„Ačių“ – ne klaida. Šitaip akcijos rengėjai pabrėžė valdžios nenorą skirti dėmesį mokslui, švietimui. Lrytas.lt primena: buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė rašydama sveikinimą įvėlė klaidą žodyje „ačiū“, tuomet tai ir tapo sparnuotu žodžiu.
„Pagerbė“ ministrą
Prie Vyriausybės pirmiausia buvo suteiktas demagogijos mokslų laipsnis Popieriniam ministrui.
„Profesoriaus alga pas mus mažesnė nei Afrikoje. Nevertinamas mūsų darbas. Vien kalbos ir lozungai. Mūsų valstybė neinvestuota į tą sritį, kuri duoda didžiausią grąžą“, – lrytas.lt kalbėjo A.Žukauskas.
A.Žukauskas pateikė savo kolegos, dirbančio viename iš Kenijos universitetų pavyzdį: profesorius ten uždirba 2000 dolerių, gauna nemokamą būstą ir transportą.
„Kalbu apie šalį, kurios BVP ne toks, kaip mūsų. O pas mus profesoriaus alga į rankas – apie 1300 eurų. Apie būstą ir transportą nekalbu“, – sakė rektorius.
Jis sakė, kad jaunesnių, mažiau patyrusių kolegų padėtis išvis liūdna. Lektorius, turintis magistro straipsnį, uždirba apie 570 eurų per mėnesį.
Jis pabrėžė, kad susidaro tragikomiška padėtis, kaip jaunas mokslų daktaras pelno 813 eurų atlyginimą, o aukštesnio kurso doktorantas gauna 850 eurų stipendiją (pastaraisiais metais stipendijos buvo reikšmingai pakeltos, jos neapmokestinamos).
„Nėra tokių stebuklų kitur pasaulyje. Apima liūdesys. Buvau geriausių disertacijų autorių apdovanojimuose prezidentūroje. Aš paskui žiūrėsiu jiems į akis, kai jie uždirbs kelis šimtus eurų. O juk tai reiškia ir jauną šeimą.
Nors dažnu atveju man nebeteks jiems žiūrėti į akis. Didelė dalis talentingų žmonių išvažiavo į kitas šalis“, – neslėpė A.Žukauskas.
Diplomus „už Ačių“ rektorius įteikė garsiems žmonėms, visiems to panorusiems, tačiau neslėpė, kad mielai suraitytų parašą ir įteiktų tokį „dokumentą“ visiems Seimo, Vyriausybės nariams, partijų vadovams. Dalijami socialinių mokslų, gerovės valstybės, sveikatos mokslų, informatikos mokslų diplomai. Išvis planuojama išduoti 500 diplomų „už ačių“.
Kaip aiškina akcijos rengėjai – akademinės bendruomenės grupė „Paskutinis prioritetas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete visiškai nenumato skirti lėšų dėstytojų ir mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.
„Neketinama didinti ir BVP dalies, skirtos mokslo tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, peržiūrėti skatinamųjų stipendijų dydžio studentams. Priešingai, augant šalies ekonomikai, santykinė lėšų dalis, skiriama aukštajam mokslui, nuosekliai mažėja“, – rašo akcijos rengėjai.
Jei valdžia nesiims veiksmų, VU dėstytojai pasinaudosiantys teise ilsėtis – ims laisvadienius. Tokia bus jų tolesnio protesto forma.
Į eilę – prie diplomų
Netikrą teisės magistro diplomą Vyriausybės aikštėje pastovėjęs eilėje įgijo du tikrus verslo srities diplomus jau turintis Arnoldas Služmanas.
„Gavau jį už tai, kad esu atsakingas pilietis. Tai palaikymas kolegoms. Aš dėstau privačiame sektoriuje. Atlyginimas, palyginti su valstybiniais universitetais, skiriasi kartais“, – sakė A.Služmanas.
Politikos mokslų diplomą, kad ir netikrą, rankose spaudė ir politikos mokslų pirmakursė Deimantė.
„Jei jau dalija už „ačių“ ir tokia mūsų švietimo sistema, tuomet reikia pasiimti tokį diplomą. Mūsų mokytojai ir dėstytojai negauna tokio atlyginimo, kokį turėtų“, – aiškino studentė.
Kartu su Deimante „diplomų“ eilėje prie Vyriausybės siekė ir jos bendramokslės Gabrielė, Elžbieta, Rugilė ir Agnė.
„Tai mūsų palaikymas mylimiems dėstytojams, kurie atiduoda visą save, o jų darbas nėra pakankamai įvertinamas“, – kalbėjo merginos.
„Visuomet norėjau tapti medicinos studentu, nepavyko dėl prastesnių pažymių, bet dabar turėsiu gydytojo diplomą“, – šypsojosi anglų kalbos filologiją studijuojantis vaikinas.
Jis sakė, kad dėstytojai iškėlė labai aktualią problemą.
„Pedagogo profesija yra labai svarbi. Atėjau palaikyti savo dėstytojų iš pagarbos jiems. Vokietijoje dėstytojas ir mokytojas yra prestižinė profesija, skiriamas milžiniškas finansavimas, nes jie ugdo vaikus“, – tęsė jis.
Eis prie Seimo
Be to, „Paskutinis prioritetas“ trečiadienį rengia dar vieną akciją – ragina akademinės bendruomenės atstovus nunešti Seimo nariui savo parengtą mokslinį straipsnį ir laišką, kuriame surašyti reikalavimai. Laiškus į Seimą dėstytojai ir mokslininkai neš 14 val. 30 min.
„Jei Seimo nariai nesupranta, kodėl reikia finansuoti aukštąjį mokslą, padėkime jiems! Atspausdinkite vieną savo straipsnį. Kuriuo didžiuojatės, arba kuris, Jūsų manymu, galėtų būti įdomus Jūsų pasirinktam Seimo nariui.
Viską gražiai susekite, nuneškite į Seimo kanceliariją (III rūmai, įėjimas nuo A. Tumėno gatvės) ir paprašykite užregistruoti kaip prašymą. Juk tai ir yra prašymas… Na, greičiau reikalavimas…“ – paaiškino akcijos rengėjai.
Štai ko reikalauja aukštojo mokslo bendruomenė, susibūrusi į „Paskutinį prioritetą“:
1. 2020 metų Valstybės biudžete numatyti lėšas, kurios leistų didinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus bent 20 procentų.
2. Aiškiais ištekliais pagrįstos, tvaraus ilgalaikio aukštojo mokslo finansavimo strategijos suformulavimas ir priėmimas.
Strategijoje turėtų būti numatyti aiškūs tikslai bei būdai juos pasiekti. Bendras tikslas – pasiekti, kad iki 2023 metų. akademinis ir aukštos kvalifikacijos neakademinis personalas uždirbtų ne mažiau kaip 1.5 VDU:
– pradedantys mokslininkai gautų 1.5 – 2 VDU už etatą;
– mokslo darbuotojai, asistentai gautų ne mažiau 2 – 2.5 VDU už etatą;
– vyresn. mokslo darbuotojai, docentai ne mažiau kaip 3 – 4 VDU už etatą;
– vyriausieji mokslo darbuotojai, profesoriai ne mažiau kaip 3.5 – 4 VDU už etatą; paliekant galimybę išskirtinius pasiekimus turintiems profesoriams gauti ir didesnius atlyginimus;
– priedai ir pan. išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 10% metinio bazinio atlyginimo;
– taip pat turi būti adekvatus indeksavimo mechanizmas (paremtas ne tik baziniu dydžiu), kuris saugotų, kad viešasis sektorius nebūtų toliau skurdinamas, kaip vyko iki šiol;
– atlyginimų kėlimo mechanizmas turi būti tinkamas tiek valstybinėms mokslo ir švietimo įstaigoms, tiek viešosioms įstaigoms.
3. 2020 metų Valstybės biudžete numatyti lėšas neakademinio personalo atlyginimų didinimui, kad jis pasiektų bent atitinkamo lygio pareigybių bazinio darbo užmokesčio medianą Lietuvos darbo rinkoje.
4. 2020 metų Valstybės biudžete numatyti lėšas skatinamųjų stipendijų studentams kėlimui, siekiant sudaryti studentams sąlygas siekti geresnių akademinių rezultatų, taip užtikrinant jų pažangą ir kokybišką mokymąsi. Reikalaujame iš esmės peržiūrėti studijų krepšelyje numatytos sumos dydį bei pergalvoti studentų skatinimui skiriamų lėšų skyrimo principus.
5. Reikalaujame sukurti ir patvirtinti tvaraus mokslo tyrimų finansavimo užtikrinimo strategiją, kuri numatytų būdus ir lėšų šaltinius pasiekti Europos Komisijos rekomenduojamus 3 procentus nuo BVP MTEP finansavimui.
6. Įtraukti akademinę bendruomenę bei kitų viešojo sektoriaus atstovus į diskusijas dėl mokesčių ir biudžeto politikos. Mokestinės politikos pertvarkos, bei biudžeto sudarymo būdai ir paskirstymo prioritetai turi būti viešai svarstomi.
7. Vengti menkinančių ir nepagrįstų viešų pasisakymų apie Lietuvos mokslą ir studijas, pripažinti jų vertę kuriant šalies gerovę.
8. Formuoti sąžiningą, skaidrią ir subalansuotą viešojo sektoriaus atlyginimų politiką, kuri nustatytų aiškius atlyginimų formavimo principus atsižvelgiant į darbuotojų kompetenciją ir atsakomybes.
