Iš Lietuvos sėkmingai į Norvegiją sugrįžusio F.Bergo istoriją pastarosiomis dienomis detaliai nušvietė Norvegijos žiniasklaida, o ir pats F.Bergas savo spaudos konferencijoje atvirai pasakojo apie ryšius su norvegų žvalgybos tarnyba.
Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia: kol kas žinoma tik tai, kad Lietuvoje šnipinėjimu kaltinti Jevgenijus Mataitis ir Arstidas Tamošaitis sėkmingai sugrįžo pas savo šeimas.
Ne tik asmeninis, bet ir institucinis sprendimas
Spaudos konferencijoje Osle antradienio vakarą F.Bergas pasakojo, kad, paprašytas vieno pažįstamo, kuris, jo nuomone, yra susijęs su Norvegijos slaptosiomis tarnybomis, jis 2014 m. sutiko kai ką pristatyti vienu adresu Maskvoje.
Jis pripažino, kad nežinodamas, ką gabena, kaip kurjeris veikė dar keturis kartus.
Anot F.Bergo, jis buvo apgautas Norvegijos žvalgybos tarnybos ir spaudžiamas daryti tai, ko nenorėjo.
Tiek pats F.Bergas, tiek Norvegijos žiniasklaida atskleidė šio piliečio grįžimo į tėvynę istoriją ir veiklą, dėl kurios jis buvo kaltinamas šnipinėjimu.
Lietuvoje kol kas žinoma tik tai, kad šnipinėjimu kaltinti lietuviai sėkmingai sugrįžo pas savo šeimas. Malonės sprendimo dekretus dėl apsikeitimo šnipais pasirašęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistės Nemiros Pumprickaitės paklaustas, kodėl informacija apie apsikeitimo šnipais procesą Lietuvoje nutylima, patikino, kad tokia yra į Lietuvą sugrįžusių piliečių valia.
„Tai pirmiausia jų pačių pageidavimas, mes susisiekėme su jais, jie jaučiasi gerai, jie susitiko su savo šeimomis ir tiesiog šiuo metu jie pageidauja daugiau privatumo ir mes tą jų privatumą gerbiame“, – laidoje „Dienos tema“ sakė G.Nausėda.
Tačiau, pasak Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Dainiaus Gaižausko ir Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, ribota komunikacija – toli gražu ne tik asmeninis pageidavimas, bet ir uždaros valstybinių institucijų pozicijos rezultatas.
Informaciniame kare – pralaimėjimas?
„Lietuvoje yra susiklosčiusi tokia strategija, kad visais su žvalgyba susijusiais klausimais reikia viską, ką įmanoma, slėpti. Tai kartu ir politinės klasės – aukščiausių valstybės vadovų – nuostata: jei politikų pozicija būtų kitokia, turėtų keistis ir atvirumo ar uždarumo strategija“, – priežastis, kodėl apie tarp Lietuvos ir Rusijos įvykdytus „šnipų mainus“ mūsų šalyje komunikuojama labai ribotai, aiškino M.Laurinavičius.
Nors ribota komunikacija yra natūrali žvalgybos tarnybų laikysena visame pasaulyje, toks uždarumas, pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko, Lietuvai nėra naudingas.
Uždarumu ir ribota komunikacija grįsta Lietuvos pozicija, lyginant ją su atvira Estijos laikysena, silpnina mūsų šalies pajėgumus informaciniame kare.
Primename, kad Estija jau du kartus, tai yra 2015 m. ir pernai, su Rusija apsikeitė sulaikytais žvalgybos pareigūnais.
„Lyginant Lietuvą su Estija, mūsų šalies strategija yra visiškai priešinga. Estijos strategija – viešinti viską, ką įmanoma viešinti. Tokia pozicija yra sėkmingesnė, nes estai informacinio karo situacijoje, viešindami viską, ką galima viešinti, laimi daugiau.
Žvalgyba tikrai nėra ta sritis, kurioje galima daug viešinti. Bet yra pakankamai didelis laukas tarp to, kas galima ir kas negalima. Estiška pozicija yra pakankamai naujoviška visoms žvalgyboms. Tai yra reformatoriška strategija – ėjimas prieš srovę pasaulinės žvalgybos bendruomenės atžvilgiu.
Taip yra dėl natūralių priežasčių: žvalgybos bendruomenė visame pasaulyje yra gana uždara. O pas mus dar mažiau to atvirumo, kuris, keičiantis gyvenimui ir žvalgybos vaidmenims, turėtų keistis“, – portalui lrytas.lt teigė M.Laurinavičius.
Daugiau informacijos tikrai bus
NSGK pirmininkas D.Gaižauskas pripažino, kad informacijos Lietuvoje kol kas yra tikrai mažai. Tačiau kartu jis patikino, kad žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimas atskleidžia poreikį komunikuoti kiek įmanoma daugiau.
„Atskleidžiamos informacijos kiekis priklausys nuo to, kas organizavo mainus ir darbą su įslaptintos informacijos išslaptinimu. Kol kas tos informacijos ir pats negaliu pateikti – būtina viską suderinti su reikiamomis pusėmis“, – sakė D.Gaižauskas.
Apsikeitimo tikslas – nesusijęs su politika?
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti „apsikeitimo šnipais“ procesą, NSGK primininkas akcentavo, kad Lietuvos atveju tai yra „istorinis įvykis, kuris bus dar ne kartą svarstomas, analizuojamas, aptarinėjamas“.
„Mes parodome, kad rūpinamės savo piliečiais ir jie mums yra labai svarbūs. Mes perduodame žinią, kad turime visus instrumentus, kuriuos panaudojame saugoti savo piliečius – tai svarbiausias politinis instrumentas“, – detalizavo D.Gaižauskas.
M.Laurinavičius atkreipė dėmesį, kad „apsikeitimo šnipais“ procesą klaidinga būtų vertinti kaip politinį gestą, draugiškumą ar tarpvalstybinių santykių šiltėjimą. Pasak analitiko, tai techninis veiksmas, kurį galima būtų lyginti su apsikeitimu karo belaisviais.
„Tai yra tiesiog techninis veiksmas ir interesas susigrąžinti žvalgyboms tuos žmones. Valstybėms – tai natūralus interesas susigrąžinti savo piliečius.
Karo metu yra keičiamasi karo belaisviais. Įsivaizduoti, kad karo metu keičiantis karo belaisviais kažkaip pagerėja santykiai, sunku. Iš esmės procesas šiuo atveju panašus.
Įvyksta situacija, kai, visų pirma, atsiranda ką į ką keisti, tada turi pavykti suderinti visus interesus dėl noro keistis“, – detalizavo M.Laurinavičius.
