reaktoriai pasaulyje buvo pripažinti nesaugiais dėl tam tikrų techninių charakteristikų.
„Šio tipo elektrinių praktiškai neįmanoma patobulinti tiek, kad jos taptų visiškai saugios. Tuo pagrindu Lietuvoje buvo uždaryta Ignalinos atominė. O Leningrado elektrinė buvo atnaujinta, bet vargu, ar įvertinti visi galimi avarijų atvejai.
Po Černobylio buvo atrasta, kad RBMK reaktoriuose egzistuoja fundamentalus trūkumas – tam tikru atveju jų nebeįmanoma sustabdyti, o ta reakcija tik spartėja ir gali vesti į sprogimą“, – detalizavo V.Jankauskas.
J.Vilemas taip pat akcentavo, kad RBMK nesaugumą lemia technologiniai trūkumai: „Šio tipo reaktoriai yra labai dideli, dėl to jie neturėjo apsauginio gaubto.
Pradinėje konstravimo stadijoje buvo manoma, kad gal jis nelabai ir reikalingas. Tai vienas pagrindinių trūkumų. Bet yra ir daug techninių trūkumų, pavyzdžiui, kad tai – kanalinis reaktorius“.
Vis tik branduolinės energetikos specialistas J.Vilemas, kalbėdamas apie Rusijoje veikiančias RBMK tipo atomines, atkreipė dėmesį, kad „iš kiekvienos avarijos ir nelaimės žmonės mokosi“, o sklandus eksploatavimas labai priklauso nuo AE dirbančių specialistų.
„Eksploatacinis personalas ten yra senas ir patyręs: veikia sukauptos žinios. Rusija turi savo saugumo filosofiją, jie atominėse elektrinėse leidžia sau didesnę riziką ir čia nieko nepakeisi.
Tam tikrus aktyvios zonos elementus šio tipo reaktoriuose galima pakeisti eksploatacijos metu, tad matant problemą, ją galima spręsti. Bet tie reaktoriai Rusijoje dirbo ir, tikėtina, dirbs“, – patikino J.Vilemas.
Labiau politika nei energetika?
Anot V.Jankausko, pagrindiniai klausimai dėl Astravo AE nesaugumo yra susiję ne su reaktoriaus tipu.
Abejones dėl saugumo, eksperto teigimu, kelia vieta: pasirinkta tokia, kurioje galimai yra tektoninis lūžis, keliantis žemės drebėjimo tikimybę. Taip pat problema – per menkas dalijimasis informacija su kaimyninėmis valstybėmis ir, žinoma, su statybos darbais susiję klausimai.
Vis tik, pasak V.Jankausko, Lietuvos veiksmai prieš Astravo AE yra labiau politinis nei techninis sprendimas.
„Astravo AE technologija yra naujausia, pažangiausia, sukurta, įvertinus visas bėdas, kurios buvo su ankstesnėmis elektrinėmis.
Vadinamieji VVER tipo reaktoriai, kurie bus Astrave, yra labiausiai paplitę pasaulyje. Rusiški VVER reaktoriai sėkmingai konkuruoja tarptautinėse rinkose, rusai stato ne tik Turkijoje ar Irane, bet ir Suomijoje, planuoja statyti ir Vengrijoje.
Saugumo požiūriu, šio tipo reaktorių niekaip negalima vadinti nesaugiais“, – technines charakteristikas aiškino V.Jankauskas.
Jam antrino ir J.Vilemas: „Baltarusijoje statomoje AE reaktorius yra toks, kokio tipo reaktorių pasaulyje yra apie 80 proc. Šiuo metu tai labiausiai išbandytas tipas ir labiausiai paplitęs“.
Ignalinos atominės uždarymas, J.Vilemo požiūriu, taip pat buvo labiau politinis nei techninis sprendimas.
„Ignalinos AE buvo uždaryta labiausiai remiantis politiniais ir emociniais motyvais, kurie susiformavo Europos Sąjungoje (ES) po Černobylio. Idėja buvo labai paprasta: kai Lietuva pretendavo tapti ES nare, jai buvo iškelta sąlyga uždaryti savo atominę“, – sakė J.Vilemas.
